Afrikinio kiaulių maro ypatumai Lietuvoje: nedraudžia – rizikuokite

Situaciją apie galimas AKM aktyvėjimo pasekmes Lietuvos kiaulininkystės sektoriui komentuoja didžiausios šalyje kiaulių auginimo įmonės „Idavang“ generalinis direktorius Saulius LEONAVIČIUS ir Jonavos r. Pauliukų žemės ūkio bendrovės valdybos pirmininkas Andrejus ŠTOMBERGAS.

Saulius LEONAVIČIUS:

„Dviem ūkiams taikomi ribojimai nuo 3 iki 12 mėnesių išvežti savo kiaules, tai yra ilgalaikė žala ir verslui vystytis juose nėra kaip. Niekas nenorės daugiau investuoti, kai aplink siaučia AKM. Didžioji AKM problema yra laukiniai žvėrys – šernai, kurie nešioja virusą. Todėl šernų populiacija turi būti kontroliuojama. Šernai yra valstybės turtas, o jų kontrolė priklauso Aplinkos ministerijai (AM). Ji privalo kontroliuoti šernų populiaciją, kad virusas anksčiau ar vėliau išnyktų. Kitas žingsnis, kurio turi laikytis visi ūkiai, dideli ir maži, – biosaugos priemonės, kad virusas nepatektų į kiaulių fermas. Virusui tas pats – ar vieną kiaulę turi, ar šimtą, jis plinta taip pat. Biosaugos priemonių laikymasis mūsų versle yra aktualiausias. Kaip ir šiuo atveju atsitiko smulkiame Raseinių r. ūkyje. Neaišku, ar ten buvo laikomasi biosaugos reikalavimų. Smūgiai yra skausmingi, nes ilgą laiką negalima išvežti, eksportuoti kiaulių ir tai tikrai brangiai kainuoja.

Kiaulės turi būti sunaikinamos, patalpos dezinfekuojamos ir tik maždaug po metų ten vėl galima laikyti kiaules. Ūkiuose dėl AKM nustatomos priežiūros ir stebėjimo zonos iki 10 km atstumu, kuriose 45 dienas ribojamas kiaulių judėjimas, atsiranda vadinamoji trečioji zona, kurioje aplink ūkį vienerius metus varžomas judėjimas. Mūsų bendrovė prieš penkerius metus irgi nukentėjo dėl AKM. Reikėjo sunaikinti apie 20 tūkst. kiaulių, patyrėme apie 3 mln. Eur nuostolių.

Yra dvi esminės sąlygos – prevencija, t. y. šernų populiacijos kontrolė, ir biosaugos laikymasis. Pirmuoju atveju už tai turi atsakyti AM, dėl biosaugos – patys ūkininkai. Pagrindinį vaidmenį kontroliuojant turi atlikti VMVT. Bendradarbiauti turėtų ir Žemės ūkio ministerija, kuriai priklauso kiaulininkystės sektorius, kad ji prižiūrėtų ūkininkus.

AKM siaučia ir Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, kur pridarė nemažai nuostolių. Tapo sunku iš Vokietijos išvežti kiaules į trečiąsias šalis. Kiaulienos kaina keičiasi vos ne kas savaitę. Prieš savaitę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje vėl gana žymiai nukrito kiaulienos kaina, kuri netrukus turėtų atsistatyti, nors niekas nežino, kokia iš tikrųjų ji bus.

AKM yra globali problema, nors kitos šalys tvarkosi geriau. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Čekijoje į pagalbą pasitelkiami jėgeriai. Čekijoje miškai būna aptveriami, visi šernai išnaikinami, kad AKM virusas toliau nebeplistų. Aišku, kiekviena šalis turi savo priemonių, kaip kovoti su virusu laukinėje faunoje. O fermose turi būti biosaugos laikymasis –
nieko čia daugiau neišgalvosime. Svarbu, kad būtų kokia nors sistema padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo AKM. Apsidrausti nuo AKM neįmanoma – tokio draudimo nėra. Kiaules galima apdrausti nebent taip, kaip draudžiame savo namą – būtų atlyginta, pvz., dėl gaisro patirta žala. O AKM yra nedraudiminis įvykis. Tai skaudžiausia tema, nes kai neturi draudimo, negali valdyti rizikos.“

Andrejus ŠTOMBERGAS:

„Niekam nerūpi kiaulių ūkis – sakau labai rimtai, nes niekas jų nedraudžia. Kaip ūkininkas nori, taip ir tegul „vyniojasi“, valdžia tik visokius ribojimus ir karantinus uždeda. Jeigu kiaulės būtų apdraustos, turėtume ramesnį gyvenimą.

Bendrovėje laikome apie 10 tūkst. kiaulių. Maždaug prieš 10 metų buvo ir pas mus įsisukęs AKM. Draudimas sumokėjo dalį žalos. O dabar, kai kiaulės nedraudžiamos, būtų žymiai blogiau. Bet ką galima apdrausti, net dviratį, o štai kiaulių jokia kompanija kažkodėl nedraudžia. Todėl jei nori laikyti kiaules, laikyk – tai kiekvieno šeimininko reikalas. Ūkininkams, jeigu laiko kiaules, matyt, apsimoka šis verslas. Jeigu mūsų bendrovėje atsitiktų tokia nelaimė, nebankrutuotume, nes be kiaulių dar laikome karvių, parduodame pieną, yra žemė, laukai. Prieš kurį laiką kiaulių skaičių buvome sumažinę beveik perpus, nes buvo kritusios kiaulienos kainos. O kai kainos padidėjo, dabar vėl laikome daugiau.

Pauliukų žemės ūkio bendrovėje darbo turi didelė dalis Juškonių kaimo gyventojų – apie 120. Jeigu nebūtų gyvulininkystės, pakaktų 10–15 darbuotojų.“

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Asociatyvi 123rf ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.