Tręšimo reikalavimų aprašas: laukiama pakeitimų

„Esmė tokia, kad anksčiau buvo reikalaujama rengti tręšimo planus, bet jeigu tręšiame tik mėšlu ir srutomis, to nereikalaujama, o jeigu naudojamos ir mineralinės azotinės trąšos, reikalavimas rengti tręšimo planus būtų atsiradęs. Ir derinimo metu, kai visas projektas buvo pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijomis, aišku, sulaukėme siūlymų ir iš mūsų socialinių partnerių, ir Aplinkos ministerijos (AM). Pagrindinis jų pasiūlymas – nuoroda į žemės ūkio veiklos subjektą, kuris tręšia mėšlu ir srutomis bei kitomis azoto turinčiomis trąšomis, turi vadovautis AM patvirtintoje Vieningoje tręšimo planų sudarymo metodikoje nurodytomis maksimaliomis azoto normomis.

Mokslininkai yra nustatę azoto normas pagal kiekvieną kultūrą, kiek augalas jo gali įsisavinti, ir nurodę, kaip ir AM nori, kad būtų nustatytos maksimalios normos. Praėjusią savaitę vyko diskusijos AM bei su pačiu ministru, dalyvaujant kai kuriems socialiniams partneriams, ir priėjome nuomonės, kad jeigu sutinkame į Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą įdėti nuorodą su maksimaliomis azoto normomis, tai tręšimo planai yra reikalingi tik tada, kai mes tas normas norime viršyti. Tai reiškia, kad jei azoto norma kviečiams yra numatyta 210 kg/ha, tai nelieka Nitratų direktyvos reikalavimo, jog iš mėšlo ir srutų azoto į 1 ha turi patekti ne daugiau kaip 170 kg. Bet jeigu ūkis dar papildomai pridėtų ir mineralinių trąšų bei norėtų viršyti tą normą, tada būtų privaloma rengti tręšimo planą. Tai reiškia, kad būtų atliekami dirvožemio tyrimai ir pagal jų rezultatus bei pagal planuojamą gauti augalų derlių būtų nustatomas augalų įsisavinamo azoto kiekis, tada rengiamas tręšimo planas ir ūkis galėtų nesilaikyti nustatytos maksimalios azoto normos. Toks yra pagrindinis keitimas.

Labai daug diskutavome apie tai, kaip ūkininkai išveža mėšlą ir jį sandėliuoja laukuose. Dabar Mėšlo apraše yra du būdai –
pirmasis, kai veža į tręšiamus laukus ir sandėliuoja iki 8 mėn., kitas – kai išveža mėšlą kompostuoti, tada galima jį kompostuoti iki 24 mėn. Logika tokia, kad ūkis veža mėšlą į tręšiamus laukus ir jį vėliau iškratys laukuose. Tai suprantama, nes mėšlo krūva trukdo ir lauką įdirbti, ir ūkis pats suinteresuotas tą krūvą iškratyti ir įdirbti visą lauką. Reikalavimai toms laikinoms krūvoms buvo beveik tokie patys kaip ir kompostuojamam mėšlui, tik skirtingi atstumai nuo pastatų, t. y. laikinoms krūvoms – 100 m, kompostuojamoms – 150 m. Dabar suvienodinome reikalavimus iki 150 m. Mat ir žemės ūkio sektoriaus atstovai teigė, kad labai retai krūva išlieka neiškratyta, nebent tik, kai ūkį ištinka nelaimė, pvz., sugenda technika ir jos negali suremontuoti. Tada krūva lieka ilgesniam laikotarpiui. Todėl nusprendėme suvienodinti reikalavimus – jeigu jau taip atsitiko, ūkininkas laikinąją krūvą paverčia kompostuojamąja, atveždamas žalienų.

Iškilo dilema dėl sukompostuoto komposto – ar jis yra mėšlas, ar sukompostuotoji medžiaga. Po diskusijų nusprendėme, kad jeigu vežame mėšlą į laukus kaip kompostą, tai neskaičiuojame, kiek ten yra azoto, nesumuojame. Kompostinę medžiagą išlaikius 24 mėn., ją jau laikome kompostu. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše bus nuoroda į Tręšiamųjų produktų aprašą, kuriame yra aprašytas ir mėšlo kompostas, ir visi kiti kompostai. Kompostas bus iškratomas laukuose pagal Tręšiamųjų produktų aprašo taisykles.

Bus ir daugiau pakeitimų, kuriuos mes derinome su AM. Socialiniai partneriai pateikė ir logišką pastebėjimą, kad Nitratų direktyva galioja jau daugiau nei 30 metų ir pas mus, rodos, iki praėjusių metų pradžios, ūkyje susidaręs mėšlas buvo skaičiuojamas pagal ūkio visą valdomą žemės plotą padalijant iš susidariusio mėšlo kiekio. Taip buvo skaičiuojama, ar Nitratų direktyva pažeidžiama ar nepažeidžiama naudojant 170 kg/ha azoto. Bet 2022 m. ŽŪM atliktas auditas pirštu dūrė į tą vietą – kaip jūs kontroliuojate, nes juk ne visi laukai kasmet būna tręšiami, ar nėra taip, kad kažkuris laukas gauna perviršį? Reali šio audito pasekmė – pakeista nuostata ir apskaičiuojama, kiek realiai konkrečiuose laukuose buvo iškratyta mėšlo, o ne vedamas visuose valdomuose laukuose iškratyto mėšlo vidurkis, nes ne visi laukai buvo tręšiami mėšlu. Auditas ŽŪM vyko ir praėjusių metų pabaigoje, dar neturime jo išvadų, žiūrėsime, kaip bus reaguota į pernykštį pakeitimą, pereinant prie apskaitos 1 ha, vieno lauko, lygiu. Nematome galimybės sutikti, kad būtų skaičiuojama viso ūkio mastu.

Dar bus skaičiuojama, kiek gyvulys mėšlo sukuria, bet tai bus jau antrajame etape. Nes matome labai skirtingas praktikas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Latviai skaičiuoja pagal minimalų gyvulio produktyvumą, įskaitant karvių pieno produktyvumą, o pas mus tai daroma pagal vidurkį. Tad iš tikrųjų mėšlo masė mūsų ūkiuose susidaro truputį didesnė, nei paskaičiuojama pagal vidurkį. Diskusijos dėl mėšlo kiekio iš gyvulio skaičiavimo dar tebevyksta.

Tikimės šiomis dienomis užbaigti techninį darbą, rengiant visą projektą. Dar bus neformalus jo derinimas su AM, gal ji turės kokių smulkesnių pastabų. Ir maždaug po savaitės jau galėsime skelbti viešą derinimą. Jis užtruks 10 dienų, po to vyks pastabų aptarimas, nes, manau, pastabų turės ir socialiniai partneriai.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.