Kaunas +11,1 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026
Kaunas +11,1 °C Nedidelis lietus
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026





Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Agrocheminių tyrimų laboratorija tapo nereikalinga

2024/04/02


Padidink tekstą

Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms ir siekiant kuo geresnių rezultatų, labai svarbu gerai pažinti ūkio dirvožemį, turėti duomenų apie jo agrochemines savybes. Žemdirbiams gali padėti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija, veikianti jau 60 metų, o nuo 2010-ųjų tapusi LAMMC filialu. Per visus tuos metus laboratorijai vadovavo tik du direktoriai – net 38 metus įstaigai vadovavo Kristinas Matusevičius, o nuo 2003 m. vadovauja prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklos sritis – vykdyti agronomijos ir su ja susijusių biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos ir kitų krypčių bei šakų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Laboratorija patyrė daug permainų ir reorganizacijų, keitėsi pavadinimas, tačiau niekada nenutrūko nuoseklus mokslinis darbas, stengiantis derinti mokslą ir paslaugas žemdirbiams. Užvakar, kovo 27 d., tapo aišku, kad šią įstaigą sumanyta tyliai numarinti. Kodėl?

Gediminas Staugaitis

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas STAUGAITIS:

2014 m. Europos Sąjunga (ES) išleido dokumentą, kuriame parašyta, kad mokslo įstaigos turi teikti mokslines paslaugas, dirbti moksle, o ekonominės paslaugos gali sudaryti tik 20 proc. visos veiklos. Agrocheminių tyrimų laboratorijoje jos sudaro per 70 proc. Dabar mus uždaro todėl, kad neatitinkame šio teisinio akto reikalavimų. Buvo visokių sprendimų ir galimybių, bet strategija LAMMC netinka ir mūsų laboratorijos niekam neperdavė – nei Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), nei kam kitam. Tad laboratoriją iki metų pabaigos žada uždaryti.

Šioje įstaigoje dirba 43 žmonės. Daugybę metų buvome visiems reikalingi – suteikdavome ir dirvožemio, ir vandens tyrimo paslaugas, tyrėme ir pašarus, ir nuotekas... Iš viso atlikdavome daugiau kaip 500 pavadinimų analizių. Savo srityje buvome stipriausia laboratorija Rytų Europoje.

Valstybės asignavimų laboratorija negaudavo, būdavo mokama tik už vykdytus projektus, bet patys save išsilaikydavome. Iš šalies biudžeto už mokslinius rezultatus gaudavome apie 300 tūkst. Eur (šiemet mažiau – tik 208 tūkst. Eur), tai priklausė nuo to, kiek tais metais turėjome doktorantų. Kitus išgyventi reikalingus pinigus susirinkdavome už suteiktas paslaugas. Mūsų laboratorijos metų biudžetas siekdavo 1,1 mln. Eur.

Mūsų laboratorija akredituota, naudoja visokius metodus, yra įdiegtas kokybės standartas, todėl mūsų sertifikatai galiojo ir buvo pripažįstami tarptautiniu mastu. Daugiau tokių laboratorijų Lietuvoje nėra. Yra tik mažos laboratorijos, atskirai atliekančios tik dirvožemio tyrimus, tik vandens tyrimus ir pan. Mūsų šalyje yra ir tokių „laboratorijų“, kurios jokių tyrimų nevykdo, tik surenka pavyzdžius ir siunčia juos į laboratorijas Vokietijoje.

Agrocheminių tyrimų laboratorija atlikdavo labai daug valstybės užsakymų, ŽŪM ir Aplinkos ministerijoms – monitorinius, įvairius kompostų tyrimus, vykdėme kitokias programas ir darbų užtekdavo. Dabar tokios laboratorijos netekimas Lietuvai labai pasijaus. Mes stengdavomės viską padaryti kuo greičiau, nes dirbome plačiai. Jei reikėdavo, greitai įsisavindavome ir naujas analizes bei metodikas, kadangi laboratorijoje dirba nemažai mokslininkų.

Trečiadienį vyko LAMMC Mokslo tarybos posėdis, kuriame svarstytas Agrocheminių tyrimų laboratorijos likimas. Ji „nusikalto“ vien tuo, kad paslaugų atlieka daugiau nei mokslo darbų. Aš šiame posėdyje nedalyvavau, nes nuo penktadienio direktoriaus pareigų nebeinu.

Būtų įdomu išgirsti, kaip ŽŪM be mūsų laboratorijos pagalbos dabar ruošiasi įgyvendinti Europos žaliąjį kursą bei ES direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo.

Egidijus Giedraitis

Žemės ūkio viceministras Egidijus GIEDRAITIS:

Nelabai ką galiu apie tai pasakyti. Aš esu už tai, kad Agrocheminių tyrimų laboratorija liktų, o kuo diskusijos ir procesas baigsis, nelabai ir žinau. LAMMC yra visiškai savarankiška įstaiga, ji niekaip nuo ministerijos nepriklauso. Ir jie nutarė naikinti laboratoriją. Bet yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, kuri teigia, kad jeigu jai bus duota pinigų, priims šią laboratoriją ir ji galės toliau egzistuoti. Reikės tik persikraustyti.

G. Staugaitis klausia, kaip mes įgyvendinsime ES direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo. Aišku, norėtųsi, kad būtų sava įmonė, bet jeigu ne – paslauga bus perkama. Sprendimų visada galima surasti. Mums aktualūs yra dirvožemio tyrimai, kuriuos Lietuvoje šiuo metu atlieka dar mažiausiai trys kitos laboratorijos. Tai daro ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, ir UAB „Baltic agro“. Todėl nelabai suprantu klausimą – juk alternatyva visada yra. Ministerijos noras, kiek pastaruoju metu kalbėjomės, kad ši laboratorija išliktų. Tik klausimas – kaip?

Zenonas Dabkevicius

LAMMC Mokslo tarybos pirmininkas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, direktoriaus patarėjas prof. habil. dr. Zenonas DABKEVIČIUS:

LAMMC Mokslo tarybos posėdyje, įvykusiame trečiadienį po pietų, nusprendėme stabdyti Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklą nuo 2025 m. sausio 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu spręsime, kaip ją reorganizuoti, kaip perkelti į kitus skyrius, kaip kai kurias funkcijas atiduoti ministerijai, nes laboratorija priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri finansuoja mokslą, o paslaugos – agrocheminiai tyrimai ir pan. – tai ne mokslo institucijos funkcija.

Kadangi iš ŽŪM prieš daug metų perėmėme Agrocheminių tyrimų laboratoriją, stengėmės ją išlaikyti, bet šiuo metu nėra garantuoto jos palaikymo iš ŽŪM ir kitokių dalykų, o mums reikia riboti jos ūkinę veiklą. Mokslo taryba dar gali spręsti, ar bus daromi dar kitokie sprendimai, o gal bus įkurtas kitoks padalinys ir perkeltas kur nors kitur. Tiesiog dabar yra atrištos rankos administracijai reorganizuoti šį padalinį į kitokius padalinius.

 

Virginijos VALUCKIENĖS, redakcijos ir LAMMC nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/05/20

Žymėtasis dyzelinas – pieno kooperatyvų gelbėtojas?

Parengtas Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama leisti žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms įsigyti lengvatiniu akcizu apmokestinamo žaliojo (žymėtojo) dyzelino. Iki šiol žemės ūkio kooperatyvai neturėjo teisės pirkti &sc... „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, kaip žemės ūkio kooperatyvai, ypač pieno kooperatyvai, vertina tokius Vyriausybės parengtus teisės aktų pakeitimus, ar galimybė įsigyti pigesnių degalų – žymėtojo dyzelino – padidins parduodam...
2026/05/20

Tęsia grafo Vladimiro Zubovo tradicijas

Šiaulių r. žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Ginkūnų agrofirma“ sėkmingai plėtoja mišriąją gamybą – pernai ji dirbo 2 257 ha žemės ir laikė daugiau nei tūkstantį galvijų, iš kurių 550 – melžiamos karvės. Bendr...
2026/05/20

Trąšų planas: grįžtame į senovę?

Nutekėjusioje ES Žemės ūkio komisaro Christophe’o Hanseno pristatytoje Sintetinių trąšų veiksmų plano versijoje teigiama, jog daugiau karvių mėšlo ir pasėlių likučių reikia perdirbti, kad būtų išgautas brangių sinte...
2026/05/20

Atsinaujinęs Klaipėdos Sendvaris iliustruoja išlaikytą Rytprūsių architektūrą

Įvažiavus į Klaipėdą senuoju Tilžės keliu akį patraukia atsinaujinusi Sendvario dvaro sodyba. Remonto ir restauravimo darbais sutvarkytas dvaro sodybos rūmų pastatas, iš griuvėsių prikelti ir naujai paskirčiai pritaikyti pirmasis ir antrasi...
2026/05/20

Lietuvos žemės ūkiui – 100 mln. eurų tvaresnėms investicijoms

Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą remti ūkius ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, investuojančias į tvaresnę ir modernesnę gamybą. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma.
2026/05/20

Šiemet nuo metų pradžios šilumos energija Lietuvoje pigesnė nei Latvijoje ir Estijoje

Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos energijos kainų vidurkis, lyginant Baltijos šalis, šiemet sausį–gegužę yra mažiausias Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje šilumos vidutinė kaina 2–4 proc. didesnė. M...
2026/05/20

Statybos įstatymo pataisomis planuojama automatizuoti procesus ir sutaupyti 1,5 mln. per metus

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Statybos įstatymo ir dar 5 įstatymų pataisų paketui. Siūlomais sprendimais siekiama supaprastinti statybos leidimų išdavimo ir projektų derinimo procesus, mažinti administracinę n...
2026/05/20

Moksleivių sveikatos patikra: kodėl verta neatidėlioti iki rudens

Artėjant mokslo metų pabaigai ir planuojant vasaros atostogas, Valstybinės ligonių kasos specialistai primena tėvams ir globėjams, kad profilaktinė vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos patikra yra privaloma, todėl ją verta suplanuoti iš an...