A. Pranckevičius. Po augalinių alternatyvų bumo vartotojai sugrįžo prie įprasto maisto

Tuo metu ši tema turėjo didelį pagreitį. Į ją investavo tarptautinės kompanijos, ji buvo siejama su tvarumo darbotvarke ir Europos žaliojo kurso logika. Buvo tikimasi, kad vartotojai gana greitai pereis prie augalinių pakaitalų, o gyvūninės kilmės produktų dalis kasdienėje mityboje mažės.

Lūkesčių ir realybės skirtumą gerai iliustruoja ryškiausi šios kategorijos verslo pavyzdžiai. „Beyond Meat“, tapusi vienu augalinės mėsos alternatyvų simbolių, 2019 m. liepą buvo pasiekusi 234,90 JAV dolerio akcijos kainos piką, o 2026 m. liepą jos akcija kainavo mažiau nei 1 JAV dolerį. „Oatly“, viena žinomiausių augalinių pieno alternatyvų bendrovių, 2021 m. biržoje debiutavo su 17 JAV dolerių akcijos kaina, tačiau vėliau jos vertė krito žemiau 1 JAV dolerio ribos. Šie pavyzdžiai rodo, kad pirmoji augalinių alternatyvų banga buvo paremta labai dideliais lūkesčiais, tačiau vartojimas ir pakartotinis pirkimas neaugo taip greitai, kaip tikėjosi rinka.

Todėl šiandien matome kitą vaizdą. Augalinės alternatyvos niekur nedingo, tačiau pirmoji didžioji jų banga nevirto masiniu pasirinkimu. Pagrindinė priežastis paprasta – maistas nėra tik baltymų kiekis ir kalorijos. Maistas yra ir skonis, įprotis, emocija bei pasitikėjimas.

Vien idėjos vartotojui neužtenka

Maisto pramonė tam tikru momentu pernelyg patikėjo, kad vartotojas rinksis produktą vien dėl idėjos. Tačiau kasdienėje mityboje skonis išlieka vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Jei produktas žmogui nėra skanus arba neatitinka kitų jo lūkesčių, vien technologinio ar tvarumo argumento nepakanka.

Būtent čia dalis augalinių alternatyvų susidūrė su riba. Tarptautinėje rinkoje būta produktų, kurie struktūriškai priminė įprastus gyvūninės kilmės produktus, tačiau neatitiko vartotojų skonio lūkesčių. Panašiai nutiko ir su dalimi pieno alternatyvų – jos gali būti funkcionalios, tačiau jei pakeičia įprastą skonį, dalis vartotojų grįžta prie įprasto pieno.

Kitas svarbus veiksnys – kaina. Pirmosios bangos augaliniai pakaitalai dažnai buvo reikšmingai brangesni už įprastus produktus. Kai alternatyva dar nėra priimtina skonio požiūriu, vartotojo pasirinkimą dažnai lemia praktinis vertinimas.

Trečias klausimas – palankumas sveikatai. Dalis augalinių alternatyvų gaminama iš stipriai perdirbtų žaliavų, pavyzdžiui, baltymų izoliatų. Todėl teiginys, kad augalinis pakaitalas savaime yra sveikesnis pasirinkimas, nėra toks akivaizdus. Vartotojui vis svarbiau ne tik produkto idėja, bet ir jo sudėtis, kilmė bei gamybos būdas.

Maisto rinka pokyčius priima atsargiau

Pastarąjį dešimtmetį buvo ir daugiau eksperimentų. Kalbėta apie vabzdžių baltymus, jų naudojimą duonos gaminiuose, makaronuose ar pašaruose. Tačiau ir ši kryptis parodė, kad maisto rinkoje racionalių argumentų neužtenka. Vartotojas turi norėti tokį produktą valgyti.

Tai nereiškia, kad inovacijos maiste nereikalingos. Priešingai, jos būtinos. Tačiau maisto rinka pokyčius priima atsargiau nei technologijų sektorius – čia neužtenka vien naujumo ar funkcionalumo, nes vartotojui svarbūs skonis, įpročiai ir pasitikėjimas produktu.

Todėl šiandien matome ryškesnį atsigręžimą į įprastus kasdienės mitybos produktus – mėsą, paukštieną, žuvį, pieną, grūdus, vaisius, daržoves, kruopas, miltus. Keičiasi vartojimo aplinka, patogumą lemiantys sprendimai, pakuotės, receptūros, tačiau pagrindiniai maisto produktai išlieka panašūs.

Tai matyti ir paukštienos rinkoje. Europos Komisija prognozuoja, kad 2026 m. ES paukštienos gamyba augs 1,4 proc., nors kitų pagrindinių mėsos rūšių gamyba mažės. Kartu Europos maisto saugos tarnybos duomenys rodo, kad paukščių gripas išlieka iššūkiu sektoriui: nuo šių metų vasario 28 d. iki birželio 4 d. Europoje fiksuoti 154 protrūkiai paukštynuose, iš jų 102 – Lenkijoje. Net ir esant šioms rizikoms, paukštiena išlieka svarbi ir paklausi įprastos mitybos dalis.

Tradicinis maistas taip pat turi keistis

Įprastų produktų paklausa nereiškia, kad maisto pramonė gali sustoti. Priešingai – didesnis dėmesys gyvūnų gerovei, mažesniam poveikiui aplinkai, pašarų kokybei, biosaugai ir efektyvesnei gamybai tampa šiuolaikinės maisto pramonės standartu. Lietuva tam turi geras prielaidas – stiprią žemės ūkio bazę, palyginti švarią aplinką ir sukauptą gamybos patirtį.

Todėl ateities maistas gali keistis ne per radikalius produktų pokyčius, o per atsakingesnę gamybą. Po dešimties metų kasdienėje mityboje gali išlikti daug tų pačių tradicinių produktų, tačiau jie bus gaminami kokybiškiau, efektyviau ir labiau pritaikomi šiuolaikinio vartotojo lūkesčiams.

Kartu augalinio maisto temos atmesti nereikėtų. Gali būti, kad ateis antroji technologinė banga, kuri šią sritį pakels į kitą kokybinį lygį. Jei atsirastų augaliniai produktai, kurie būtų skanūs, kokybiški, sveiki ir nebrangūs, jie tikrai turėtų vietos rinkoje. Augalinio maisto potencialas didelis, nes augalinių žaliavų galima užauginti daugiau ir dažnai su mažesniu poveikiu gamtai.

Tačiau tam reikia ne vien geros idėjos. Reikia technologijos, skonio, priimtinos kainos ir vartotojo pasitikėjimo. Pirmoji augalinių baltymų alternatyvų banga šių sąlygų iki galo neišpildė, todėl antroji, jei ji ateis, turės būti kitokia.

Svarbu nepamiršti, kad pats augalinis maistas nėra naujiena – mūsų virtuvėje jo visada buvo daug: pupelių salotų, bulvių, grikių, kruopų, daržovių ar bulvinių blynų. Tačiau šiandien kalbame ne apie tradicinius augalinius patiekalus, o apie naują augalinių baltymų kryptį – produktus, kurie gali tapti alternatyva mėsai, pienui ar kitiems gyvūninės kilmės produktams. Šios kategorijos sėkmė priklausys ne vien nuo idėjos ar technologijos. Ji priklausys nuo labai paprastų dalykų – ar žmogui tai skanu, suprantama, patogu ir tinkama kasdieniam vartojimui.

„Idea Prima“ informacija