Gyvulių gerovė, genetika, pieno kokybė, didesnės pridėtinės vertės žaliavų gamyba ir dėmesys aplinkosaugai – vieni iš pagrindinių klausimų, kuriems spręsti bus pasitelkiami savo sričių specialistai, technologiniai sprendimai ir inovacijos.
Radviliškio rajone statomas karvių fermų kompleksas bus vienas didžiausių ir moderniausių Europoje. Jame planuojama auginti apie 4000 melžiamų karvių, o visą bandą sudarys apie 10 tūkst. galvijų.
Žemės ūkio inovacijų centro direktoriaus pavaduotojas gyvulininkystei Deividas Medžiuolis sako, kad bendradarbiavimas su mokslo atstovais yra nuosekli „Agrokoncerno“ įmonių grupės strategijos dalis. Grupė turi nuosavą Inovacijų ir tyrimų centrą „AgroITC“, kuris prižiūri daugiau nei 5000 tyrimų laukelių visoje Lietuvoje ir kasmet sugeneruoja apie 26 milijonus duomenų. Todėl sukauptą gerąją patirtį augalininkystėje ir mokslo teikiamas naudas bus siekiama perkelti ir į pienininkystės sektorių.
Pasak D. Medžiuolio, šalyje jau kurį laiką stebimos nepalankios struktūrinės problemos pieno žaliavos gamyboje. Lietuva Europos Sąjungos mastu pagal galvijų koncentraciją ūkiuose rikiuojasi sąrašo apačioje, stebimas tendencingas bandų mažėjimas. Taip pat didėja produktyvumo atskirtis tarp ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Vis daugiau ūkininkų atsisako gyvulininkystės ir pereina prie augalininkystės.
„Mūsų ilgalaikis tikslas yra atgaivinti šią tradicinę veiklą ir nacionaliniu lygiu kelti Lietuvos pieno žaliavos gamintojų konkurencingumą, užtikrinti kokybiškos žaliavos tiekimą pieno perdirbimo įmonėms. Tikimės, kad glaudesnis bendradarbiavimas su mokslo atstovais prisidės prie pienininkystės sektoriaus atsigavimo ir leis pritraukti naujų specialistų“, – sako D. Medžiuolis.
Su LSMU pasirašytu ketinimų protokolu numatyta bendradarbiauti keliomis skirtingomis kryptimis. Universiteto studentai turės galimybę atlikti praktiką, o mokslininkai galės fermų komplekse vykdyti taikomuosius tyrimus. Projekte yra numatyta įrengti modernią laboratoriją, kuri taps svarbiu mokslo centru tiek Lietuvos, tiek tarptautiniams tyrėjams.
„Šis plėtojamas bendradarbiavimas yra puikus pavyzdys, kaip mokslas ir verslas gali veikti išvien, siekdami bendro tikslo – pienininkystės sektoriaus stiprinimo“, – sako LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.
„Bendradarbiavimas tarp LSMU ir „Agrokoncerno“ taip pat leis efektyviau išnaudoti gyvulių genetinį potencialą, spartinti prie esamų technologijų geriau prisitaikiusių, genetiškai pranašesnių gyvulių veisimą, gamybos sąlygomis taikyti tokias pažangias biotechnologijas, kaip embrionų transplantacija in vitro ir in vivo metodais. Taip pat galėsime skatinti mokslinių tyrimų rezultatų diegimą praktikoje bei stiprinti mūsų šalies pieno sektoriaus pozicijas tarptautiniu mastu“, – sako LSMU Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovas dr. Giedrius Palubinskas.
LSMU Gyvulininkystės instituto direktorius dr. Artūras Šiukščius pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs bus ir LSMU mokslininkų atliekami įvertinimai ir adaptuoti inovatyvūs sprendiniai, kurie padės spręsti gamybos sistemų technologinius iššūkius, siekiant klimato neutralumo.
LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius dr. Ramūnas Antanaitis tikisi, kad Universiteto atlikti tyrimai ir sukurti inovatyvūs produktai bus naudingi įgyvendinant ateities ūkio koncepciją ir pritraukiant jaunus specialistus dirbti šioje srityje.
Planuojama, kad pilnai veikiančiame karvių fermų komplekse per dieną bus primelžiama virš 140 tonų žaliavinio pieno, per metus – daugiau nei 51 tūkst. tonų.
Siekiant užtikrinti aukščiausią pieno kokybę bei didesnės pridėtinės vertės žaliavų gamybą, karvių fermų komplekse bus diegiamos naujausios gyvulių stebėsenos ir sveikatos kontrolės technologijos, skaitmeniniai duomenų valdymo sprendimai, kurie suteiks galimybę tiksliai kontroliuoti šėrimą, galvijų produktyvumą ir gerovę.
Pasak D. Medžiuolio, pašarų kokybė yra tiesiogiai susijusi su pieno sudėtimi ir gyvulių sveikata, todėl „Agrokoncerno“ įmonių grupė investavo į jų vietinę gamybą. Pagal aukščiausius kokybės standartus gaminami pašarai užtikrins subalansuotą gyvulių mitybą, pieno kokybę ir prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.
Šalia fermų komplekso planuojama statyti biometano jėgainę, kuri leis reikšmingai sumažinti CO₂ emisijas. Šiuo, daugiau nei 80 mln. eurų vertės projektu, siekiama įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus gyvulininkystėje.
„Agrokoncerno“ įmonių grupės informacija