Agronomės Aušros virtuvės „burtai“

Karamelizuotų svogūnų džemas

A.Aleknaitė dalinasi ne vienu savo virtuvės ,,burtu“, o pradėkime nuo paskutiniojo – karamelizuotų svogūnų džemo. ,,Skamba įdomiai, ar ne? Patikėkit, skonis nerealus! Man jis – Nr.1, lyginant su visokiais kečupais ir pan.“, – gundo išbandyti receptą jo gamintoja.

Džemui reikės:

4 kg nuluptų, paruoštų svogūnų;

130 ml alyvuogių aliejaus;

1 kg tamsaus cukranendrių cukraus „Muscovado“;

200 ml balzaminio acto;

4 šaukštelių džiovintų čiobrelių;

4 šaukštelių druskos;

2 šaukštelių maltų juodųjų pipirų;

1 šaukštelio aitriosios paprikos dribsnių.

(Tiksliai pasvėriau tik svogūnus. Visa kita – plius minus).

Gaminimas:

Į įkaitintą puodą su aliejumi pilu supjaustytus svogūnus ir kepu ant vidutinės ugnies nuolat maišydama, kad svogūnai taptų gražios auksinės spalvos.

Beriu cukrų ir neilgai maišau, kol cukrus beveik ištirpsta.

Tada eilė čiobreliams, druskai ir pipirams. Tada apie 15 min. verdu ant didelės ugnies, kad svogūnai karamelizuotųsi. Vėliau ugnį sumažinu ir verdu apie 1 val. Prieš pabaigą supilu balzaminį actą.

Išvirusį džemą sukrečiu į mažus sterilius stiklainiukus, pridengiu dangteliais ir dar pasterizuoju apie 15 min. vandens vonelėje.

Viskas. Atvėsus džemui, užklijuoju etiketes, ir džemas keliauja į spintelę.

Aišku, neiškenčiau ir, grįžusi iš darbo paragavau. O dievai! Nerealu! Ant kukurūzinio trapučio, su pelėsiniu ir kietuoju sūriu!..... mmmm... vyno taurės tetrūko...

Saldus, pikantiškas pomidorų džemas

Iš pomidorų jokių mišrainių, kečupų ir pan. gaminių neruošiu. Noriu kažko tokio...

Pomidorų džemui reikės:

5 kg pomidorų;

1,5 kg cukranendrių cukraus;

vanilės ankšties;

2 žaliųjų citrinų sulčių;

0,5 šauštelio čili dribsnių;

Šlakelio brendžio.

Gaminimas:

5 kg pomidorų porai minučių nardinu į verdantį vandenį, nulupu odelę. Ir pjaustau. Išimu visas sėklas, sultis. Džemui reikalinga tik kietoji pomidorų dalis. Taip, veikt yra ką, na bet kai labai reikia, tai....

Susmulkintus pomidorus dedu į storadugnį puodą ir kaičiu virti.

Beriu 1,5 kg cukranendrių cukraus, vos užvirus pomidorams. Ir graibau, graibau, graibau vis susidarančias putas...

Kai džemas pradeda tirštėt, dedu vanilės ankštį ir įspaudžiu dviejų laimų sultis. Dar pusė šaukštelio čili dribsnių, šlakelis brendžio ir...vėl verdu. Ant lėtos ugnies, vis graibant iš galai žino kur susidarančias putas.

Per 1,5 val. džemas išvirė. Pilstau dar karštą į orkaitėje iškaitintus mažulyčius stiklainiukus, užsuku švariais dangteliais ir palieku atvėsti.

Iš 5 kg pomidorų išėjo 6 didesni stiklainiukai (300 ml talpos ) ir 11 mažesnių (gal 150 ml talpos).

Puikiai, sakyčiau! Bus pasmaguriavimui prie gero sūrio ir vyno taurės, bus kalėdinėms dovanėlėms.

Tai koks tas pomidorų džemas? Kaimynė ragavo, sakė, niekada nepatikėtų, kad jis iš pomidorų. Gal persikai, gal dar kažkokie egzotiniai vaisiai....

Man jis idealiai tinka prie kietųjų sūrių. Gal tiktų ir prie blynų, bet aš to nebandžiau, nes... nevalgau blynų. O nepabandęs juk nesužinosi.

Pagardinta bruknių uogienė

Jokių uogienių, marinuotų daržovių aš nevalgau. Kone vienintelės atsargos žiemai – rauginti agurkai. Viskas. Na, dar toks delikatesas prie vyno – žalių graikinių riešutų uogienė ir keptų moliūgų uogienė. Tik tiek. Bet va bruknės man – kažkas tokio! Na nėr man skanesnės uogos, nėr!

O šiemet bruknių tiek, kad net rinkt nereikia, jos pačios į pintinėlę sušoka. Tai va ėmė ir „prišokavo“ man vieną pavakarę, po darbo, beieškant grybų taip nemažai – geri 5 litriukai tai tikrai.

Valio, vėl verdu uogienę!

Tad mano uogienė tokia:

Bruknes perrenku ir beriu į storadugnį puodą. Vos vos vandens, cukranendrių cukraus ir verdu. Uogų buvo apie 5 l, cukraus dėjau 1kg.

Užvirus nugraibau susidariusias putas, mažinu ugnį ir verdu apie valandą (taip, verdu ilgai ir apie jokius vitaminus čia negalvoju. Vitaminams bus žalios, trintos su medumi. O čia ne vitaminai, čia skanu!).

Pavirus gerą pusvalandį, dėjau arbatinį šaukštelį labai kvapnaus Ceilono cinamono, pusę arbatinio  šaukštelio čili dribsnių ir įpyliau kokį 100 ml brendžio.

Su visu tuo gėriu paviriau dar pusvalandį ir supilsčiau į mažus, orkaitėj iškaitintus stiklainiukus.

Viskas! Jau laukiu, kada galėsiu skanaut! Ir į mišką abi su Tine dar dumsim. Nes bruknių dar labai reikia! Noriu bruknių pagardo su česnakais, noriu čatnio. O ir vitaminais reik apsirūpinti.

Aušros Aleknaitės nuotraukos

Viršelyje: Įprastų uogienių neverdanti Aušra Aleknaitė savo gaminiais moka nustebinti ne vieną. Ir miške, ir darbe, ir kelionėse ją lydi pagalbininkė taksiukė Tinė.