3 gėlynų paruoštukai – rinkitės tinkamiausią

Patyrę sodininkai žino, kad geriausia, kai gėlyne vieni žiedai keičia kitus, ir greta sodina paeiliui žydinčius augalus. Tačiau pradedantieji gėlynų kūrėjai dažnai sutrinka: rūšių ir veislių daug, jų kombinacijų begalybė, ką sodinti? Neaišku, kiek augalų pirkti, kaip grupuoti. Eglė Sūnilaitienė, kraštovaizdžio dizainerė, „Viržių medelyno“ savininkė, siūlo „Rasų“ skaitytojams gėlyno projektus-paruoštukus, kuriuos nesunku įgyvendinti – tereikia suderinti panašios išvaizdos, bet skirtingas sąlygas toleruojančius augalus.

Giedrė RYMEIKĖ

Suvaldykime chaosą

„Daugelis sodininkų nori kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų. Suprantama – pamačius naują veislę, sunku atsilaikyti. Tačiau botanikos sodas prie namų ne visada estetiškas. Dažnai augalų rūšių gausa viename gėlyne virsta chaosu. Net tikruose botanikos soduose augalus derina geriausi specialistai, stengdamiesi, kad kiekvienas kampelis atrodytų patraukliai, o želdiniai gerai augtų ir nestelbtų vieni kitų, būtų panašios augimo sąlygos“, – teigia kraštovaizdžio dizainerė. Idealu, kai gėlyno augalai žydi skirtingu metu ir kampelis žavi visą vasarą.

„Didelė dalis sodininko džiaugsmo – eksperimentai. Jiems galima skirti atskirą plotelį atokiau, tad nepasisekę negadins vaizdo. Reprezentacinėje namų zonoje, apželdinant įstaigas ar viešosiose erdvėse, siūlau nesirinkti daug augalų rūšių. Įvertinus augimo sąlygas, geriau rinktis kelias, bet pasodinti daugiau vienetų. Kad žiedai džiugintų visą vasarą, rinkitės ilgai žydinčius ir ilgai dekoratyvius augalus“, – pataria E. Sūnilaitienė.

1 paruoštukas

Dalinio pavėsio gėlynas prie gyvatvorės

Gyvatvorė gali būti bet kokia: tujų, kukmedžių, lapuočių. Gėlyno greičiausiai norėsis palei visą gyvatvorę, todėl suprojektuotą 2 x 8 m gabaliuką galima pratęsti. Gėlyno sąlygos – nedidelis dalinis pavėsis, nes gyvatvorė dalį laiko užstos saulę, tačiau gėlynas įrengtas, pavyzdžiui, pietinėje pusėje.

Pirmasis pradės žydėti gojinis šalavijas (Salvia nemorosa) ‘May Nacht‘. Žydi gegužę–birželį mėlynai violetinės spalvos šluotelėmis. Užauga iki 70 cm, puikiai užpildo gėlyno tarpus. Nukarpius žiedynus, vasaros pabaigoje žydės pakartotinai. Jam kompaniją palaikys švelnioji rasakila (Alchemilla mollis) ‘Thriller‘. Pražys jau gegužę žalsvai gelsvais žiedais, primenančiais bepraeinantį pavasarį, ir žydės visą vasarą. Vėliau džiugins lapai, ypač po lietaus, kai juose žiba vandens lašeliai (šios veislės lapai didesni nei kitų rūšių). Dar nebaigus žydėti šalavijui ir rasakilai, pasirodys pirmieji snapučio (Geranium hybr.) ‘Rozane‘ žiedai. Šis nepaprastai projektuotojų mėgstamas augalas nesiliauja žydėti iki pat rudens ir toleruoja dalinį pavėsį.

Nors neryškiai, bet žiedynus parodys ir smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis x. acut.) ‘Overdam‘. Pavasarį jis anksti atželia, žydi birželį–liepą, užauga iki 1,5–1,6 m, o žiedynų šluotelės ilgai lieka dekoratyvios. Tai ne tas augalas, į kurį pirmiausia kryptų akys, tačiau sukuria natūralistinio gėlyno dvasią ir puikiai atrodo žiemą. Finale pasirodys šviesioji hortenzija (Hydrangea arborescens) ‘Anabelle‘ – dekoratyvumo, nesudėtingos priežiūros ir ilgo žydėjimo karalienė. Ši veislė populiari, nes nereikli augimo sąlygoms (dirvožemį reikėtų šiek tiek pagerinti, tačiau apskritai jam nelabai jautri), mėgsta saulę ar bent dalinį pavėsį, atrodo efektingai. Pradės žydėti rugpjūtį, o nužydėję žiedai išlieka net ir žiemą, taigi gėlynas puikiai atrodo ir tada, kai už lango speigas.

2 paruoštukas

Pavėsio gėlyną puošia ne vien žiedai

Gėlynas greta bet kokių augalų gyvatvorės, tačiau šiaurinėje ar rytinėje pusėje, gaunantis mažiau saulės. Jis drėgnesnis, tamsesnis, todėl daugelis augalų žydės gerokai menkiau. Kas lieka? Nuostabioji hortenzija ‘Anabelle‘ ir augalai, džiuginantys ne vien žiedais, bet ir lapų spalvomis, faktūromis.

Pirmoji žydėti pradės brunera (Brunera macrophylla) ‘Jack Frost‘. Jau balandį išleis melsvus žiedelius, labai panašius į neužmirštuolių. Kitu laiku pavėsio gėlyną puoš sidabriškai pilki lapai. Žvilgioji viksva (Carex morowii) ‘Ice Dance‘ birželį išleis šepetėlio formos žiedus, tačiau pagrindinė puošmena visą sezoną bus jos lapai su baltu apvadu ir kompaktiškas tankus keras. Ji nemėgsta šaltų žiemos vėjų, todėl gyvatvore apsaugotame gėlyne jai patiks. Ši viksva mėgsta drėgnesnes vietas, tad pasodinus saulėje, reikėtų kruopščiai laistyti, o pavėsingas gėlynas turėtų tikti.

Vis dėlto gėlyne norisi žiedų. Jus išgelbės labai atsparus snaputis (Geranium hybr.) ‘Rozane‘ – turbūt pati mėgstamiausia snapučių veislė, žydinti nuo birželio iki spalio, žydėjimą pabaigia tik pirmosios šalnos. Labai gerai dengia žemę, užpildo gėlynus, toleruoja dalinį pavėsį, nors puikiai augtų ir saulėje. Nuo rugpjūčio į sceną ateina ir visų dėmesį patraukia įspūdingoji šviesioji hortenzija ‘Anabelle‘. Tuo pačiu metu žydės dar ir blakėžudė (Cimicifuga) ‘Brunette‘ – gražus augalas beveik juodais lapais, žydintis rugpjūtį–rugsėjį baltomis šluotelėmis ir papildantis bendrą pavėsio gėlyno kompoziciją.

3 paruoštukas

Gėlynas saulėkaitoje

Pirmasis gėlyne pasirodys dekoratyvinis česnakas (Allium) ‘Giganteum‘ – vienas efektingiausių dekoratyvinių česnakų, žydintis birželį. Žiedynai išsilaiko ilgai, o aukštis žydėjimo metu gali būti iki 1,8 m. Drėbūnas (Sporobolus heterolepsis) rusvas purias šluoteles išleis liepą–rugsėjį. Rudenį jo lapai tampa geltoni, o stiebai ryškiai raudoni. Augalas visiškai nereiklus augimo sąlygoms, bijo tik užmirkimo.

Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) puikus, labai ilgai žydintis drėgnesnių vietų augalas. Rožiniai žiedai sutelkti į kekes, kurios tiesiasi į viršų kaip žvakės. Žydi dažniausiai nuo liepos pabaigos iki pat rudens. Šviesioji hortenzija ‘Anabelle‘, be kurios kompozicijai trūktų pagrindinio akcento, papuoš gėlyną didžiulėmis baltų žiedų kekėmis.

Rugpjūtį–spalį savo žiedynus net į 1,8 m aukštį iškels (nors pats krūmas tik 0,6 m) nendrinė melvenė (Molinia arundinacea) ‘Transparent‘. Šios veislės žiedynų šluotelės didesnės nei kitų, nuo svorio nusvyra į šonus, o rudenį įgyja rausvai oranžinį atspalvį, derantį prie rudenėjančios gamtos. Dirvai nereikli (skurdesnėje bus žemesnė), tik reikėtų, kad neužmirktų. Puikiai tinka kompozicijose, auga saulėje ir daliniame pavėsyje.

Kaip keisti augalus

Projektuose nurodyti augalai parinkti ne atsitiktinai, jie išbandyti, pasiteisinę ir populiarūs. Projektą galima koreguoti, pavyzdžiui, keisti augalų kiekius. „Keisdami augalo rūšį ar veislę, išsistudijuokite jo augimo sąlygas (skirtingų veislių gali būti kitokios), įvertinkite kitus parametrus (krūmo dydį, aukštį, formą). Tada, jei keisite, pavyzdžiui, žemesne veisle, keiskite sodinimo vietą: žemesnius augalus sodinkite arčiau gėlyno priekio, – pataria E. Sūnilaitienė. – Jei norite žiedų balandį–gegužę, bet kokį gėlyną savo nuožiūra papildykite svogūniniais augalais: ankstyvosiomis ir vėlyvesnėmis tulpėmis, narcizais, hiacintais. Juos sodinkite ploteliais ir rinkitės pageidaujamų spalvų, bet nepirkite skirtingų po vieną pakuotę – kaip daugiamečiai, taip ir svogūniniai daug geriau atrodys, kai jų daug.“

Eglės Sūnilaitienės vizualizacijos