A. Valionis: Lietuvos politikai dažnai sprendžia spontaniškai

Naujoji MRU taryba, vadovaujama A. Valionio, veiks penkerius metus. Taryba yra svarbiausias Universiteto valdymo organas, atsakingas už strateginį planavimą, finansinius sprendimus, universiteto veiklos kryptis bei administracijos priežiūrą.

– Kiek jums apskritai artima, sava yra akademinė bendruomenė, akademinė kultūra? Turint omeny, kad didžiąją karjeros dalį praleidote politiniame ir diplomatiniame korpuse, savitas akademinis pasaulis jums pakankamai savas ar vis dėlto teks ir šiek tiek pratintis prie jo?, – paklausėme A. Valionio.

– Apsigynęs disertaciją Varšuvos universitete – esu politologijos mokslų daktaras, planavau dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet gavau pasiūlymą pasukti diplomatiniu keliu, tapti ambasadoriumi Lenkijoje. O su akademinėmis bendruomenėmis – universitetais, mokslinių tyrimų institutais – teko susidurti dažnai ir visame pasaulyje: skaityti paskaitas, dalyvauti debatuose ar renginiuose kaip garbės svečiui. Ir JAV, ir Ispanijoje, ir Prancūzijoje, ir Turkijoje, Bulgarijoje, kitur. Toks lygiagretus ryšys visą karjerą buvo, bet ypatingai gilaus įsiliejimo į akademinį pasaulį – dar ne.

– Tai į MRU Tarybos pirmininko pareigas žiūrite kaip į galimybę ar kaip į savotišką iššūkį sau?

– Pačiam naujas posūkis – visad iššūkis, bet, žinot, mano jau toks amžius ir tokia karjera, kad savo galimybėmis, savo karjera man jau rūpintis nebereikia. Tiktai vienas motyvas yra: jeigu galiu padėti universitetui, jeigu galiu per tai, aišku, padėti ir Lietuvai, kiek sveikata, žinios ir patyrimas leis – su dideliu pasitenkinimu priimu iššūkį ir tikiuosi aktyviai įsitraukti į MRU veiklas.

– Universitetai šiandien Lietuvoje, jūsų nuomone, yra pakankamai aktyvūs ir matomi valstybės ir visuomenės vystymosi procesuose, ar tas indėlis galėtų būti didesnis?

– Visada, kad ir kaip gerai būtų, gali būti dar geriau. Pažvelkime į bendrą situaciją, ypač į dabartinę Europos Sąjungos padėtį. Daug metų stebėjome mažėjantį Europos konkurencingumą JAV atžvilgiu. Startuoliai emigruodavo į JAV, o paskui juos – ir investicijos, ir talentai. Tai buvo ryški tendencija. Europai labai reikia išlaikyti protus, stiprinti konkurencingumą, kurti palankią ekonominę ir finansinę aplinką.

Tuo pačiu būtina ugdyti žmones, kurie gebėtų toje konkurencinėje aplinkoje taikyti mokslą ir technologijas, kurti inovacijas ir diegti jas čia – Europoje, Lietuvoje. Tai ir yra vienas svarbiausių universitetų, taip pat ir Mykolo Romerio universiteto, tikslų – ugdyti gabius, inovatyvius profesionalus, kurie kurtų stiprią, tarptautinėje rinkoje konkurencingą Lietuvą ir Europą.

Jei žiūrime siauriau, universitetai turi aktyviai dalyvauti akademinėje, visuomeninėje erdvėje, kovoti už savo būvį. Visada egzistuoja finansavimo iššūkiai, diskusijos dėl studijų programų poreikio, jų kiekio ir kokybės. MRU praėjusiais metais pasitvirtino 2024-2029 m. strategiją, viziją. Mano nuomone, ši vizija yra kokybiška, nukreipta į ateitį: į studijas, mokslą, Universiteto plėtrą ir, ko gero svarbiausia – teigiamą poveikį visuomenei bei valstybei. Mūsų, Tarybos, užduotis – padėti įgyvendinti šią strategiją.

– Kaip manote, ar Lietuvos politikai pakankamai atsižvelgia į akademinės bendruomenės ir mokslininkų rekomendacijas bei įžvalgas įvairiais klausimais – tiek įstatymų leidybos ir vykdymo, tiek diplomatijos srityse?

– Mano nuomone, mokslininkų įsitraukimas politiniame ir tarptautinių santykių lygmeny per analizes, tyrimus bei rekomendacijų teikimą yra per silpnas. Politikai dar nesupranta poreikio gauti išsamias, gerai apgalvotas mokslininkų analizes prieš priimant sprendimus užsienio ir vidaus politikos klausimais. Dažnai sprendimai priimami spontaniškai, ne visada būna kokybiški, nes politikai mano, kad žino daugiau nei kiti.

Universitetų – tiek teisės, tiek tarptautinių santykių ar kitų specialistų – įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, darbo grupes rekomendacijų rengimui būtų labai svarbus ir reikalingas. Mokslininkai gali įsigilinti į temas, pateikti profesionalias ir mokslu paremtas įžvalgas, tačiau šiuo metu politikai ar diplomatai dažnai priima sprendimus neturėdami pakankamai informacijos, remdamiesi intuicija ir stokodami laiko apmąstymams. Be to, neretai jie neturi reikiamos kvalifikacijos, nes į savo pozicijas patenka ne dėl kompetencijos, o dėl to, kad būna išrenkami.

Vienintelis kelias gerinti sprendimų kokybę ir tą intuityvų sprendimų priėmimo metodą pakeisti gilesne, moksline analize pagrįstu metodu – pasitelkti universitetų potencialą. Ir tai svarbu sprendžiant tiek užsienio, tiek vidaus politikos klausimus. 

Mykolo Romerio universiteto informacija