A.Gaižutis: Teismų sprendimai turi būti vykdomi, neinterpretuojant jų savaip

Bylos medžiagoje, pasisakydamas dėl miškotvarkos projekte planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūrų privalomumo, LVAT konstatavo, jog prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma atlikti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo įvertinimą įsteigtoms ir potencialioms NATURA 2000 teritorijoms, kai šią veiklą planuojama vykdyti šiose saugomose teritorijose ar jų artimoje aplinkoje. Tam būtina kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, užpildant nustatytos formos (raštu ir skaitmeniniame formate) dokumentus tam, kad būtų nustatytas miškotvarkos projekto įgyvendinimo poveikio minėtoms teritorijoms reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti SPAV. Tik atlikus šias būtinas procedūras miškotvarkos projektas gali būti patvirtintas.

LVAT konstatavo, jog prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektą privaloma atlikti planuojamų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo įvertinimą įsteigtoms ir potencialioms NATURA 2000 teritorijoms

Teismų sprendimai yra vykdomi

Šis LVAT sprendimas byloje dalyvavusioms šalims yra neskundžiamas, konkrečiai buvo sprendimas tik dėl pagrindinių kirtimų stabdymo Valstybinių miškų urėdijos VMU Ignalinos padalinyje, kur NATURA 2000 teritorijoms reikės gauti veiklos poveikio reikšmingumo įvertinimą.

Tuo teismo sprendimą įgyvendinančioms Aplinkos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms galima buvo šiame etape ir apsiriboti, o toliau – per pereinamąjį laikotarpį – imtis tikslinti reikiamus teisės aktus, atsižvelgiant į teismo sprendimo konstatuojamąją dalį ir tada jau pradėt platesnį patobulinto teisinio reguliavimo įgyvendinimą praktikoje.

O dabar turime chaosą

Valdžios institucijų akys nuo pasimetimo DIDELĖS, sprendimai – kol kas NEADEKVATŪS. VMT ėmėsi stabdyti jau vykdomus darbus ne tiek VMU Ignalinos regioninio padalinio miškuose, kuriuose yra NATURA 2000 teritorijų, o privačiuose miškuose, kuriems leidimai miškui kirsti išduoti po gruodžio 6 d., naikinti jau išduotų leidimų ir patvirtintų miškotvarkos projektų galiojimą.

VMT ėmėsi stabdyti jau vykdomus darbus ne tiek VMU Ignalinos regioninio padalinio miškuose, kuriuose yra NATURA 2000 teritorijų, o privačiuose miškuose, kuriems leidimai miškui kirsti išduoti po gruodžio 6 d.

Tokių VMT veiksmų pagrindas visiškai neaiškus, tarnyba neturi teisėto pagrindo panaikinti išduotus leidimus kirsti mišką, nes LVAT aptariama gruodžio 6 d. nutartis nėra ir negali būti taikoma jau priimtiems sprendimams. Juo labiau, joks teisinis reguliavimas nėra pakeistas, o LVAT pateiktus byloje išaiškinimus dėl teisės taikymo galima taikyti tik naujai pateiktiems ir dar nepradėtiems nagrinėti prašymams dėl vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo.

Akivaizdu, kad privačių miškų savininkai nesitaikstys su tokia savivale ir turėtų apskųsti neteisėtus VMT sprendimus. Tą padaryti reikėtų per 1 mėnesį.

Chaosą dar aštrina aplinkosaugos aktyvistai, naudodamiesi proga užpylę institucijas skundais dėl vykdomos ūkinės veiklos miškuose kur galima, ir kur ne. Tai juo labiau keista, kadangi žiema yra kaip tik ramybės metas ekosistemoms bioįvairovės požiūriu, tad kaip tik yra palankiausias metas vykdyti suplanuotus ūkinius darbus miškuose saugomose teritorijose.

Į artėjančių rinkimų kovų kelią jau įžengę politikai taipogi noriai aštrina retoriką dėl miškų naudojimo kaskart vis „įdomesniais” pareiškimais ir iniciatyvomis, siekdami nors kiek didesnio žiniasklaidos dėmesio ir tuo kurstydami visuomenėje aštrėjančius konfliktus. Juk trokštantiems valdžios labai paranku tokie konfliktai, supriešinimas, būtų ir nebūtų problemų eskalavimas – nes tada gali pasireikšti demagogai, prisidengę gelbėtojų skraiste. Nieko čia naujo. Tik kad rinkėjai vėl ir vėl ant to paties masalo lengvai „kimba”…

Grėsminga situacija

Jei nebus imtasi blaiviai ir racionaliai elgtis, laukia liūdnos pasekmės. Ir tai priklauso – kaip bus interpretuojamas LVAT sprendimo įgyvendinimas.

Jau užsiminiau apie tai, koks chaosas dabar vyksta, kai stabdomi jau teisėtai išduoti leidimai, parengti projektai miškotvarkos ir jau vykdomi darbai. Ir tai visiškas nesusipratimas, kuomet paskambinus telefonu, net nepateikus jokio raštiško argumentuoto sprendimo reikalaujama nutraukti jau vykdomus medžiapjūtės darbus, kuriems išduoti visi reikiami ir su visomis institucijomis suderinti leidimai. Į asociaciją dėl to kreipiasi nemažai žmonių. Toks institucijų perdėtas aktyvumas prasilenkia su sveika logika, pataikaujant aplinkosauginiams aktyvistams priimami sprendimai daugeliu atveju bus skundžiami.

Žodžiu, po LVAT sprendimo dėl miškų kirtimų įvertinimo NATURA 2000 teritorijose prasidėjo AM institucijų desperacija. Taip neturėtų būti elgiamasi. Tai dar vienas RYŠKUS signalas miško šeimininkams, kad jei privačioje nuosavybėje atsiranda kokia nors saugoma teritorija, nuosavybė netenka apsaugos. Priešingai tam, kas deklaruojama ir kas yra įtvirtinta pagrindiniame Lietuvos įstatyme – Konstitucijoje.

Todėl LMSA kreipėmės į atsakingus politikus, Vyriausybės patarėjas ir šią savaitę planuojamas pasitarimas, kuriame, tikimės, aptarsime tiek esamą situaciją, tiek konkrečius sprendimus artimiausiai ateičiai.

VMT specialistai yra suskaičiavę, kad NATURA 2000 teritorijose miško žemės yra apie 611 700 ha. O dar neįtraukti plotai su EB svarbos buveinėmis už NATURA 2000 ir neaišku, kiek plotų užims „artimoji aplinka”, kurioje irgi norima reikalauti prieš tvirtinant miškotvarkos projektus (ir netgi atskirus leidimus miškui kirsti!) gauti iš VSTT Poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimą. Kaip tą vertinimą išduos, jei iki šiol nėra miškų ūkiui pritaikytos įvertinimo formos (iki šiol tokį vertinimą atliko planuojamoms kokios nors gamyklos statybos jautriose teritorijose)? O jei VSTT nuspręstų, jog dėl planuojamų kirtimų yra net menkiausia grėsmė saugomoms buveinėms, gali sugalvoti reikalauti, kad būtų atlikta ilgai trunkanti ir labai brangi poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Tas sukurtų neįveikiamų barjerų didžiajai daliai smulkių privačių miško valdų, kuriose yra NATURA 2000.

O jei VSTT nuspręstų, jog dėl planuojamų kirtimų yra net menkiausia grėsmė saugomoms buveinėms, gali sugalvoti reikalauti, kad būtų atlikta ilgai trunkanti ir labai brangi poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Tas sukurtų neįveikiamų barjerų didžiajai daliai smulkių privačių miško valdų, kuriose yra NATURA 2000.

Taigi gresiančio nusavinimo mastai ir galimi nuostoliai – milžiniški. Teko girdėti vertinimus, kad vien Valstybinių miškų urėdija (beje, vienašališkai priėmusi sprendimą stabdyti visus kirtimus NATURA 2000 teritorijose, kurių VMU valdomuose miškuose yra apie 440 tūkst. ha, artimiausiais metais nepagamins suplanuotų tuose plotuose 1,4-1,5 mln. m3 žaliavinės medienos).

Racionalus kelias

Racionalus kelias – neatidėliotinai patikslinti LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, numatant, kaip ir kokiais atvejais atliekamas planuojamų miškų kirtimų įvertinimas NATURA 2000 teritorijose ir tą įtvirtinti praktikoje. Savo laiku Aplinkos ministerijos valdininkai patingėjo tą reglamentavimą aiškiai surašyti, dabar matome pasekmes. Taipogi reikia aiškiai apsibrėžti konkrečius vertinimo kriterijus ir rodiklius, kaip nustatinėti miškotvarkos projekto įgyvendinimo poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumą (to irgi dar nėra padaryta).

Pokyčiai vyko, vyksta ir vyks ateityje

Keičiantis technologijoms, galimybėms ir tikslams – tai natūralus evoliucinis procesas. Bėdos kyla, kuomet miškininkystės principų neišmanantieji nori kardinalių pokyčių čia ir dabar (pasekmės – nesvarbu).

Plynieji kirtimai nėra nei blogai, nei gerai. Tai vienas iš ūkininkavimo elementų, suderintas su kitais miškininkavimo ciklo sprendimais. Taikyti šį derliaus nuėmimo ir medyno atkūrimo būdą, ar kokį kitą, lemia objektyvūs dalykai: augavietė, esamo medyno struktūra, rūšinė sudėtis, keliami ūkininkavimo tikslai, ekonominės galimybės ir esami teisiniai apribojimai.

Nemokšiškai kišantis į miškų tvarkymą, kaip siūlo drastiškų pokyčių entuziastai, sulauktume to, kad neprižiūrimų miškų būklė per keletą dešimtmečių taptų prasta, nepatraukli didžiajai daliai visuomenės, o miškų ūkio ekonominis gyvybingumas – ženkliai sumenkęs.

Gali būti taip, kad tai taps iš biudžeto dotuojama veikla (kam tuomet reikėtų papildomų biudžetinių išteklių, ateinančių per papildomus mokesčius visiems). Kai tuo tarpu miškų ūkis Lietuvoje ne tik išsilaiko, tačiau teikia daug viešai naudojamų ekosisteminių paslaugų ir teikia biudžetui ženklias įmokas, iš kurių, beje, finansuojamos ir įvairios gamtotvarkinės, gamtos saugojimo veiklos.

dr. Algis Gaižutis

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas

Teisininkas L. Stančikas: Dėl VMT veiksmų naikinat leidimus kirsti mišką nepagrįstumo

Administracinės teisės srities ekspertas advokatų profesinės bendrijos „RedLines“ teisininkas Laimonas Stančikas dalinasi savo vertinimu ir argumentais dėl Valstybinės miškų tarnybos (VMT) pastarųjų dienų veiksmų naikinat leidimus kirsti mišką nepagrįstumo.

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) sprendimai, kuriais panaikinti išduoti leidimai kirsti mišką privatiems savininkams, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2023-12-06 nutartimi (eA-716-624/2023) laikytini neteisėtais, kadangi:

1. LVAT 2023-12-06 nutartyje pateikti išaiškinimai galėtų būti taikomi VMT nagrinėjant naujus prašymus dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, o ne dėl jau išduotų leidimų. VMT neturi teisėto pagrindo panaikinti išduotus leidimus kirsti mišką, nes LVAT 2023-12-06 nutartis nėra ir negali būti taikoma priimtiems sprendimams.
2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai teikdami administracines paslaugas, t. y. turi vadovautis draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principu (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas), be kita ko ir įstatymo viršenybės principu (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju VMT iš esmės taiko LVAT pateiktus išaiškinimus dėl teisės taikymo, kuris galėtų būti taikomas tik sprendžiant dėl naujų prašymų išduoti leidimus, o ne dėl jau priimtų sprendimų (nesilaikoma bendros taisyklės – įstatymai atgal negalioja).
3. VMT išskiria asmenų kategorijas, kurie gavo leidimus kirsti mišką iki 2023-12-06 ir po 2023-12-06. Tačiau toks asmenų grupių išskyrimas yra neteisingas, nes asmenys, kuriems išduoti leidimai iš esmės turėjo tokius pačius lūkesčius, galėjo imtis veiksmų dėl ūkinės veiklos planavimo, vykdymo ir patirti sąnaudų. Toks asmenų grupių išskyrimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Kita vertus VMT pozicijos pasikeitimas dėl jau išduotų leidimų (ne)teisėtumo nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. teisinis reguliavimas nėra pakeistas.
4. LVAT 2023-12-06 nutartyje ginčas buvo susijęs su miškų vidinės miškotvarkos projekto patvirtinimu, o ne su leidimo kirsti mišką teisėtumo įvertinimu. LVAT ginčytą vidinės miškotvarkos projektą pripažino planu, dėl kurio privalėjo būti atliktos atitinkamos SPAV procedūros, t. y. pirmiausia kreiptasi į kompetentingą saugomų teritorijų instituciją su prašymu nustatyti planuojamų miškų kirtimų poveikio aptariamoms teritorijoms reikšmingumą. Akcentavęs, kad poreikį atlikti minėtą vertinimą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė, bei atsižvelgęs į tai, kad tikrintas miškotvarkos projektas apėmė „Natura 2000“ ir gretimas teritorijas, LVAT sprendė, kad nagrinėtu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl projekte numatomų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms, nebuvo galima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja. Taigi, ginčyta įsakymo dalis buvo pripažinta nepagrįsta.
5. Nagrinėjamu atveju, asmenys, kuriems išduoti leidimai kirsti mišką buvo panaikinti, turi galiojančius (nenuginčytus) miškotvarkos projektus. Jų teisėtumas nekvestionuojamas, jie įsiteisėję ir galiojantys. Vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 22 punktu, 22.1 ir 22.2 papunkčiais, VMT išduoda leidimus atsižvelgdama į išvadas, kuriose saugomų teritorijų direkcijos turi įvertinti, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. Taigi, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytos sąlygos dėl miško kirtimo poveikio saugomai teritorijai poveikio įvertinimo.

Asmenys, kuriems VMT išdavė leidimus kirsti mišką, tačiau po to juos panaikino, turi teisę įstatymu nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises reiškiant skundą per 1 mėnesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos.

Šaltinis: LMŽSA