Kaunas +6,0 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026
Kaunas +6,0 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Lap 2026




LRS nuotr.

A. Radvilavičius. Lietuvos miškų ateičiai reikia ilgalaikio susitarimo

2026/11/19


Padidink tekstą

Pastaruoju metu diskusijos dėl Lietuvos miškų ateities pernelyg dažnai virsta pasirinkimu tarp dviejų kraštutinumų: arba saugome gamtą, arba leidžiame dirbti medienos pramonei. Manau, kad toks supriešinimas klaidingas. Lietuvai reikia ir gyvybingų miškų, ir stipraus miškų sektoriaus, tačiau pirmiausia turime susitarti, kokius miškus norime palikti ateities kartoms.

Būtent šiam tikslui lapkričio 18 d. Seime organizavau konferenciją „Lietuvos miškai 2050: kaip suderinsime gamtos, visuomenės ir bioekonomikos tikslus?“ Norėjau, kad diskusija apie miškų ateitį neapsiribotų vien kirtimų ribojimais, medienos kiekiais ar saugomų teritorijų plėtra. Turime kalbėti apie visumą – miškų ekologinę būklę, jų atsparumą klimato kaitai, ekonominę naudą ir visuomenės poreikius.

Lietuvos miškų vizijoje iki 2050 metų numatyta, kad mūsų miškai turi pasižymėti sveikatingumu, biologine įvairove, produktyvumu ir tvarumu, tenkinti ekologines, ekonomines bei socialines visuomenės reikmes. Šiai vizijai iš esmės pritarti nesunku. Gerokai sudėtingiau susitarti, kokiais konkrečiais sprendimais jos sieksime.

Todėl konferencijoje buvo svarbu kelti esminius klausimus. Ar dabartinis Lietuvos miškų valdymo modelis pajėgus užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą? Kaip turėtų keistis miškininkystė, kad miškai būtų atsparesni klimato kaitai? Kaip išsaugoti biologinę įvairovę, kartu užtikrinant medienos išteklius šalies pramonei? Kaip suderinti visuomenės teisę į sveiką aplinką su privačių miškų savininkų teisėmis?

Man svarbiausia, kad apie tai kalbėtųsi ne atskiros interesų grupės savo uždaruose ratuose, o mokslininkai, miškininkai, aplinkosaugininkai, miškų savininkai, verslo ir valstybės institucijų atstovai. Be tokio dialogo ilgalaikės miškų politikos nesukursime.

Miškų politikos negalime planuoti vienai Vyriausybės kadencijai. Miškas auga dešimtmečius, todėl ir sprendimai turi būti priimami galvojant apie dešimtmečius.

Šiandien Lietuvos miškingumas artėja prie 34 procentų, didėja ir medienos tūris. Tačiau vien šiais skaičiais miškų būklės neįvertinsime. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, palankios būklės Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų sumažėjo nuo 12 iki 4, o blogos būklės padaugėjo nuo 21 iki 32. Nors šie duomenys apima ne vien miškus, jie aiškiai parodo, kad gamtos būklės negalime vertinti vien hektarais ir kubiniais metrais.

Kita vertus, būtų neatsakinga ignoruoti miškininkystės ir medienos pramonės svarbą šalies ekonomikai. Šis sektorius kuria darbo vietas, ypač regionuose, ir prisideda prie valstybės biudžeto. Tačiau ekonominę miško naudą turime matuoti ne vien iškirstos medienos kiekiu.

Mūsų prioritetas turi būti kuo didesnės pridėtinės vertės kūrimas Lietuvoje, o ne žaliavinės medienos išvežimas į užsienį. Turime ieškoti būdų riboti neperdirbtos medienos eksportą, skatinti jos perdirbimą šalies įmonėse, investicijas į modernias technologijas ir aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Iš tų pačių miško išteklių Lietuvoje galime sukurti daugiau darbo vietų ir gauti daugiau ekonominės naudos. Būtent efektyvesnis turimos medienos panaudojimas, o ne nuolatinis kirtimų mastų didinimas turi tapti mūsų ekonominiu prioritetu.

Ne mažiau svarbu aiškiai apsispręsti dėl skirtingų miškų paskirties. Miškas prie miesto, biologinei įvairovei vertinga teritorija ir ūkinis medynas negali būti tvarkomi pagal vienodas taisykles. Todėl svarstant Miškų įstatymo pakeitimus nuosekliai pasisakau, kad miškų grupių paskirtis ir pagrindiniai ūkinės veiklos apribojimai būtų aiškiai nustatyti pačiame įstatyme.

Kartu būtina užtikrinti teisingą kompensavimo sistemą privačių miškų savininkams. Jeigu valstybė visuomenės interesais riboja žmogaus teisę naudotis savo nuosavybe, negalime visos finansinės naštos palikti vien savininkui.

Klimato kaita taip pat reikalauja naujo požiūrio. Sausros, audros, ligos ir kenkėjai jau šiandien kelia grėsmę miškams. Todėl turime daugiau dėmesio skirti mišriems, įvairaus amžiaus medynams, miškų atkūrimui, dirvožemio ir vandens režimo apsaugai. Miškingumą didinti svarbu, tačiau ne vertingų pievų, pelkių ir kitų atvirų buveinių sąskaita.

Mano organizuotos konferencijos tikslas nebuvo paskelbti, kad viena pusė teisi, o kita klysta. Siekiau platesnio dialogo, kuris padėtų pereiti nuo nuolatinių ginčų prie konkrečių, mokslu ir duomenimis pagrįstų sprendimų. Tai ypač svarbu dabar, kai svarstomi Miškų įstatymo pakeitimai, turėsiantys ilgalaikį poveikį tiek gamtai, tiek visam miškų sektoriui.

Esu įsitikinęs, kad miškų politika turi remtis ne draudimų ir ekonominių interesų priešprieša, o aiškiu skirtingų miškų funkcijų supratimu ir atsakomybe už ateitį.

Miškas pirmiausia yra gyva ekosistema, kartu turinti didelę ekologinę, socialinę ir ekonominę vertę. Todėl turime rasti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos, visuomenės poreikių ir atsakingos ūkinės veiklos.

Ir būtent pagal tai, kokius miškus paliksime ateinančioms kartoms, bus vertinami mūsų šiandienos sprendimai.

 

Audrius RADVILAVIČIUS

Dalintis
2026/11/19

Taupymo vajaus taikinyje – NŽT

Savivaldybės Vyriausybei išsiuntė visą šūsnį pasiūlymų, kaip mažinti biurokratiją ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Pirmasis iš taikinių yra žemėtvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarka – ją siūlom...
2026/11/19

Kuo kvepia Lietuvos žemės ūkio ateitis?

Jeigu gyvenime kam nors trūksta dramos, nereikia žiūrėti populiarių serialų – pakanka atsiversti naujienas apie žemės ūkį. Pavasarį – traktorių protestai ir dejonės dėl trąšų kainų, vasarą – nerimas dėl sausros ar liūčių, ...
2026/11/19

Euras pinga: pasekmės žemės ūkiui

Euras nukrito iki žemiausio lygio nuo 2025 m. kovo mėn. Nors silpnesnis euras pagerina žemės ūkio produktų eksporto galimybes, jis taip pat padidina ūkininkų išlaidas bei mažina gamybą visame euro zonos pramonės sektoriuje.
2026/11/19

Linas Agro žengia į degalų rinką: ūkininkai kurą galės įsigyti ir internetu

Agroverslo bendrovė Linas Agro pradeda prekiauti dyzelinu. Bendrovė pirmoji Lietuvoje ūkininkams jį siūlys pirkti ir internetu – savitarnos sistemoje „Agrolinas“, ir per agronomus. Taip Linas Agro plečia ūkininkams skirtų produkt...
2026/11/19

26 tūkstančiai kiaulių bus sunaikinta: kodėl apie pavojų šalia ūkio niekas nepranešė?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Daugiau kaip 26 tūkstančiai kiaulių, kurias teks nugaišinti, ekstremalioji situacija ir kol kas neatsakytas klausimas – kaip į vieną didžiausių Kėdainių rajono kiaulininkystės kompl...
2026/11/19

Juodojo penktadienio spąstai: kaip atpažinti netikrą internetinę parduotuvę?

Žinomas prekės ženklas, didelė nuolaida ir nepriekaištingai atrodanti internetinė parduotuvė – iš pirmo žvilgsnio nieko įtartino. Tačiau per Juodojo penktadienio ir Kibernetinio pirmadienio išpardavimus tokiais pasiūlyma...
2026/11/19

Medžiotojų šventėje – nuo vilkų paslapčių iki šunų akistatos su vilko iškamša

Biržai („Biržiečių žodis“). Pirmą kartą Biržuose surengta kitokio formato šventė, skirta medžiotojų globėjui šventajam Hubertui pagerbti. Šventės pradžią ir pabaigą paskelbė medžioklės rago garsai, o susirinkusiųjų...
2026/11/19

Didmeninė elektros kaina spalį Lietuvoje apie 35 proc. mažesnė už ES šalių vidurkį, o galutinė kaina vartotojams didėjo mažiau nei ES vidutiniškai

Nacionalinė bendra elektros gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, spalį užtikrino 73,6 proc. bendro šalies elektros poreikio ir 80,4 proc. elektros vartojimo poreikio bei mažino priklausomybę nuo importo. Vidutinė d...