Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024
Ashburn +28,2 °C Debesuota
Penktadienis, 19 Lie 2024

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
ŪP korespondentė
 

Agroverslas ketina gintis – vienytis kviečia Lietuvos agroparlamentas

2023/11/21


Lietuvoje žemės ūkio šakos krinta viena po kitos. Sunaikintas kailinių žvėrelių verslas. Sparčiai mažėja karvių. Derlingoje žemėje privalu auginti žolę, tačiau jos niekam nereikia. Miškai virsta dykvietėmis. Pasėliai skęsta, nes galutinai susidėvėjo melioracijos sistemos. Skęsta paukštininkystė, kiaulininkystė, net žuvininkystė skęsta. Tuo pačiu buksuoja ir kitos su žeme susijusios šalies ūkio šakos. „Vargu ar skęstume, jei taptume vieningi. Lengva politikams ir valdininkams trypti nesusivienijusius tyliuosius. Gana kiekvienam su savo rūpesčiais lindėti kamputyje! Esame galingi dirbti, būkime stiprūs ir imkime gintis“, – aidėjo Lietuvos agroparlamento (LAP) Forume.

Forumas – istorinis

LAP Forumas vyko praėjusį šeštadienį, lapkričio 17 d., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) centrinių rūmų Iškilmių salėje. Jame dalyvavo ūkininkai, žemės ūkį aptarnaujančių ir jo užaugintų žaliavų perdirbimo, mėsos, pieno, paukštininkystės, žuvininkystės įmonių, taip pat mokslo, miškų savininkų, medžioklės ūkio, melioracijos, kitų organizacijų atstovai.

„Susirinkote tie, kuriems labiausiai rūpi Lietuvos žemės ūkis, visuomenės aprūpinimas kokybišku ir įperkamu maistu. Pasielgėte pilietiškai, radę laiko šiam Forumui – atsiplėšę nuo savo ūkio, verslo, šeimos. Dabar, skirtingai nei prieš 35 metus, sunku žmones pašaukti ten, kur svarstomi aktualūs Lietuvos klausimai: dažnas gyventojas lindi savo pasaulėlyje ir pakvietus nebesirenka minios į gatves“, – sveikindamas Forumo dalyvius, svarstė jo pirmininkas, vienas iš trijų LAP steigėjų, „Ūkininko patarėjo“ leidinių vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir pabrėžė, kad renginys – istorinis. Mat pirmąkart nuo 1990 m. kovo 11-osios, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, vienoje erdvėje susirinko žemės ūkio ir gretimų sektorių atstovai, žaliavų gamintojai ir jų perdirbėjai. Jie, deja, neretai priešinami vieni su kitais.

Susiję vieni su kitais

„Lietuvos agroparlamento durys turi būti plačios kaip daržinės vartai. Tebūna tai demokratiška organizacija – bendram tikslui telkianti įvairių nuomonių žemės ūkio ir jam artimų sričių atstovus. Esame vieni su kitais susiję. Pavyzdžiui, mažėjant pieno ūkių, kenčia ir „geležų“, t. y. žemės ūkio technikos, įrangos verslas, mažiau bereikia kukurūzų sėklos, perdirbimo pramonė netenka pieno ir mėsos, o laukai – trąšos“, – teigė V. Neverdauskas ir priminė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. jis kartu su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku Raimundu Juknevičiumi ir tuomečiu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentu Petru Puskunigiu ŪP redakcijoje pasirašė LAP steigimo sutartį. Tų pačių metų lapkričio 7 d. VĮ Registrų centras šią asociaciją registravo JAR sistemoje. Asociacijos ženklas registruotas Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

V. Neverdauskas supažindino su LAP tikslais. Jie minimi ir LAP Forumo dalyvių Komunikate, kuris buvo paskelbtas renginio pabaigoje.

LAP laikinai – iki vasario 23 d. vyksiančio jo Kongreso pabaigos – vadovauja R. Juknevičius. Kongrese bus išrinkta LAP Asamblėja, vicepirmininkai, patvirtinta administracija ir numatyti artimiausi darbai.

LAP
Lietuvos agroparlamento steigėjai ir Forumo organizatoriai: „Ūkininko patarėjo“ leidinių vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis.

Vardijo skaudulius

LAP Forume dalyvavo septynios dešimtys žymiausių šalies agrarininkų, miškininkų, melioratorių, žemdirbiškų asociacijų bei įmonių vadovų, mokslo atstovų. Savo atstovaujamo sektoriaus problemomis iš tribūnos pasidalijo 17 pranešėjų, diskusija vyko ir iš vietų. Dauguma Forumo dalyvių savo išsakytų problemų sprendimo galimybę siejo su LAP, žadėjo aktyviai dalyvauti jo veikloje.

LŽŪBA viceprezidentas, Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas P. Puskunigis žemdirbių vardu dėkojo į LAP Forumą susirinkusiems, pasak jo, rimtų pareigų turintiems žmonėms. Teigė, jog pastarieji metai Lietuvos žemės ūkiui ir gretimiems sektoriams buvo sunkūs – niekas nepagailėjo žemdirbių. Todėl, norint išlikti, būtina vienytis.

Pasak P. Puskunigio, per pastarąjį laikotarpį valdžia, politikai, išskyrus Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį, negirdėjo žemdirbių.

Dėl to, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginis planas (SP) nelogiškas, nederintas su žemdirbiais, jų bazinė išmoka, palyginti su gaunama visoje Europos Sąjungoje (ES), yra trečioje vietoje nuo galo – tik 82 Eur/ha. Antai Maltoje ši išmoka – 638 Eur/ha, Kipre – 233 Eur/ha, Danijoje – 227 Eur/ha, Austrijoje – 189 Eur/ha, Airijoje – 167 Eur/ha, Lenkijoje – 120 Eur/ha, Estijoje – 110 Eur/ha, Bulgarijoje ir Rumunijoje – 101 Eur/ha.

Tame plane 82 Eur/ha išmoka planuota 2,6 mln. ha plotui, nepaisant to, kad pastaraisiais metais deklaruojama daugiau nei 2,9 mln. ha. Vadinasi, mūsų šalies žemdirbių bazinė išmoka šįmet bus net mažesnė nei 82 Eur/ha – tik apie 76 Eur/ha.

Per mažam plotui suplanuotos ir gamybinių ekoschemų išmokos. Antai ekoschemai „Augalų kaita“ skirta 15,285 mln. Eur, kai poreikis yra 2,2 karto didesnis – 33,331 mln. Eur. Ekoschemai „Tarpiniai augalai“ skirta 27,167 mln. Eur, kai poreikis – 47,809 mln. Eur, taigi trūksta 20,642 mln. Eur. Ekoschemai „Neariamosios žemdirbystės technologijos“ vietoje reikiamų 80,636 Eur skirta 31,215 mln. Eur – 2,6 karto mažiau.

bicius vilionis
Lietuvos agroparlamento Forumo dalyviai: Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius ir jos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Konkuruoti sudėtinga

„Lietuvoje dėl lėšų stygiaus gamybinių ekoschemų išmokos bus mažinamos 27 proc. ES 20 proc. pajamų kritimą prilygina krizei, o Lietuvoje jų sumažėjimas 27 proc. laikomas norma. Europos Komisija (EK) paramą už pieną skyrė visam sektoriui. Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė jos neskirti prekiniams ūkiams, nors jie daugiausia darbo vietų sukūrė ir lėšų investavo, valstybei moka didžiulius mokesčius.

Taip priešinami žemdirbiai, – apgailestavo P. Puskunigis ir vardijo kitą šalies žemdirbiams daromą skriaudą: – Saugomų pievų, durpynų, šlapynių žemėlapiai parengti jų nederinus su žemės savininkais. Viduryje lauko atsiradusioms pelkėms turbūt reikės melstis? Melioracijos grioviai renatūralizuojami, užverčiant juos akmenimis ir kelmais. Skęsta Klaipėda, Kretinga. Greitai skęs kiti regionai.“

Pasak P. Puskunigio, gerai, kol melioracijos sistemos kai kur dar veikia. Kadaise melioruota 2,6 mln. ha. Visa Lietuvos žemės ūkiui skirta parama – 16 mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo fondo ir 3 mln. Eur iš mūsų šalies biudžeto – atiteko 8 tūkst. ha šlapynių. Per trejus metus bebrai už dyka užpylė 35 tūkst. ha. Tuo metu Lenkijos žemės ūkis iš minimo fondo gavo 2,2 mlrd. Eur. Šįmet ši šalis tiek pat lėšų – 2,2 mlrd. Eur – skyrė savo žemdirbiams padengti nuostolius, atsiradusius dėl Ukrainos grūdų eksporto, ir gebėjo iš ES gauti beveik 900 mln. Eur kompensuoti pabrangusias trąšas bei energetiką.

„Lenkai plečia, modernizuoja ūkius ir masiškai išsiveža mūsų karves. Konkuruoti su jais bus sudėtinga“, – sakė P. Puskunigis ir vylėsi, kad LAP padės spręsti šalies žemdirbių problemas.

zigmantas Aleksandravicius
Į Lietuvos agroparlamento Forumą atvyko ir aktyvus žemdirbių interesų gynėjas, Kupiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Bursis ar liks išsisijoję?

„Agrosektorius suvoktinas plačiau nei žemės ūkis. Tai – ir visi jį aptarnaujantys verslai, pavyzdžiui, technikos pardavėjai, konsultantai, taip pat mokslo, medžioklės, miškų sektorių atstovai. Juos ir matome čia. Blogai, kai agroverslo asociacijos ateina pas politikus, tarpusavyje nesuderinusios pozicijų. Tada „gauna į ragus“. Juk politika – laukas, kuriame susitinka interesų grupės. Vien LŪS yra 5 tūkst. narių. Kokia galinga armija taptų agrosektorius, jei susivienytų po viena vėliava“, – LAP Forume kalbėjo LŪS pirmininkas, Forumo atsakingasis sekretorius R. Juknevičius.

Organizacija „Tušti narvai“, gebėdama pritraukti pinigų ir mosuodama jais, džiaugiasi viena didžiausių savo pergalių – atseit šalies visuomenę apvalė nuo kailinių žvėrelių augintojų. Ji toliau juda link agrosektoriaus naikinimo – siekia, kad tvartuose neliktų kitų gyvūnų. Taigi, silpnesnieji, kaip kailinių žvėrelių augintojai ir kiti agroverslo atstovai, išstumiami iš visuomenės, jos akyse pirmiausia padarius juos priešais.

Pasak R. Juknevičiaus, reikia organizacijos, atsispiriančios agrosektoriaus naikinimui, ir tokia galėtų tapti LAP. „Jei bursitės po nauja, švaria LAP vėliava, numatysite šios asociacijos tikslus, veiksmus, į jos valdymo organus rinksite organizacijų lyderius, tai ir bus pirmieji pergalingi žingsniai. Pagalvokime, ar bursimės arčiau vienas kito, ar būsime išsisijoję – be bendrų interesų“, – į Forumo dalyvius kreipėsi LŪS vadovas ir pavydžiai minėjo Austrijos parlamentą. Neva šis nė vieno su žemės ūkiu susijusio teisės akto nepriima, kol jis nesuderintas su socialiniais partneriais.

Finansuoja nariai

„Lietuva visada turėjo savo duonos, tikiuosi, ir ateityje turės. Jūsų, agroverslo lyderiai, susibūrimo vieta ir vėliau tebūna čia. Linkiu susivienyti. Nelengva tai padaryti be aukštos politinės kultūros. Bet progresas žemės ūkyje ir politiniuose sprendimuose galimas tik susivienijus. Esame linkę bendradarbiauti su LAP“, – tvirtino VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pasak jos, prieš 3 metus atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė, jog pagrindinė organizacija, vienijanti dažnos ES šalies žemdirbius, yra parlamentinė, demokratinė, skėtinė. Daugelyje ES šalių tokias organizacijas finansuoja jų nariai, todėl jos yra nepriklausomos nuo besikeičiančių politinių vėjų. Tad kalba ne tuščiais žodžiais, nebijo politikams, valdžiai ir visai visuomenei pateikti objektyvios nuomonės, grįstos argumentais, faktais ir skaičiais. To A. Miceikienė linkėjo ir LAP.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, padėkojęs A. Miceikienei už galimybę burtis Žemės ūkio akademijoje, – ją baigė pats ir dauguma kitų LAP Forumo dalyvių, – piktinosi ES žaliuoju kursu, kraunančiu kovos su klimato kaita naštą vien ant žemdirbių pečių ir siūlančiu jiems neigiamą poveikį aplinkai mažinti primityviomis XIX a. priemonėmis, tarkime, kauptuku, o ne pasitelkus XXI a. metodus, padedančius užauginti daug produkcijos, naudojant mažiau cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių.

Astrida Miceikienė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė: „Linkiu susivienyti po LAP vėliava.“

Baimė tvyro ore

LGAA vadovas retoriškai klausė, kodėl žudomas žemės ūkis, liepiant jam sumažinti gamybą 25 proc. Tačiau pramonei siūloma gaminti efektyviau, bet ne mažiau. Ir transporto srityje kažin kodėl neprivalu mažiau vežti krovinių.

„Viena priežasčių, kodėl bijoma apie tai diskutuoti, yra baimė pasakyti tiesą. Baimė tvyro ore. Kainų augimo, karo, konkurencijos baimė. Baimė pralaimėti, nebūti pirmam, neįtikti aukšto rango politikams ir pasakyti, ką jie daro ne taip. Tai tampa kliūtimi gyventi, būti laisvam. Kai Emanuelis Macronas pasiūlė uždrausti glifosatą, niekas jam į akis nepasakė, kad yra blogesnių chemikalų. Laimei, vakar EK balsavo kitaip – 10-iai metų pratęsė glifosato naudojimą. Niekas Lietuvos politikams nepasakė, kad jie elgiasi kvailai, norėdami sumažinti žemės ūkio produktų gamybą. Lietuva – žaliausia ES valstybė. Nyderlanduose, Danijoje neliko miškų. Ten yra keli parkai, vadinami miškais. Lietuva naudoja 10 kartų mažiau augalų apsaugos priemonių nei Nyderlandai, tačiau sumažinti neigiamą poveikį aplinkai abi turės po tiek pat“, – stebėjosi A. Macijauskas ir geruoju minėjo V. Pranckietį, KRK posėdžiuose tiesiai sakantį, kad kai kurie politikų sprendimai nėra geri, ir prašė jo pareikalauti didesnės ministrų atsakomybės.

„Turėtume drįsti politikams, ministrams pasakyti, kad jų sprendimai kvaili. Jei tylėsime, prarasime savo gyvenimo būdą. Tai netylėkime“, – ragino LGAA pirmininkas.

Ko laukiame?

„Mūsų agroverslo problema – didžioji dalis politikų, visuomenė nesupranta, kas yra žemės ūkis ir kodėl jis remtinas, kai yra nuostolingas“, – apgailestavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius. Pasak jo, kai dėl politikų kaltės užsidaro Kinijos, kitų šalių rinkos, žemdirbiams ir jų užaugintų gėrybių perdirbėjams diegiamas kaltės jausmas, sakant, kad jie rinkos ekonomikos sąlygomis nemoka gaminti, bet atsiras, kas moka. Lenkija ploja, džiaugdamasi atsivėrusia Kinijos ir... neužsivėrusia Rusijos rinka. Pernai lenkai į Rusiją išvežė 10 tūkst. telyčių, šįmet – 8 tūkst. bulių. Per pusmetį jie į Turkiją išgabeno 12 tūkst. t jautienos skerdenos už 300 mln. Eur.

„Ko laukiame? Kol lenkai išveš visas mūsų karves? Jei Lietuvos politikų sprendimai prieštarauja logikai, bent paramą skirtų šalies galvijų, kiaulių augintojams, kitiems žemdirbiams“, – tvirtino E. Mackevičius.

Pasak jo, Lietuva užsiaugina mažiau nei pusę kiaulienos, nors turi pašarų ir klimatas geras kiaulėms auginti. Mūsų valstybė negali neužsiauginti kiaulių! Pati turėtų apsirūpinti bent 90 proc. kiaulienos. Kad apsirūpintų, nėra jokių valdžios sprendimų. Kaimuose 50 km spinduliu nuo gyvenamųjų namų blokuojama kiaulidžių statyba. Jei šalies žemės ūkis egzistuos rinkos sąlygomis, be valstybės pagalbos, tai ir toliau sunkiai kapanosis. Dėl 21 proc. PVM praras 30 proc. rinkos, kentės dėl kitų aplinkybių. Per metus iš šalies išvežame 100 tūkst. kiaulių, o kiaulieną įsivežame iš Lenkijos. Ši šalis neišveža nė vienos kiaulės.

Išveža tik kiaulių skerdeną. Lietuviškos jautienos mūsų šalyje yra dukart daugiau, nei suvartojama. Tačiau ir šiuo atveju, jei negalima jos išvežti, išsiderina visa vidinė sistema – mėsos supirkimo kaina ir pan. Per metus iš Lietuvos į Belgiją, kitas šalis išvežama 100 tūkst. veršelių. Jų vertingą mėsą derėtų tiekti mūsų šalies mokykloms, darželiams.

„Šias problemas galėtų spręsti LAP. Jei nesulauksime valstybės pagalbos, bus sunku toliau egzistuoti“, – neabejojo E. Mackevičius.

Kalti ir patys

„Esame per daug nuolankūs“, – priežastį, kodėl politikai ir valdininkai joja ant agroverslo sprando, nurodė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, linkėdamas LAP Forumo dalyviams ne tylėti, o drąsiai ir net agresyviai ginti savo sektoriaus ir bendrus interesus. Jis minėjo kelias šalies paukštininkystės bėdas, galinčias ją galutinai pribaigti. Antai Lietuvoje vietinę kokybišką paukštieną išstumia į šalį įsileidžiama žemesnės kokybės lenkiška. Nustatyta, kad ES šalyse iš 240 atvejų, kai vištiena buvo užkrėsta salmonelėmis, net 180 atvejų ji buvo lenkiška. Per 5 metus Lietuvos paukštininkystės sektorius valstybei sumokėjo 90 mln. Eur mokesčių, o paramos gavo tik 9 mln. Eur. Ko gero, dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio teks uždaryti paukštynus. Arba jie, kaip ir kiaulidės, bus panaikinti ir dėl naujų sanitarinių zonų.

gytis kauzonas
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas: „Esame per daug nuolankūs. Būkime drąsūs, ryžtingi, burkimės į Lietuvos agroparlamentą.“

„Nesame bailiai. Štai ŪP parašo teisingų, aštrių straipsnių su mūsų mintimis, tačiau ar politikai, išskyrus KRK, kreipia į juos dėmesį? Kad Lietuvos žemės ūkio padėtis katastrofiška, kalti ir patys – ne vien nieko apie žemės ūkį neišmanantys ŽŪM ir Aplinkos ministerijos vadovai, kiti valdininkai. Kai reikia susirinkti prie Seimo ar ŽŪM, žemdirbių ten mažai. Kai paklausiau vieno, kodėl neatvažiavai į mitingą, sakė, jog atvyko žentas malkų skaldyti, – kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jis pasakojo teiravęsis Prezidento Gitano Nausėdos, kodėl žemės ūkio ministru pasirinktas Kęstutis Navickas. „Mums reikėjo žmogaus, įgyvendinančio žaliojo kurso politiką“, – atsakęs Prezidentas.

Pasak J. Sviderskio, nekompetentingi žemės ūkio, aplinkos ir kiti ministrai meluoja. Jų sprendimai, susiję su žemės ūkiu, neretai prieštarauja ES direktyvoms.

Laukia įvairios kovos

„Lietuvos žemės ūkis sukuria 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o su jos produkcijos eksportu – 20–30 proc. BVP. Turėtume prisidėti, kad tai žinotų visuomenė. Dalyvaudamas žemdirbių šventėse matau, kad didžiausi jų gerbėjai –
kunigai. Jie dėkoja už auginamą duoną“, – pastebėjo pasėlių draudimo įmonės „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. Jis nesupranta, kodėl valstybė, sužinojusi, jog joje draudžiama 30 proc. pasėlių (0,5 mln. ha), išsigando ir ketina žemdirbiams mažinti draudimo kompensacijas.

„Tai, kad čia susirinkome, rodo, jog sektoriuose yra rimtų skaudulių“, – sakė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas. Jis pabrėžė viešosios nuomonės formavimo svarbą ir kvietė agroverslo atstovus „užkurti informacinį foną“ – šiame fronte nenusileisti politikams, tik, skirtingai nei jie, ginant viešąjį interesą nemanipuliuoti. Pasak ūkininko, politikai, norėdami pateisinti savo veiksmus, pasitelkia gausybę vadinamųjų ekspertų. Taip formuojama viešoji nuomonė dažnai yra klaidinga, grįsta viešojo intereso gynimo manipuliacijomis. Izraelio konfliktas prasidėjo nuo informacinio karo. Ir Ukraina prieš karą joje „pakūrė informacinį foną“. „Tikiuosi, LAP prisidės prie teisingos informacijos sklaidos apie žemės ūkį“, – vylėsi M. Puidokas.

„Melioracijos sektorius – gyvybiškai svarbus. Dėl nepakankamo valstybės dėmesio didžioji dalis melioracijos sistemų – 2 mln. ha – yra kritinės būklės, kai kurios nusidėvėjusios 100 proc. Šįmet VDU ŽŪA niekas nestojo į hidrotechnikos bakalauro studijas. Žemės ūkis supriešintas su gamtosauga. Sunykusi melioracijos sistema – taškas gamtosaugai“, – optimizmu netryško ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Andrius Marinas.

„Ateityje dar sunkesnė kova vyks tarp melioratorių ir gamtosaugininkų“, – replikavo  LMPA vadovas E. Mackevičius. „Yra reguliuojamo drenažo, labai naudingo gamtosaugai. Reikėtų daugiau viešinti apie tai. Norėtume įsitraukti į LAP veiklą“, – teigė A. Marinas.

Andrius Marinas
Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Andrius Marinas: „Norėtume įsitraukti į Lietuvos agroparlamento veiklą.“

Nelabai skauda

Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas teigė, jog dėl daugelio šalies problemų kalti ne politikai, ministrai, o jų nuomonę, sprendimus suformuojanti biurokratija. „Lietuvos ir Briuselio biurokratijos aparatas tuoj užvaldys mus. Prisidėsiu prie LAP veiklos. Jei nesusivienysime kovai su biurokratais, jie mus nuspardys“, – tikino D. Arlauskas ir klausė, ar nevertėtų LAP finansuoti, kaip partijų, LRT, ŽŪR, asociacijų. Jis siūlė į LAP gretas pakviesti ir švietimo, susisiekimo, kitų sektorių atstovus.

Danas Orlauskas
Lietuvos darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas: „Jei nesusivienysime kovai su biurokratais, jie mus nuspardys.“

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas 2017 m. įvykdytą urėdijų reformą pavadino genocidu, lėmusiu prastesnę miškų būklę. Pasak jo, reikia stengtis, kad ši būklė dar neblogėtų. „Kad gerėtų, galbūt prisidėtų LAP? – klausė jis ir linkėjo: – Būkime piktesni. Politikai dėmesį kreipia tik į garsiai rėkiančius.“ 

Aidas Pivoriunas
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Aidas Pivoriūnas: „Būkime piktesni. Politikai dėmesį kreipia tik į garsiai rėkiančius.“

„K. Navickas, būdamas aplinkos ministru ir sugriovęs miškų ūkį, persikėlė į žemės ūkį. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje (LMŽD) – net 30 tūkst. narių. Todėl, prireikus stiprios pozicijos mitinguose, galėtume būti galingi jūsų partneriai. Reikėtų susivienijus veikti kartu! Medžioklės ūkis susiduria su dideliais iššūkiais ir LMŽD stengiasi jį modernizuoti, reguliuoti faunos populiacijas, gerinti santykius su žemdirbiais. Turime bendrą problemą – visuomenė yra blogos nuomonės apie žemės ūkį, miškus ir medžioklę. Tokią nuomonę suformavo žiniasklaida ir kompetencijos stokojantys politikai“, – linkėdamas LAP sėkmės telkiant žmones bendram tikslui, sakė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

laimonas dauksa
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša: „Prireikus stiprios pozicijos mitinguose, galėtume būti galingi jūsų partneriai.“

Pasiūlė šūkį

„Mes, privačių miškų savininkai, susiduriame su panašiomis problemomis, kaip ir ūkininkai. Skirtingai nei jie, negauname pranešimų, kuriuose nurodyta saugoma buveinė. Kurioje valdos vietoje ji yra, patys turime sužinoti. Sutinkame saugoti buveines, tačiau už jas mums reikėtų mokėti kompensacijas. Norėtume jungtis į LAP, kad būtume išgirsti“, – teigė Privačių miškų savininkų asociacijos atstovė Giedrė Šlivinskė.

„Turime sukurti organizaciją, dirbančią dėl bendrų interesų“, – pritardamas LAP atsiradimui, tvirtino KRK pirmininkas V. Pranckietis ir Šventojo Rašto žodžiu „nebijokite“ drąsino Forumo dalyvius būti aktyviems, ginant agroverslo interesus. Pasak jo, „žaliąją bangą“ išgyvensime, nes išgyvenome ir raudonąją, žmonės valgė, valgo ir valgys, ką žemė užaugina.

V. Pranckietis pasiūlė Lietuvos agroparlamentui šūkį: „Galingi dirbti, stiprūs gintis!“

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Juozas Darbutas taip pat pritarė LAP užmojui vienyti agroverslo sektorius. „Turime daug bendrų reikalų“, – sakė jis ir apgailestavo, kad Lietuva vienintelė iš 10 ES šalių, kuriose auginamos žalosios karvės, nepatvirtino jų veisimo programos. J. Darbutas minėjo kitas galvijų veisimo problemas, jas sprendžiant tikėjosi LAP pagalbos.

juozas darbutas
Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas Juozas Darbutas: „Turime bendrų reikalų.“

Nuolat sklinda melas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 131, 2023 m. lapkričio 21 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Vytauto LIAKO nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Politika