Agroverslo gigantai nusigręžė nuo rinkų Rusijoje ir Baltarusijoje

Rusijai užpuolus Ukrainą, viena didžiausių vakarietiškos žemės ūkio technikos tiekėjų Lietuvoje UAB „Dojus agro“ iš karto priėmė principinį sprendimą nutraukti verslo ryšius su šalimi agresore ir jos šalininke Baltarusija. AB „Linas Agro Group“, valdanti didžiausią Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, jau buvo pradėjusi šį procesą, karas jį tik paspartino.

Geriausia – pamiršti šį etapą

„Esame Vakarų šalių dalis ir kitaip pasielgti negalėjome. Prasidėjus karui, nutraukėme technikos tiekimą į Rusiją ir Baltarusiją. Savo sprendimus suderinome su užsienio partneriais, nes yra ir teisiniai dalykai, ir įstatymais numatyta atsakomybė“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Dojus agro“ įkūrėjas Pranas Dailidė. Pastaruoju metu bendrovė veda derybas su potencialiais įmonių pirkėjais Rusijoje ir Baltarusijoje. Ar tai rimti pirkėjai, ar tik besidomintys galimybe nupirkti lietuvių verslą, P. Dailidė teigė negalįs pasakyti, nes versle esą būna visaip – kartais lemiamu momentu reikalai pasisuka ne- tikėta linkme ir sandoris neįvyksta.

„Mūsų pasirinkimas buvo aiškus nuo pat pirmos karo dienos: į tas šalis nevežame nei atsarginių dalių, nei jokios technikos, tačiau mums nepavyko atgauti išvežtų atsargų, kurios buvo nugabentos ruošiantis sėjos sezonui ir javapjūtei. Bandėme jas susigrąžinti, bet nei Baltarusija, nei Rusija neleido to padaryti, todėl liko tik susitaikyti su situacija, kurios negalėjome pakeisti“, – konstatavo P. Dailidė. Anot verslininko, užsienyje likusios bendrovei priklausančios atsarginės dalys ir technika, jei nėra pritaikytos sankcijos, parduodamos tų šalių ūkininkams, tačiau net ir vykstant prekybai, įmonių veikla yra pusiau apmirusi. „Baltarusijoje ir Rusijoje yra likusi nemaža dalis turto, bet tikrai ne tokia, kad turėtų didelės įtakos mūsų verslui Lietuvoje ir Latvijoje. Tai, kas įvyko, vertinu kaip patirtą riziką. Dabar reikės daugiau dėmesio skirti rinkoms, kuriose veikiame, ir stengtis dar geriau dirbti“, – verslo  optimizmo dėl patirtų nuostolių neprarado P. Dailidė.

Iš 400 „Dojus agro“ darbuotojų apie 80 dirbo Baltarusijoje ir Rusijoje. P. Dailidė džiaugiasi, kad darbuotojai labai aiškiai supranta situaciją ir ją vertina adekvačiai. Per kiek laiko galima būtų padengti patirtus nuostolius, P. Dailidė nekonkretizuoja, bet įvardija galimybes, kaip būtų galima tai padaryti: vienas rezervų yra aktyvinti dabartinę veiklą Lietuvoje ir Latvijoje, kitas būdas – ieškoti naujų rinkų, dar galima diversifikuoti verslą. „Patirties mes turime prekybos, technikos aptarnavimo srityse, žinome efektyvius verslo plėtojimo būdus, gebame optimaliai pritaikyti IT sistemas ir valdyti visus procesus, o gera patirtis kuria didelę pridėtinę vertę“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

P. Dailidės nuomone, kiekvienas verslas neišvengiamai susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis kliūtimis, todėl geriausia pamiršti šį etapą ir koncentruotis į likusį verslą bei ieškoti naujovių, o ne atsisėdus ašaroti. Kuo ilgiau ašarosi, tuo daugiau prarasi, įsitikinęs gyvenimo užgrūdintas verslininkas. „Geriausia, ką mes galime padaryti šioje situacijoje – įsivertinti savo veiklą, išmokti gautas pamokas ir eiti pirmyn. Versle kaip ir gyvenime – po tamsių dienų ateina šviesios“, – tvirtino P. Dailidė.

Su Baltarusija sunkiau

Rusijoje ir Baltarusijoje esančios Lietuvos premiksų, pašarų gamybos bei pardavimo įmonės AB „Linas Agro Group“ atiteko praėjusių metų liepą, įsigijus „KG Group“. Pataruoju metu minėtoje šalyje yra po dvi AB „Linas Agro Group“ priklausančias įmones, jose dirba 316 darbuotojų. Iš viso bendrovei, kurią sudaro 75 įmonės, veikiančios 8 šalyse, priklausančiose įmonėse dirba daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų.

„Nusipirkę „KG Group“, iš karto supratome, kad šios rinkos mūsų bendrovei nėra nei prioritetinės, nei strateginės, tai patvirtino ir atlikta analizė. Galvojome, ką su jomis daryti, vienas sprendimų buvo jas parduoti. Tik karas apsunkina šio sprendimo įgyvendinimą, be to, tose rinkose sumažėjo verslų, įmonių vertė. Dabar tos įmonės dirba savarankiškai, kiek leidžia sąlygos, jos neturi jokio palaikymo, valdymo ir tiekimo iš Lietuvos“, – ŪP pasakojo AB „Linas Agro Group“ Finansų direktorius Mažvydas Šileika.

Anot jo, Rusijoje jau yra pirkėjų, išreiškusių susidomėjimą parduodamomis įmonėmis. Vykstančios derybos dėl jų pardavimo yra tęstinis bendrovės veiksmas nuo vasario mėnesio, kai, prasidėjus karui, iš karto buvo paskelbta, kad AB „Linas Agro Group“ palieka šias rinkas ir parduoda savo įmones. „Matome, kad Rusijos pirkėjai yra itin suinteresuoti, todėl sandėrį tikimės pabaigti iki šių metų pabaigos. Baltarusijoje besidominčiųjų įmonių pirkimu mažiau, o ir situacija šioje šalyje iš esmės yra kitokia“, – apie galimybes parduoti įmones kalbėjo M. Šileika.

Už parduotas įmones gautus pinigus AB „Linas Agro Group“ žada investuoti į kitas prioritetines sritis – maisto ir pašarų gamybą, prekybą grūdais ir pašarinėmis žaliavomis, žemės ūkio produkcijos gamybą, ir taip kompensuoti nuostolius.

„Vertinant pagal dabartinę situaciją, ateities prognozės nėra labai niūrios, tačiau išlieka daug rizikos – kaip vyks atsiskaitymai su pirkėjais, tiekėjais, ar nebus įvairių prekių trūkumo. Šis metas suteikia ir tam tikrų galimybių, ir tam tikrų iššūkių, yra stipriai sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, gauti reikalingas prekes labai sudėtinga. Planuojame veiklą į priekį ir stengiamės nepakliūti į duobes. Dabar situacija rinkoje mums palanki, nes yra didžiulė pašarinių žaliavų paklausa. Žiūrėsime, kaip ji vystysis toliau, kokie bus derliai Ukrainoje ir Rusijoje, kokie bus eksporto pajėgumai. Kol kas išlieka didelė maisto ir žemės ūkio produktų paklausa, nes visos valstybės stengiasi apsirūpinti šiomis strateginėmis prekėmis“, – susidariusią situaciją apžvelgė M. Šileika.

Redakcijos ir „Linas Agro Group“ nuotraukos