Agrosektorius – ne kliuvinys, o idėjų aruodas

Tikslai aiškūs, dėl priemonių tebediskutuojama

Renginio organizatoriaus, VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino teigimu, Akademijos mokslininkai nuolat laiko ranką ant aktualijų pulso, savo mokslo tyrimais bei šių tyrimų pagrindu parengtomis rekomendacijomis svariai prisidėdami prie to, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai ir tvariai, kad didėtų žemės ūkio ir kitų sričių verslų konkurencingumas, augtų dėmesys aplinkosaugai, bioįvairovei, CO2 emisijos mažinimui, t. y. visiems tiems dalykams, kas yra įvardijama Europos žaliuoju kursu.

Renginiui moderavusi VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Virginija Kargytė pastebėjo, kad trumpuoju laikotarpiu svarbiausio Europos ir pasaulio tikslo – sustabdyti klimato kaitą – nepasieksime, tačiau mokslo ir verslo indėlis bei atitinkama visuomenės elgsena gali būti pajėgūs šį iššūkį amortizuoti.

Europarlamentaras prof. dr. Liudas Mažylis, dirbantis Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, dalydamasis įžvalgomis apie žemės ūkio sektoriaus perspektyvas Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo kontekste, priminė, kad su tuo susijusių politinių dokumentų paketas buvo priimtas 2019 m., tačiau kokiomis priemonėmis bus siekiama šių dokumentų nuostatų įgyvendinimo, diskusijos tebevyksta.

„Tikslas yra aiškus – iki 2050 m. norime tapti neutraliu klimato poveikiui žemynu. Bet, regis, laukia ilgas kelias, nes teisėkūros procesas tebevyksta. Siekiant šio ambicingo tikslo neabejotinai prireiks didžiulio technologijų ir inovacijų potencialo, kurio rinkoje dar netgi nėra. Tačiau yra aišku tai, kad būtina skatinti efektyvų išteklių naudojimą, žiedinės ekonomikos kūrimą, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, mažinti taršą. Pasiekti, kad 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus 0, neįmanoma be kylančios ekonomikos, laipsniškai atsiejamos nuo išteklių naudojimo“, – prognozavo europarlamentaras, pastebėjęs, kad sparčiai artėja ir tarpinė data – 2030-tieji – iki kurios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį užsibrėžta sumažinti 55 proc.

„Šiame kontekste labai svarbios tampa Europos Sąjungos strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės išsaugojimo strategija. Kokią pažangą pasiseks pasiekti iki 2030 m. šiuo metu vertinti sunku, nes kai kuriems tikslams įgyvendinti netgi priemonių pasiūlymų nėra“, – kalbėjo prof. dr. L. Mažylis, atkreipęs dėmesį ir į nepalankų geopolitinį kontekstą, energetinių išteklių krizę, sunkiai prognozuojamas ekonomikos infliacijos tendencijas.

„Siekiant įgyvendinti iki 2030 m. užsibrėžtus tikslus reikia maisto sistemą pakeisti į tvaresnę, 50 proc. sumažinti bendrą cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą ir riziką, pavojingesnių – 50 proc., taip pat net 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui. Šiomis aplinkybėmis valstybės ES narės turės pasiekti, kad jų gyventojams pakaktų įperkamo maisto ir kad žemės ūkio konkurencingumas būtų išlaikytas“, – kylančius iššūkius komentavo europarlamentaras, pastebėdamas, kad dėl biologinės įvairovės išsaugojimo strategijos reikalingumo klausimų neturėtų kilti niekam, nes per pastaruosius 40 m. laukinių gyvūnų populiacija pasaulio mastu yra sumažėjusi net 60 proc.

„Nuo gamtos įvairovės priklauso 40 trilijonų pasaulio bendrojo vidaus produkto. Siekiant išsaugoti gamtos įvairovę būtina į priekį judėti sparčiau“, – ragino prof. dr. L. Mažylis.

Ragina kurti mokslinių tyrimų ir jų plėtros finansavimo strategiją

Europarlamentaras dr. Juozas Olekas, Europos Parlamente dirbantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, atkreipė dėmesį, kad klimato kaita ir aplinkos prastėjimas yra egzistencinė grėsmė Europai ir pasauliui, tačiau siekiant klimato neutralumo ir ekonomikos atsiejimo nuo išteklių EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir EP aplinkosaugininkų nuostatos skiriasi.

„Žemės ūkio misija yra aprūpinti gyventojus maistu. Todėl būtina užtikrinti teisingą ir sąžiningą perėjimą, kad žemdirbiai nenukentėtų. Iki šiol visa parama sektoriui yra skiriama gaminti sveikam maistui ir jį pateikti vartotojui. O atsiradę nauji reikalavimai maisto gamybos apimtis mažina, todėl būtina galvoti ir apie ūkininkų pajamas“, – įspėjo dr. J. Olekas.

Pasak europarlamentaro, ambicingi tikslai be alternatyvų didina gamybos sąnaudas, kenkia ūkių konkurencingumui, todėl ūkininkai gali pasitraukti iš gamybos. „Europos Komisijos pasiūlyme neleidžiama atsižvelgti į valstybių narių pastangas sumažinti pesticidų naudojimą iki 2015–2017 metų ataskaitinio laikotarpio, nors šie skirtumai tarp valstybių milžiniški – visiems vienodai sumažinus Nyderlanduose leidžiamas pesticidų kiekis liks 5 kg/ha, Lietuvoje – 0,5 kg/ha. Raginame Europos Komisiją, kad įvairūs moksliniai pasiūlymai turėtų būti greičiau svarstomi ir lengviau diegiami. Naujos veisimo technologijos, genų redagavimas, nauji maisto produktai gamybos grandį turėtų pasiekti kuo sparčiau. Žemės ūkio sektorius yra ne problemų šaltinis, o galimybė mokslui kurti naujas technologijas. Tačiau tam turi būti sukurta aiški mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo strategija“, – teigė dr. J. Olekas.

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos klasteris turi potencialo

Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos klasterio (ŽŪŽIS) atstovė doc. dr. Rasa Pakeltienė, skaičiusi pranešimą „Efektyvios ir integruotos Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos funkcinis modelis Lietuvoje 2023-2027: esama būklė ir vystymosi galimybės“, priminė, kad ŽŪŽIS – tai savanoriška iniciatyva susibūrusių pažangių organizacijų ekosistema, kurios veikimas yra grindžiamas koordinuotais, partneryste ir tinklaveika sukurtais žinių srautais tarp organizacijų ir institucijų, kuriančių ir diegiančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias ir inovacijas, siekiant pažangos, tvarumo ir konkurencingumo sektoriuje. ŽŪŽIS grindžiamas ES strateginėmis gairėmis.

Doc. dr. R. Pakeltienės teigimu, argumentai, pagrindžiantys Lietuvos ŽŪŽIS potencialą yra tai, kad dauguma mokslo ir mokymo institucijų yra pajėgios ir noriai įsitraukia į inovacijų kūrimą, kuria bendradarbiavimo tinklus, naujas mokslo ir verslo taip pat EIP veiklos grupių projektines partnerystes.

Šalyje funkcionuoja visi trys pagrindiniai IT įrankiai konsultuoti ūkiams: ūkio valdymo, integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės ir e-mokymų platformos. Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimo iniciatyvoms, ypač jų tarptautiškumui ir projektų tęstinumui.

Mokslininkai savo darbą seniai atliko, bet bioekonomikos plėtros strategijos valstybė vis dar neturi

Nuo galimybių studijos link strateginių nuostatų siekiant paskatinti diskusiją apie žiniomis grįstos žiedinės bioekonomikos plėtrą Lietuvoje kalbėjusi prof. dr. Vlada Vitunskienė pastebėjo, kad Lietuva tebėra tarp tų ES Rytų Europos šalių, kurios neturi patvirtintos bioekonomikos plėtros strategijos, nors mokslininkai jiems skirtą užduotį jau yra atlikę prieš kelerius metus – 2017 m. parengta ir Bioekonomikos plėtros galimybių studija, 2019 m. – Lietuvos bioekonomikos strateginės nuostatos.

„Ir toliau dalyvaudami projektinėse veiklose turime tikslą sukurti koncepcinį pagrindą nacionalinės bioekonomikos strategijos (ar plano) rengimui, siekiant inicijuoti gilesnę diskusiją apie strategiškai orientuotą žiniomis grįstos žiedinės bioekonomikos plėtrą Lietuvoje. Koncepcijoje numatytos strateginės kryptys – biologinių išteklių ir maisto gamyba, biodujų gamybą, biodegalų gamyba“, – pasakojo prof. dr. V. Vitunskienė.

Mokslininkų sukurtų inovacijų amplitudė – nuo telematikos duomenų apdorojimo iki beržo sulos gavybos

Konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: Žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“ praktine ašimi šiemet pasirinktos įvairios Europos žaliojo kurso tikslų siekti padedančios mokslininkų išgvildentos temos. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratė Aleinikovienė kalbėjo apie Lietuvos dirvožemių derlingumo išsaugojimo svarbą, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros atstovas lekt. dr. Dainius Savickas – apie telematikos duomenų analizę, jų panaudojimą ekonominiams ir aplinkosauginiams tikslams siekti, Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros atstovai dr. Justas Mingaila, prof. dr. Edmundas Bartkevičius, prof. habil. dr. Vladas Vilimas kalbėjo apie beržų sulos verslo galimybes, Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros atstovai doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys pristatė ūkio konkurencingumo vertinimą, Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė dr. Edita Meškinytė pasakojo apie inovatyvius mėsinių galvijų selekcijos metodus, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentas dr. Egidijus Kasiulis pristatė aplinkosauginį ir socio-ekonominį užtvankų vertinimą, Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai prof. dr. Laima Česonienė, doc. dr. Daiva Šileikienė, lekt. dr. Žydrūnas Preikša atskleidė Alytaus miesto aplinkos monitoringo, atlikto 2017–2022 metais, rezultatus.

VDU ŽŪA informacija

Asociatyvi unsplash.com nuotr.