Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024
Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 22 Bal 2024


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
 

Agrocheminių tyrimų laboratorija tapo nereikalinga

2024/04/02


Keičiantis ūkininkavimo sąlygoms ir siekiant kuo geresnių rezultatų, labai svarbu gerai pažinti ūkio dirvožemį, turėti duomenų apie jo agrochemines savybes. Žemdirbiams gali padėti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija, veikianti jau 60 metų, o nuo 2010-ųjų tapusi LAMMC filialu. Per visus tuos metus laboratorijai vadovavo tik du direktoriai – net 38 metus įstaigai vadovavo Kristinas Matusevičius, o nuo 2003 m. vadovauja prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis. Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklos sritis – vykdyti agronomijos ir su ja susijusių biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos ir kitų krypčių bei šakų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Laboratorija patyrė daug permainų ir reorganizacijų, keitėsi pavadinimas, tačiau niekada nenutrūko nuoseklus mokslinis darbas, stengiantis derinti mokslą ir paslaugas žemdirbiams. Užvakar, kovo 27 d., tapo aišku, kad šią įstaigą sumanyta tyliai numarinti. Kodėl?

Gediminas Staugaitis

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. habil. dr. Gediminas STAUGAITIS:

2014 m. Europos Sąjunga (ES) išleido dokumentą, kuriame parašyta, kad mokslo įstaigos turi teikti mokslines paslaugas, dirbti moksle, o ekonominės paslaugos gali sudaryti tik 20 proc. visos veiklos. Agrocheminių tyrimų laboratorijoje jos sudaro per 70 proc. Dabar mus uždaro todėl, kad neatitinkame šio teisinio akto reikalavimų. Buvo visokių sprendimų ir galimybių, bet strategija LAMMC netinka ir mūsų laboratorijos niekam neperdavė – nei Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), nei kam kitam. Tad laboratoriją iki metų pabaigos žada uždaryti.

Šioje įstaigoje dirba 43 žmonės. Daugybę metų buvome visiems reikalingi – suteikdavome ir dirvožemio, ir vandens tyrimo paslaugas, tyrėme ir pašarus, ir nuotekas... Iš viso atlikdavome daugiau kaip 500 pavadinimų analizių. Savo srityje buvome stipriausia laboratorija Rytų Europoje.

Valstybės asignavimų laboratorija negaudavo, būdavo mokama tik už vykdytus projektus, bet patys save išsilaikydavome. Iš šalies biudžeto už mokslinius rezultatus gaudavome apie 300 tūkst. Eur (šiemet mažiau – tik 208 tūkst. Eur), tai priklausė nuo to, kiek tais metais turėjome doktorantų. Kitus išgyventi reikalingus pinigus susirinkdavome už suteiktas paslaugas. Mūsų laboratorijos metų biudžetas siekdavo 1,1 mln. Eur.

Mūsų laboratorija akredituota, naudoja visokius metodus, yra įdiegtas kokybės standartas, todėl mūsų sertifikatai galiojo ir buvo pripažįstami tarptautiniu mastu. Daugiau tokių laboratorijų Lietuvoje nėra. Yra tik mažos laboratorijos, atskirai atliekančios tik dirvožemio tyrimus, tik vandens tyrimus ir pan. Mūsų šalyje yra ir tokių „laboratorijų“, kurios jokių tyrimų nevykdo, tik surenka pavyzdžius ir siunčia juos į laboratorijas Vokietijoje.

Agrocheminių tyrimų laboratorija atlikdavo labai daug valstybės užsakymų, ŽŪM ir Aplinkos ministerijoms – monitorinius, įvairius kompostų tyrimus, vykdėme kitokias programas ir darbų užtekdavo. Dabar tokios laboratorijos netekimas Lietuvai labai pasijaus. Mes stengdavomės viską padaryti kuo greičiau, nes dirbome plačiai. Jei reikėdavo, greitai įsisavindavome ir naujas analizes bei metodikas, kadangi laboratorijoje dirba nemažai mokslininkų.

Trečiadienį vyko LAMMC Mokslo tarybos posėdis, kuriame svarstytas Agrocheminių tyrimų laboratorijos likimas. Ji „nusikalto“ vien tuo, kad paslaugų atlieka daugiau nei mokslo darbų. Aš šiame posėdyje nedalyvavau, nes nuo penktadienio direktoriaus pareigų nebeinu.

Būtų įdomu išgirsti, kaip ŽŪM be mūsų laboratorijos pagalbos dabar ruošiasi įgyvendinti Europos žaliąjį kursą bei ES direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo.

Egidijus Giedraitis

Žemės ūkio viceministras Egidijus GIEDRAITIS:

Nelabai ką galiu apie tai pasakyti. Aš esu už tai, kad Agrocheminių tyrimų laboratorija liktų, o kuo diskusijos ir procesas baigsis, nelabai ir žinau. LAMMC yra visiškai savarankiška įstaiga, ji niekaip nuo ministerijos nepriklauso. Ir jie nutarė naikinti laboratoriją. Bet yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, kuri teigia, kad jeigu jai bus duota pinigų, priims šią laboratoriją ir ji galės toliau egzistuoti. Reikės tik persikraustyti.

G. Staugaitis klausia, kaip mes įgyvendinsime ES direktyvą dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo. Aišku, norėtųsi, kad būtų sava įmonė, bet jeigu ne – paslauga bus perkama. Sprendimų visada galima surasti. Mums aktualūs yra dirvožemio tyrimai, kuriuos Lietuvoje šiuo metu atlieka dar mažiausiai trys kitos laboratorijos. Tai daro ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, ir UAB „Baltic agro“. Todėl nelabai suprantu klausimą – juk alternatyva visada yra. Ministerijos noras, kiek pastaruoju metu kalbėjomės, kad ši laboratorija išliktų. Tik klausimas – kaip?

Zenonas Dabkevicius

LAMMC Mokslo tarybos pirmininkas, vyriausiasis mokslo darbuotojas, direktoriaus patarėjas prof. habil. dr. Zenonas DABKEVIČIUS:

LAMMC Mokslo tarybos posėdyje, įvykusiame trečiadienį po pietų, nusprendėme stabdyti Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklą nuo 2025 m. sausio 1 d. Pereinamuoju laikotarpiu spręsime, kaip ją reorganizuoti, kaip perkelti į kitus skyrius, kaip kai kurias funkcijas atiduoti ministerijai, nes laboratorija priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri finansuoja mokslą, o paslaugos – agrocheminiai tyrimai ir pan. – tai ne mokslo institucijos funkcija.

Kadangi iš ŽŪM prieš daug metų perėmėme Agrocheminių tyrimų laboratoriją, stengėmės ją išlaikyti, bet šiuo metu nėra garantuoto jos palaikymo iš ŽŪM ir kitokių dalykų, o mums reikia riboti jos ūkinę veiklą. Mokslo taryba dar gali spręsti, ar bus daromi dar kitokie sprendimai, o gal bus įkurtas kitoks padalinys ir perkeltas kur nors kitur. Tiesiog dabar yra atrištos rankos administracijai reorganizuoti šį padalinį į kitokius padalinius.

 

Virginijos VALUCKIENĖS, redakcijos ir LAMMC nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/21

Pirmakursiams – agroverslo stipendijos (2)

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūk...
2024/04/21

Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Po pernykščio nervingo pasėlių deklaravimo šiemet žadama daugiau aiškumo ir tam tikrų palengvinimų. O svarbiausia – po per Europą nuvilnijusių žemdirbių protestų Briuselis jau padarė jiems tam tikrų nuolaidų, tačiau mūsų...
2024/04/21

Vieno eksponato istorija. XX a. Konradas Valenrodas

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, o gal studento, pasirašiu...
2024/04/21

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavi...
2024/04/21

Elektromobilių dalis šalies transporto parke nuo metų pradžios išaugo beveik dešimt procentų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 p...
2024/04/21

Tikrojo nikotino veido paieškų link

„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­...
2024/04/21

Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsi...
2024/04/21

Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Praėjusią savaitę širdį veriantį sprendimą ryžosi priimti Vakarų Australijos avių augintojas Wayne'as Smithas. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle, ir šis jo postas buvo tikra bomba, sulaukusi milžiniško atgars...
2024/04/21

Tyrimas parodė: akcijų prekėms neatsispiria absoliuti dauguma gyventojų

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa...