Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -0,1 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Agroverslo variklis – naujos parodos

2023/01/05


„Ūkininko patarėjas“ toliau plėtoja iniciatyvą dėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykstančių parodų restruktūrizavimo ir siūlo rudenį vietoje inovacijų sklaidos renginio „Inno panorama“ organizuoti solidžią gyvulininkystės ekspoziciją ir parodą „Maistas“. Ši turėtų sutelkti žemės ūkio perdirbimo, maisto pramonės lyderius ir inovatorius, tiek stambias, tiek ir smulkesnes įmones. Dabar, kai per Europą ritasi karo aidai, įgyvendinamas žaliasis kursas, išryškėjo tradicinės maisto pramonės svarba, visi pripažįsta, kad maisto gamyba – neatskiriama nacionalinio saugumo dalis. Gal verta visiems priminti ir pamatyti, ką ir kaip gaminame? Ką valgytojų stalui siūlo nacionaliniai mėsininkai, pienininkai, aludariai, duonos gaminių kepėjai, vyndariai, paukštininkai, žuvų produktų tiekėjai, daržovių, vaisių ir uogų perdirbėjai, riešutų, kanapių  ir grybų augintojai,  konservų gamintojui, liufelizuotojai, kulinarai ir konditeriai? ŪP redakcija neabejoja, kad tiek gyvulininkystės, tiek ir maisto sektoriaus parodos yra viso žemės ūkio, agroverslo variklis. Vis dėlto išgirskime įvairių nuomonių. Mielai skelbsime ir šįsyk į apklaustųjų ratą nepatekusiųjų bei redakcijai atsiųsiančiųjų argumentus. Kviečiame diskusijai (el. paštas referente@ukininkopatarejas.lt).

Maisto prekėms  reikia lietuviško rūbo

Pernai rugsėjo pabaigoje VDU ŽŪA šurmuliavo tradicinė inovacijų sklaidos paroda „Inno panorama 2022“, kurios ašis buvo ekologija, aplinkosauga, tvarumas, taip pat – ir nedidelė gyvulininkystės paroda, kur demonstruoti ūkinių gyvūnų veislininkystės rezultatai. Kodėl tokiu metu po vienu stogu nesutelkus ir maisto pramonės atstovų, kurie pristatytų savo produktus, inovacijas? Galėtume pasidžiaugti pačių įvairiausių lietuviško maisto gamintojų pasiekimais ir laimėjimais. O pasididžiuoti tikrai yra kuo – žinome, kad gardūs ir kokybiški lietuviški produktai puikiai vertinami užsienyje, kartais net patys tautiečiai apie tai pamiršta. Maisto pramonės atstovai tvirtina, kad pastaruoju metu šią sritį pamiršo ir valdžia, nors tai yra viena svarbiausių valstybės pramonės šakų, kur generuojama pridėtinė vertė (2020 m. duomenimis) siekia 1 510,9 mln. Eur ir sudaro 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tad gal verta plačiu spektru visiems priminti, ką ir kaip gaminame? Laikas būtų pagalvoti ir apie savo rinką, ir valgytojų skonių bei poreikių kaitą.

„Labai palaikyčiau tokią iniciatyvą. Reikia gamintojus telkti ir kviesti, kad valgytume gardžią lietuvišką dešrą ir kitus produktus“, – ŪP sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, pabrėžęs, kad turėtume pristatinėti tuos gamintojus, kuriais pasitikime. Politikas tokioje parodoje norėtų matyti ne tik didžiąsias maisto pramonės įmones, bet ir žemės ūkio produkcijos gamintojus, kurie vysto trumpąją maisto tiekimo grandinę: patys augina žaliavą, gamina mėsos, pieno ar kitus produktus ir tiekia juos vartotojams.

KRK pirmininkas prisiminė, kaip inicijavo, kad VDU ŽŪA būtų surengta gyvulininkystės paroda: „Kai dalyvavau mėsinės galvijininkystės parodoje, kuri vyko Biržų rajone, atokiame kaime, klausiau, kodėl augintojai ir organizatoriai tokią parodą rengia tik beveik dėl savęs, kodėl neparodo platesnei auditorijai. Taip gyvulininkystės ekspozicija rudenį atsirado „Inno panoramoje“. O jeigu tokiu metu dar ir maistininkai susirinktų, būtų labai smagu, tik reikia įvertinti, kaip tai derės su kita paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kuri vyksta Žalgirio arenoje.“

Parlamentaras palietė dar vieną svarbų lietuviškos maisto pramonės aspektą – ženklinimą. Jis pasakojo, kaip prekybos centre nusipirkęs lietuviškų vištų kiaušinių, o parsinešęs namo perskaitė smulkiomis raidėmis pateiktą informaciją, kad produktas yra iš vienos latvių „parapijos“. „Gal į ten ištekėjusios mūsų vištos deda lietuviškus kiaušinius, – šmaikštavo politikas. – Lietuviškas vištas gal reikėtų pažymėti Vyčio rūbais, kad būtų aišku, jog tai – lietuviška prekė. Mums reikalingas aiškus ženklinimas, kad pagaminta Lietuvoje, tai vartotojui padėtų greičiau apsispręsti renkantis prekę.“

VDU ŽŪA gyvulininkystės paroda.

Klauso, bet neišgirsta

„Būtų visai sveika ir naudinga, kad įmonės prisistatytų, pabendrautų su vartotojais ir su žaliavos tiekėjais“, – ŪP redakcijos siūlomą idėją palaikė Linas Grikšas, „Krekenavos agrofirmos“ generalinis direktorius, pridūręs, kad tokia paroda, jo manymu, turėtų vykti ne kasmet, o kas antrus ar trečius metus.

Maisto pramonės atstovai šiemet ne kartą atkreipė valdžios dėmesį, kad atsirado naujų iššūkių dėl išaugusių energijos, žaliavų kainų, stringančios tiekimo grandinės. Jie prašė ieškoti būdų, kaip padėti Lietuvos maisto pramonei išlikti konkurencingai Europoje ir pasaulyje, nestabdyti inovacijų ir užtikrinti, kad vartotojai galėtų įpirkti geros kokybės maisto produktus.

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas apgailestavo, kad tradicinei maisto pramonei beveik neįmanoma gauti europinės paramos, nes yra apsunkintos sąlygos, sugriežtintos taisyklės, išskiriami kažkokie prioritetai, tai nulemia, kad lėšos nepanaudojamos ir neinvestuojamos Lietuvoje. Reiškia, kad nesukuriamos darbo vietos, nepadidinamas eksportas – tiesiog stabdomas įmonių vystymasis.

„Ministerijos išklauso maisto pramonės atstovus, tačiau panašu, kad jų neišgirsta. Paramai gauti sudaromos tokios sąlygos, kad tik kažkokie utopiniai projektai galėtų būti finansuojami. Net nebūna tokių paraiškų, tad parama nėra įsisavinama, pinigai perkeliami į priekį ir neaišku, ar iš viso bus panaudoti. Jeigu yra skirtos europinės lėšos, jas reikėtų kuo greičiau įsisavinti, kad teiktų naudą ir valstybei, ir verslui“, – konstatavo L. Grikšas. Jis pabrėžė, kad atskiriems sektoriams neturėtų būti kuriamos išskirtinės sąlygos. Pasak „Krekenavos agrofirmos“ vadovo, dėl paramos lėšų visi turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, tada laimėtų konkurencingesni ir ekonomiškai gyvybingesni projektai, kurie kurtų valstybės ekonomikai, darbuotojams ir akcininkams didžiausias grąžas.

Žvilgsnis į užsienį

„Biovela Group“ rinkodaros direktorius Povilas Vinžanovas redakcijai atvirai kalbėjo, kad Lietuvoje nėra tokių parodų, kur stambi ir mūsų vartotojui gerai žinoma mėsos produktų gamintoja norėtų dalyvauti: „Prieš 3–4 metus nustojome tai daryti, nes tai reikalauja daug pastangų, laiko ir kaštų, mes atsakingai ruošiamės parodoms, bet tai teikia mažai naudos ir pridėtinės vertės. Mūsų įmonė, prekės ženklai yra pakankamai žinomi šalyje. Kiek dalyvaudavome parodose: ar „Rinkis prekę lietuvišką“, ar „AgroBalt“, tai labiau dėl įvaizdžio, nes verslui jos rezultato neduodavo.“ Jis pastebėjo, kad didžioji dalis Lietuvoje vykstančių vienokių ar kitokių parodų yra pavirtusios į muges ir turgus. Tokie renginiai labiau patrauklūs smulkiems gamintojams, amatininkams, o stambios įmonės savo produktus nori reklamuoti užsienyje.

„Jeigu svarstytume apie parodą, kur būtų atstovaujama maisto pramonei, reikėtų žiūrėti į renginio mastą, lankytojų srautus, ką ten galėtume pristatyti, pasiūlyti ir ar būtų visiems naudinga, įvertinti, ar tuo metu nėra didesnių renginių ir t. t. O jeigu būtų tikslas rasti geresnį santykį su ūkininkais, tada reikia galvoti, kaip tai geriau padaryti“, – apibendrino P. Vinžanovas.

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa antrino kolegai, kad įmonei labiau įdomios parodos, kurios vyksta užsienyje. „Kažkada būdavome parodoje „AgroBalt“, bet didelės naudos neturėjome. Dabar jeigu dalyvaujame, tai tik labai stambiose tarptautinėse parodose, kur realiai galima rasti naujų klientų. Vietos rinkoje kiekviena įmonė yra žinoma, labai daug naujo apie save nepasakysi. Tad žiūrint komerciškai, vargu, ar įmonės mielai dalyvautų toje parodoje. Bet jeigu tai būtų tam tikra edukacija ir dar Vyriausybės dėmesys ir rėmimas, kodėl gi ne“, – samprotavo D. Trumpa.

Idėją palaiko

„Marijampolės pieno konservų“ generalinis direktorius Henrikas Karpavičius ŪP patikino, kad idėją dėl maisto pramonės gamintojų parodos įmonė palaikytų ir jeigu būtų poreikis, prisidėtų ją įgyvendinant. Jis priminė, kad Marijampolėje veikiantis vienas didžiausių pieno perdirbėjų didžiąją dalį gaminamos produkcijos – lieso pieno miltų, kondensuoto pieno, grietinėlės – eksportuoja, o vidaus rinkoje parduoda nedaug. „Tačiau esame glaudžiai ekonomiškai susiję su bendrove „Lukšių pieninė“, kuri gamina šviežią produkciją visai šeimai vidaus rinkai. Be to, mums svarbus ir bendravimas su žaliavos gamintojais. Jis yra gana glaudus, tačiau visada gali būti dar intensyvesnis, nes perdirbėjai ir žaliavos tiekėjai negali vieni be kitų gyventi – tai medalis su dviem pusėmis“, – apibūdino H. Karpavičius.  „Marijampolės pieno konservų“ vadovas atkreipė dėmesį, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste maisto pramonė tampa dar reikšmingesnė, ir gerai, kad valdžia maisto gamybos sektorių pripažįsta nacionalinio saugumo dalimi.

Interesas eksporto rinkose

Duonos kepyklos „Biržų duona“ vykdantysis direktorius Andrius Kurganovas svarstė, kad tokios parodos labiau aktualios mažesniems gamintojams, kurie dirba regiono ar rajono mastu, o didesnėms įmonėms svarbiau prisistatyti eksporto rinkose. „Nedidelėms įmonėms reikia tvirtinti savo vardą, kad apie jų gaminamus produktus plačiau išgirstų ir sužinotų. Kai buvome mažesni, buvo įdomu dalyvauti Lietuvoje vykstančiose parodose, jų nebūna per daug, bet reikia įvertinti, kiek tai kainuoja, kokia ten auditorija ir t. t. Didesni gamintojai žiūri, kur jiems efektyviau pasirodyti. Pastaraisiais metais Lietuvoje mažai dalyvaujame parodose, nes tinkamų nėra, mums aktualiau savo produkciją pristatyti užsienyje“, – aiškino duonos kepyklos vadovas, pridūręs, kad „Biržų duonos“ eksportas į Europos šalis, JAV išaugo iki 10 proc., įmonė siekia jį dar padidinti.

Orientuojasi į parodas

Joniškėlyje veikiančios alaus daryklos „Joalda“ direktorius Darius Rimkevičius nedvejodamas teigė, kad dalyvautų parodoje, kur susirinktų maisto pramonės atstovai. Jis pabrėžė, kad parodos, mugės, festivaliai – auditorija, į kurią orientuojasi šeimos verslo įmonė, gyvuojanti nuo 1994 metų. Alaus daryklą įkūrė tėvai, vėliau į verslą įsitraukė ir sūnus. „Norisi išlaikyti šeimos tradicinį verslą, todėl reikia tvirtinti savo vardą, rodyti produkciją. Galvojame ir apie eksportą“, – kalbėjo D. Rimkevičius. 

Maisto pramonės paroda patraukli būtų ir mūsų šalies vynininkams. „Vynas – maisto kultūros dalis, taigi, būtų logiška ir mums dalyvauti tokioje parodoje. Tokia idėja yra tikrai įdomi. Tiesa, mūsų asociacijos nariai – mažieji vyndariai, kurių dauguma neturi komercinės licencijos prekiauti vynais, tad nežinia, kaip jie galėtų dalyvauti ir pristatyti produkciją. O tiems, kurie tokias licencijas turi, manau, būtų įdomu dalyvauti“, – svarstė Lietuvos nacionalinių vyndarių asociacijos prezidentas, Kėdainių rajono vyndarys Ernestas Aušvicas, skinantis laurus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose vyno čempionatuose.

Įsitvirtina inovatyvūs produktai

Galimybes pristatyti savo produktus visada išnaudoti stengiasi MB „Sveiko maisto namai“, kurios pagrindinis prekės ženklas „Nastia garden“, o vadovė – Valerija Gafurova. „Nastia garden“ – tai augantis, inovatyvus šeimos verslas, kuris specializuojasi natūralių ir ekologiškų maisto produktų gamybos srityje. Ši prekių linija apima kruopas, miltus, šaltyje džiovintus vaisius, daržoves, uogas, įvairių uogų, daržovių, žolelių miltelius, augalinius sviestus ir daug sveikų bei įdomių maisto produktų“, – taip save pristato inovatyvių produktų gamintojai, bendradarbiaujantys ir su Lietuvos ūkininkais.

Verslas gyvuoja dar tik 4 metus, bet jau įsitvirtino ne tik vietos rinkoje – apie pusė produkcijos eksportuojama. Mažoji bendrija gamina daugiau kaip 300 įvairių produktų, iš kurių 164 yra paženklinti „Rakto skylutės“ simboliu, žyminčiu sveikatai palankesnius maisto produktus. „Daug kur dalyvaujame ir Lietuvoje, ir užsienyje, mielai atvyktume ir į naują parodą, tik svarbu, kad nebūtume lauke, nes mūsų įranga, kurioje laikome šaldytą produkcija, pritaikyta patalpoms“, – aiškino V. Gafurova.

Permainoms durys būtų atvertos

Parodų organizatorės VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė redakcijai tvirtino, kad mintis į rudenį vykstančią parodą sukviesti maisto pramonės atstovus jau buvo kilusi ir anksčiau. „Mums tokia idėja yra tikrai priimtina, juolab kad apie tai jau prieš kurį laiką galvojome. Dar prieš pandemiją klausinėjome maisto gamintojų, ar jie nenorėtų dalyvauti. Tačiau tuomet jie minėjo, kad juos labiau domina eksporto rinkos ir prisistatymas ten. Bet jeigu dabar verslas pageidautų savo produkciją, naujienas parodyti ir pas mus, parodoje tikrai sutelktume maisto gamintojus, surengtume susitikimus, maisto pramonės perspektyvos aptarimą ir t. t. Būtų galima pritraukti gamintojus ir iš aplinkinių šalių. Turime didžiulę parodų ir forumų organizavimo patirtį, tad tokį renginį galėtume išvystyti į reprezentatyviausią šalyje“, – svarstė pozityviai permainoms nusiteikusi VDU ŽŪA kanclerė A. Miceikienė.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

VDU ŽŪA nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti. Ką svarbu žinoti?

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Labai svarbu, kad visi įtrauktieji priimtų sprendimą...
2023/02/03

Simonas Gentvilas: Balskų užtvanka turės būti atverta žuvims

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį susitiko su Tauragės rajono bendruomene ir specialistais aptarti Balskų užtvankos būklę ir jos likimą. Susirinkę gyventojai informuoti, kad užtvankos griauti neplanuojama, tačiau ją eksploatuojanti ...
2023/02/03

Kaip yra prižiūrima kokie nauji maisto produktai patenka ant vartotojų stalo?

Europos Komisija (EK) reaguodama į išaugusį vartotojų susidomėjimą naujuoju maistu – vabzdžiais ir jų miltais, parengė pranešimą, kuriame pateikia atsakymus į dažniausiai vartotojų užduotus klausimus daugelyje Europos ša...
2023/02/03

Statistinio kandidato portretas – vedęs ir pasiturintis 49 metų vyras

Vasario 3 d., likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys api...
2023/02/03

Moliūgus auginti linksma

Danutė SAULIENĖ su šeima iš Švenčionų rajono, Reškutėnų, kasmet moliūgais užsėja 30 arų lauką, bet ūkininkauja ne tiek dėl naudos, kiek dėl malonumo, kasdien šiomis daržovėmis palepina ir naminius paukščiu...
2023/02/03

Paslaptingas gamtos padaras mena dinozaurų laikus, bet užtvankų įveikti neišmoko

Lietuvoje atrasta nauja vandens žuvų rūšis mokslininkams yra dešimtmečio įvykis. Tačiau brakonierių užmojų nei naujos, nei retos žuvų rūšys nekeičia. Artėjant nėgių nerštui piktadariai puikiai žino vietas, kur jų bus it...
2023/02/03

Naujausi VMI duomenys teikia vilčių, kad alkoholio vartojimo kultūra europietiškės

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 metų duomenys atskleidė, jog ženkliai sumažėjo degtinės pardavimai – 6,6 proc. Nykstamai mažėja tarpinių produktų – spirituoto vyno pardavimai, kurie per praėjusius metus susitraukė ...
2023/02/03

Ūkininkas Jurijus Michalkevičius renkasi ilgalaikį bendradarbiavimą su konsultantais

Šalčininkų r. ūkininkaujančio Jurijaus Michalkevičiaus augalininkystės ūkio veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2007 m. ir 15 hektarų. Dabar žemės plotas išplėstas iki 80. Sėjami rugiai, avižos, grikiai. Šalčininkų krašte ...