Pernai už 2023-iuosius, kai patyrė 16,7 mln. eurų grynojo nuostolio, grupė akcininkams išmokėjo 20 mln. eurų dividendų – 18 proc. mažiau nei užpernai (24,4 mln. eurų).
Grupė neatskleidžia, kiek dividendų išmokės šiemet, kadangi iki finansinių ataskaitų parengimo datos dar nebuvo patvirtintas jos pelno paskirstymo projektas, rašoma grupės ataskaitoje, pateiktoje Registrų centrui.
Pasak grupės pranešimo, pelningus 2024 metus lėmė trąšų gamybos, agroverslo, krovos ir logistikos sektoriuose veikiančių bendrovių rezultatai.
Registrų centrui pateiktais duomenimis, didžiausia koncerno įmonė „Achema“ 2024 metais grynąjį nuostolį mažino 3,7 karto iki 12,8 mln. eurų. Jos pardavimo pajamos ūgtelėjo 3 proc. iki 436,7 mln. eurų.
„Pasiekti geresnių rezultatų, lyginant su ankstesnių metų laikotarpiu, ir išlikti konkurencingesnei Baltijos šalių regione bei tarptautinėse rinkose bendrovei padėjo gamtinių dujų tiekimo diversifikavimas“, – pranešime teigė „Achemos grupė“.
Pasak koncerno, „Achema“ toliau dirbo ne visu pajėgumu – tai, pasak bendrovės, lėmė brangios gamtinės dujos bei labai išaugęs trąšų importas iš trečiųjų šalių.
Achemos grupės“ valdomos bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) grynasis nuostolis pernai padidėjo 37,3 proc. iki 2,81 mln. eurų, o pajamos augo 3,8 proc. iki 38,6 mln. eurų, rodo Registrų centro duomenys.
Privačia vežėja pernai tapusi koncerno geležinkelio transporto paslaugas tiekianti bendrovė „Transachema“ 2024-aisiais uždirbo 14,4 proc. mažiau grynojo pelno – 3,64 mln. eurų, o jos pardavimo pajamos augo 17,6 proc. iki 9,7 mln. eurų.
Anot „Achemos grupės“, grupės krovos įmonių rezultatams įtaką darė sumažėjęs krovinių tranzitas iš rytinių Lietuvos kaimynių – šiais netektis iš dalies kompensavo iš Vakarų šalių per Klaipėdos uostą importuojami kroviniai.
Techninių dujų gamintojos „Gaschema“ grynasis pelnas pernai augo 56,7 proc. iki 5,58 mln. eurų, pardavimo pajamos krito 14,7 proc. iki 46,6 mln. eurų.
Koncernas 2024 metais iš viso investavo 274 mln. eurų, daugiausia į Pagėgių rajone vystomą 264 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parką. Įmonė taip pat investavo į trąšų gamybos atnaujinimą, poveikio aplinkai mažinimą, krovos verslo plėtrą, uosto krovos technikos pritaikymą naujiems kroviniams.
41,59 proc. „Achemos grupės“ akcijų valdo Lyda Lubienė, 12,47 proc. – Viktorija Lubytė, o likusias – 13 fizinių asmenų.
„Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą siekė įsigyti Šveicarijos energetikos koncernas „MET Group“, tačiau praėjusią savaitę jis pranešė nutraukiantis įsigijimo procesą dėl neišspręstų jos akcininkų ginčų.
Šiemet vasario pradžioje norą už beveik 303 mln. eurų pirkti grupės kontrolę pranešė ir smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis, tačiau L. Lubienei pasipriešinus verslininkas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas kol kas nepradėjo nagrinėti ieškinio iš esmės.
„Achemos grupė“ vienija apie 40 Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Švedijoje, Čekijoje ir Kroatijoje veikiančių trąšų gamybos, agroverslo, krovos ir logistikos, energetikos, dujų gamybos bei prekybos įmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama