Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024
Ashburn +23,2 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 12 Lie 2024

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
 

„Agrovizija 2024“ – visi mokslo pasiekimai viename lauke

2024/06/28


Nuo 2005 m. rengiama žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija“ birželio 19–21 d. vyko jau 14-ąjį kartą. Tai gyva paroda, kurioje rodoma, kaip po atviru dangumi, realiomis lauko sąlygomis auginami įvairių veislių žemės ūkio augalai, taip pat demonstruojami traktoriai, sėjamosios, savaeigiai purkštuvai ir kita galinga žemės ūkio technika. Parodoje pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų pasiekimai, pažangiausios žemės ūkio mašinos ir aktualiausios žemės ūkiui problemos. „Agrovizijos“ organizatoriai – asociacija „CropLife Lietuva“ ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės institutas.
Agrovizijos parodos plotas
Parodos plotas – 30 ha. Be demonstruojamos žemės ūkio technikos, jos teritorijoje įrengti net 538 bandomieji laukeliai.

Organizatorių palinkėjimai

Atidarant parodą pirmieji prie mikrofono priėjo LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas, šio centro vyresnioji mokslo darbuotoja Irena Deveikytė ir asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė. Nors sinoptikai pirmąją parodos dieną pranašavo pavojingą audrą, perkūniją ir net krušą su didžiuliais ledais, tačiau  G. Brazauskas vis tiek buvo nusiteikęs gerai: „Tikėkimės, kad oras daug eibių nepridarys. Tai puikus laikas išvažiuoti iš ūkių ir pamatyti, ką turime šioje parodoje. Technologijos ir inovacijos – neatsiejami dalykai bet kuriame versle, taip pat ir žemės ūkyje. Daugybėje tikslių ir įtaką darančių faktorių klaidos riba yra labai maža, todėl visos technologijos turi būti kuo greičiau ateinančios į ūkius. Linkiu visiems būti aktyviems, domėtis ir parsivežti tą žinių bagažą, kurio ir tikitės iš šios parodos.“

„Iš tikrųjų iššūkių yra daug, yra ekstremalūs orai, keičiasi klimatas, demografijos pokyčiai, karai, politiniai sprendimai, visuomenės lūkesčiai. Mes turime apie ką pakalbėti, galime prisiminti konkurencingumą, diskutuoti apie Antverpeno deklaraciją, – kalbėjo Z. Varanavičienė. – Galime kalbėti ir apie techninius dalykus – skaitmenines etiketes, uždaro ciklo sistemą ir t. t. Todėl kviečiu visus būti smalsiems, prieiti prie kiekvieno stendo, kalbėtis, užduoti klausimus, domėtis.“

Agrovizija Pranckietis Varanaviciene
KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ir asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Svečiai: visiems sėkmingos ateities

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad „Agrovizija“ jam visada yra kaip šventė arba festivalis. „Į „Agrovizijos“ parodas su kolegomis, su draugais visada vykdavome pakilios nuotaikos, o išvykdavome su dar pakilesne. „Agrovizija“ – tai sintezė, kuri sujungia mokslą, inžineriją, technologijas, augalus ir žmones. Tai puiki platforma bendravimui ir atradimams. Labai geras jausmas čia būti“, – džiaugėsi I. Hofmanas.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas Zenonas Dabkevičius kalbėjo: „Mes per atlaidus į bažnyčią einame ne tik pasimelsti, bet ir susitikti su žmonėmis. Šiandien galime ne tik pamatyti naujoves, pažiūrėti, kas per tuos metus pasikeitė, bet svarbiausia – sutikti žmonių. Šiais metais darbas ir gamta padėjo išauginti tokius puikius augalus – aš dar nesu matęs tokių, gal 2,5 m aukščio, rapsų. Viskas yra pasiekiama, todėl linkiu gerų orų, kad tas derlius subręstų, būtų galima jį nuimti, susandėliuoti ir dar geriau būtų, kad pavyktų jį pelningai parduoti.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo ne apie Seimą: „Čia yra mokslas, kuris visiems reikalingas. Kai kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą, „Agrovizija“ moko keturioliktą kartą, bet mokytis reikia visiems, ypač tiems, kurie yra oponuojantys mūsų tikslams ir mūsų žemės ūkiui, ir tiems, kurie nesuprasdami oponuoja – jiems reikėtų daugiau sužinoti. Džiaugiuosi, kad šiandien čia KRK biuras atvažiavo ne mano skatinamas, bet atvyko mokytis, nes jie yra teisininkai ir nori daugiau sužinoti apie žemės ūkį. Visi kalbėjo apie orą. Jis visada „Agrovizijai“ buvo blogas – arba karšta, arba lyja. Nieko tuo nebenustebinsi. Bet jis visada yra ir tinkamas, tik reikia pasikeisti batus ir viskas bus gerai.“

V. Pranckietis džiaugėsi, kad „Agrovizija“ veda į priekį ir ji ateityje turi būti tokia, kokia buvo, arba dar platesnė, didesnė ir geresnė. Taip pat, pasak jo, reikia vieną kartą pripažinti, kad klimato kaita yra neišvengiama blogybė, tapusi jau nenugalima jėga. Todėl šiandien pripažindami ją, turėtume padėti žmonėms prisitaikyti prie to. Ši paroda ir yra tam, kad būtų galima prisitaikyti parenkant atskiras technologijas ir visa kita, kas naujausio yra moksle. „Klimatas keičiasi, o žmonės išlieka tie patys. Dėkoju visiems, rengiantiems šią parodą, sėkmės visiems jos dalyviams, linkiu visiems labai sėkmingos ateities“, – šie KRK pirmininko žodžiai palydėti garsiais aplodismentais.

„Ikar“: biostimuliatoriai augalams

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje prieš penkerius metus atidaryta pirmoji Lietuvoje skystųjų trąšų gamykla „Ikar“. Šios įmonės projektų vadovė Rita Jonynė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad dar 2013 m. pradėta galvoti apie tokius produktus. „Esmė buvo ne pirmiau pastatyti gamyklą, o tik po to ieškoti rinkos. Iš pradžių buvo labai didelis noras padaryti ką nors geriau, įdomiau, kad būtų galima tikrai išeiti į rinką. Mūsų produktai yra su biostimuliatoriais, ūkiškai kalbant – „viagra“ augalams. Įdomu tai, kad žemdirbiai „žaidžia“ jau su augalo fiziologija, nes liepiama, ką vienas ar kitas augalas turi daryti – ar šaknis vystyti, ar kokybę gerinti, daugiau išauginti lapų, žiedus krauti, o gal pasitrumpinti ir daugiau auginti žiedyną, pvz., auginat rapsus. Gamykloje turime laboratoriją, kurioje dirba du žmonės. Vienas jaunuolis, daugiausia dirbantis su biostimuliatoriais, rašo disertaciją. Kai su jais pasiekiame kokį nors tikslą, taikome tam tikrą vegetacijos tarpsnį, kad būtų labai aiškus poveikis“, – kalbėjo R. Jonynė.

Ikar Rita Jonynė
UAB „Ikar“ projektų vadovė Rita Jonynė.

Pasak ŪP pašnekovės, chemikų laboratorijoje prie biostimuliatorių dėliojamos tam tikros maisto medžiagos. Tai nėra produktai, į kuriuos būtų šaukštelis po šaukštelio beriamos įvairios medžiagos, išmaišoma, patvirtinama ir parduodama. Viskas yra rišama chemiškai ir tai pakankamai sudėtingas procesas. Pirmiau tokie dalykai keliauja į laukus, į bandymus tiksliniuose laukeliuose.

„Tai užtrunka apie metus, o kartais ir dvejus, jei pasitaiko kokių nors nesklandumų. Ir tik vėliau šie produktai atsiduria ūkininkų laukuose. Jų kūrimo procesas užtrunka ketverius, penkerius metus, o kartais – net šešetą metų, nes tai yra tikrai sudėtingas procesas. Aš kartais juokiuosi, kad bananams parašyti technologiją yra gana paprasta. Kartais gauname Ganos ar Vietnamo technologijas, kur augalai yra tikrai sudėtingi, tada aiškinamės jų fiziologiją, ko jiems daugmaž reikia, kokiu laiku sėti, koks turi būti dirvožemis, koks oras ir t. t. Ir netgi būna, kad jiems ruošiame atskirus „Ikar“ produktus“, – pasakojo R. Jonynė.

„Innvigo Lietuva“: įvairiausi herbicidai

MB „Innvigo Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Baltijos šalims Gabrielis Pauliukevičius ŪP aiškino, kad jo atstovaujama augalų apsaugos produktų gamintoja siūlo parodos lankytojams susipažinti su bandymų rezultatais.

„Kasmet registruojame vis daugiau ir daugiau produktų, ūkininkams siūlome alternatyvius, kokybiškus produktus už geresnę nei rinkoje esančią kainą, – pasakojo G. Pauliukevičius. – Galime pasiūlyti pilną herbicidų apsaugą žieminiams kviečiams, pradedant nuo rudeninių herbicidų ir baigiant pavasariniais. Taip pat turime įvairiausių herbicidų vasariniams kviečiams ir miežiams bei pilną herbicidų apsaugą ankštinėms kultūroms – žirniams ir pupoms. Neseniai įregistruoti nauji produktai: nuo javų pabirų ir plačialapių – „Tanger“, o nuo vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių ankštinėse kultūrose – „Jenot Plus“. Be to, ankštinėms kultūroms naujai įregistruotas fungicidas „Aspik 250 EC“ (nuo rudosios dėmėtligės, netikrosios miltligės ir kt. ligų). Ankštinėms kultūroms galime pasiūlyti visapusišką apsaugą. Tokią pat apsaugą siūlome rapsams – herbicidus, fungicidus ir insekticidus.“

Invigo Lietuva
MB „Innvigo Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Baltijos šalims Gabrielis Pauliukevičius ir verslo klientų vadybininkas Lietuvai Olegas Inkinas.

„Innvigo Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Baltijos šalims minėjo ir naujausius jau įregistruotus produktus. Tai „Fundamentum 700 WG“ – trijų veikliųjų medžiagų herbicidas tiek žieminiams, tiek vasariniams javams nuo plačialapių piktžolių. Didelis dėmesys skirtas ir fungicidui „Aspik“, tinkančiam visoms kultūroms – vasariniams ir žieminiams kviečiams, vasariniams miežiams, rapsams ir ankštinėms kultūroms. „Innvigo Lietuva“ gali pasiūlyti ir tokius produktus, kaip „Bolid 250 SE“ arba „Makler 250 SE“, turinčius visiškai kitokią formuliaciją, nei visi kiti rinkoje esantys azoksistrobino produktai. Anot G. Pauliukevičiaus, su formuliacija „SE“ tiesiog geriau išnaudojama pati veiklioji azoksistrobino medžiaga – geriau prilimpa prie augalo, greičiau pasisavinama, geriau skirstosi augale ir sunkiau nuplaunama lietaus. Ir dar svarbi naujiena – įmonė turi labai gerų rudeninių javų herbicidų, kurie išsprendžia dirvinės vienuolės, vienmetės miglės, daržinės žliūgės, našlaitės, lipiko, ramunės, čiužučių, rapsų pabirų keliamas problemas. Rudenį galima patikimai išnaikinti piktžoles už garantuotai konkurencingą kainą.

„Innvigo“ pagrindinė atstovybė ir augalų apsaugos produktų fabrikas yra Lenkijoje, dirba tik devynerius metus, bet labai greitai auga ir plečiasi ne tik visoje Europoje, bet ir į tolimiausias pasaulio šalis. Lietuvoje veiklą pradėjo prieš trejus metus, čia taip pat sparčiai auga ir didina savo klientų portfelį.

„Agrolitpa“: augalai duoda dvigubą naudą

UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas ŪP teigė, kad parodoje partneriams – žemdirbiams – demonstruoja pagrindinius naujus augalus, kuriais pradeda intensyvinti sėklininkystę. Tai mėlynžiedės liucernos, egiptiniai dobilai, persiniai dobilai, seradėlės, ruginiai vikiai – ankštinių grupės augalai – duodantys ir antrą naudą, ne tik pajamas už užaugintas sėklas, bet ir sukaupiantys dirvožemyje labai daug azoto. Jie yra labai geri priešsėliai.

„Žemdirbiai jau pastebėjo ankštinių augalų naujovę ir sėja pakankamai didelius plotus. Norime priminti žemdirbiams, kad po ankstyvųjų rapsų ir javų nuėmimo irgi galima sėti šiuos ankštinius augalus ir kitais metais gauti didelį geros kokybės sėklų derlių. Paraleliai prie šių siūlomų sėklų siūlome išsamias agronomines konsultacijas, technologijos išdėstymą, savikainos paskaičiavimą. Parodoje demonstruojame varpines žoles – motiejukus, eraičinus, raudonuosius eraičinus, tikruosius nendrinius eraičinus, kurių auginama pakankamai daug, ir Lietuva tampa garsi kaip varpinių žolių ir kitų sėklų eksportuotoja“, – pasakojo V. Kliučininkas.

Agrplitpa
UAB „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas ir direktorius Žygimantas Kliučininkas.

Anot „Agrolitpos“ generalinio direktoriaus, įmonei pastaruoju metu sekasi gerai – per trejus metus padidintas valomųjų mašinų kiekis. Per parą, t. y. dvi pamainas, išvaloma apie 300 t sėklų. Dabar tiek yra priauginta sėklų, kad pernykščio derliaus darbai buvo baigti tik praėjusią savaitę. Naujas derlius – purpurinių dobilų – bus po savaitės. Tad tik dvi savaites mašinos galės pailsėti – jos bus remontuojamos. „Aišku, yra kai kurių sėklų perteklius, turime ir nemažai jų atsargų, o kadangi daugumos sėklų trūksta, mums sekasi gerai prekiauti, surandame naujų partnerių. Padidinome kompetentingų agronomų grupę, jau dabar dirba 7 agronomai-konsultantai. Jie suskirstyti pagal zonas, patars ir padės žemdirbiams. Per pastaruosius ketverius metus nesumažinome sėklininkystės plotų ir jie „sukasi“ tarp 25–30 tūkst. ha. Kitų metų plotas stabilus – pasėti dideli kiekiai dobilų ir varpinių žolių, viskas atrodo optimistiškai ir pardavimo rinka yra sąlyginai garantuota. Eksportuojame į visas 27 ES šalis, taip pat į Šveicariją ir kitur“, – aiškino V. Kliučininkas.

„Agrolitpos“ žolininkystės-sodininkystės skyriaus vadovas Virginijus Masionis redakcijai pasakojo apie tai, kad šiuo metu visos Žemės ūkio ministerijos programos yra orientuotos į žaliąjį kursą, gamtosaugą, o su tuo labai susiję ankštiniai, dabar pagal naująją terminologiją vadinami pupiniais augalais. „Mes proteguojame ir yra labai populiarios dvi žieminių pupinių augalų rūšys – žieminiai žirniai ‘Arkta’ ir žieminiai vikiai ‘Rea’. Kadangi jie sėjami rudenį, tai žirniai dažniausiai sėjami vieni, o vikiai, vadinami ruginiais vikiais, sėjami su rugiais, kaip palaikomieji augalai. Kartais ūkininkai žirnius, ypač ekologiniuose ūkiuose, sėja kartu su kviečiais, nes tiek vikiai, tiek žirniai sukaupia daug azoto. Būna kaip ir dviguba nauda, nes vikiai parduodami atskirai kaip sėkla, o rugiai – kaip žaliava. Lygiai taip pat ir su žirniais, be to, sukaupiamas didelis azoto kiekis. Nuėmus derlių galima sėti, pvz., žieminius kviečius, kitokius augalus, kurie reikalauja daug maisto medžiagų, nes jų jau būna prikaupta po ankštinių“, – aiškino V. Masionis.

Agrolitpa Masionis
UAB „Agrolitpa“ žolininkystės-sodininkystės skyriaus vadovas Virginijus Masionis.

Kalbėdamas apie žolinius augalus, jis minėjo, kad „Agrolitpa“ turi labai daug veislių raudonųjų dobilų, baltųjų dobilų, kurie ypač tinka gyvulininkams. Šie visi augalai nėra reiklūs dirvai, net ir smėlingose dirvose galima labai sėkmingai auginti seradėles ar persinius dobilus.

„Agricon“: derlių duoda ne kombainas

Vokietijos įmonei „Agricon“ atstovaujantis Marius Kazlauskas ŪP pasakojo, kad ši įmonė atlieka dirvožemio tyrimus visose Baltijos šalyse. „Prieš pilant trąšas reikėtų pasidaryti tyrimus, kad žinotume, kiek ir kokioje vietoje reikia jų naudoti. Parodoje demonstruojame azoto, fosforo arba kalkių paskirstymo žemėlapį, pavaizduotą ant lauko. Vienoje vietoje reikia daugiau trąšų, kitur – mažiau. Taip yra todėl, kad dirvožemis esti nevienodas – vienur smėlis, kitur molis, nevienodai maisto medžiagos išsiplauna ir augalai auga skirtingai. Todėl reikia pasidaryti tręšimo žemėlapius kintama norma kiekvienam elementui. Tai būtų pagrindinis principas, nuo kurio ūkininkai turėtų pradėti ūkininkauti. Nes į klausimą, kas duoda derlių – ar kombainas, ar dirvožemis, visą laiką yra tas pat atsakymas: dirvožemis, o ne kombainas“, – teigė M. Kazlauskas.

„Agricon“
Vokietijos įmonei „Agricon“ atstovaujantis Marius Kazlauskas.
Agricon
„Agricon“ parodoje demonstravo azoto, fosforo arba kalkių paskirstymo žemėlapį, atvaizduotą ant lauko. Matosi, kad vienoje vietoje reikia daugiau trąšų, kitur – mažiau.

„Biodinamika“: 80 proc. produkcijos eksportuojama

UAB „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas ŪP minėjo, kad ši įmonė nuo 2015 m. gamina organines trąšas. „Pagrindinė žaliava, iš kurios gaminame, yra galvijų kraikinio mėšlo kompostas. Iš jo gaminame birias ir skystas, koncentruotas trąšas dirvožemiui pagerinti, augalų mitybai optimizuoti. Įmonėje įdiegtos šiuolaikinės inovatyvios mėšlo kompostavimo, komposto džiovinimo ir smulkinimo, granuliavimo, skystų koncentruotų trąšų gamybos technologijos. Visi gaminami produktai yra sertifikuoti ir tinkami ekologinei gamybai. Esame gavę Valstybinės augalininkystės tarnybos patvirtinimus, taip pat Vokietijos FiBL instituto sertifikatus, kurie leidžia mūsų produktus naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES“, – pasakojo „Biodinamikos“ direktorius.

Biodinamika
UAB „Biodinamika“ vadybininkė Aušra Patlabienė ir direktorius Artūras Vasiljevas.

Pasak A. Vasiljevo, pagrindinė prekyba – eksportas į užsienio šalis, kuris sudaro apie 80 proc. visų gamybinių pajėgumų. Įmonė turi partnerius Lenkijoje, kurie nuperka ir platina daugiau nei pusę produkcijos Lenkijos teritorijoje. Taip pat trąšos gabenamos ir į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Azijos šalis (Azerbaidžaną ir kt.). Trąšos vertinamos kaip labai aukštą kokybės standartą atitinkantys produktai.

„Corteva agriscience Lietuva“: unikalusis „Univoq“

UAB „Corteva Agriscience Lietuva“ verslo klientų vadovas dr. Algis Čižauskas pristatė naują rudeninį javų herbicidą „Eledura“, kuris naikina tiek vienskiltes, tiek dviskiltes piktžoles, parodė ir paaiškino, kaip veikia rapsų herbicidas „Belkar“. 

„Dėl šiltėjančio klimato, pasikeitusio žemės dirbimo būdo keičiasi ir piktžolių problematika laukuose. Parodoje diskutuojame su ūkininkais, aiškinamės, kaip reikia prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, – aiškino A. Čižauskas. – Labai gerai mūsų bandymuose pasirodė fungicidas „Univoq“. Ūkininkai akivaizdžiai gali pamatyti, kaip jis veikia. Tai naujausias mūsų fungicidas, vienas populiariausių rinkoje. „Univoq“ priklauso naujausiai veikliųjų medžiagų grupei, todėl ligų patogenai neturi jokio atsparumo šiai veikliajai medžiagai. Ji veikia pagrindines kviečių ligas, taip užtikrinama puiki ilgalaikė javų apsauga. Esame surinkę daugiau nei 60 skirtingų septoriozės rasių iš visos Europos, nupurškėme šiuo produktu – „Univoq“ – ir nė viena rasė neišgyveno.“

Ingrida Kazlauskaitė Algis Čižauskas
UAB „Corteva agriscience Lietuva“ už pardavimus Baltijos šalyse atsakinga Ingrida Kazlauskaitė ir vadybininkas darbui su distributoriais Algis Čižauskas.

„Scandagra“: ūkininkai – stichijų herojai

UAB „Scandagra“ generalinio direktoriaus Mariaus Vasiliausko teigimu, bene pusė būsimo derliaus priklauso nuo gamtos stichijų, kita pusė – nuo ūkininko sumanumo ir gebėjimo tas stichijas prisijaukinti. Kuriant šių metų ekspoziciją, siekta pagerbti Lietuvos ūkininkus – stichijų herojus, kasdien kovojančius už derlių laukuose. Todėl žemdirbiai buvo pakviesti susitikti „Stichijos herojų“ arenoje. O norintieji patekti į „Scandagros“ ekspoziciją turėjo galimybę pereiti beveik 130 m ilgio labirintą, kuriame nepasiklysti padėjo žieminiai kviečiai ‘Bright’, užimantys didžiausią plotą Lietuvoje iš visų sertifikuotų žieminių kviečių veislių, bei pagrindinės žieminių rapsų veislės – ‘DK Excited’, ‘DK Exaura’, ‘LG Arnold’ ir ‘Batis’. Labirinto pabaigoje laukė nauja žieminių kviečių veislė ‘Champion’, jau pasižymėjusi pasaulinėje rinkoje. Būtent ši veislė pasiekė pasaulio derlingumo rekordą – 17,96 t/ha.

Perėjus labirintą, laukė rapsų ir javų inokuliantų „Ino Brassica“ ir „Ino Wheat“ pristatymas. Kaip veikia ir kokį teigiamą poveikį augalų šaknynui suteikia šie mikroorganizmų inokuliantai, buvo galima tiesiogiai stebėti pro mikroskopą. „Scandagra“ ekspozicijoje buvo įrengta ir glifosatų bandymo erdvė, kurioje buvo galima susipažinti su įmonės siūlomais sprendimais.

„Scandagros“ marketingo vadovas Nerijus Kalinauskas ŪP teigė, kad „Stichijos herojų“ koncepcija kurta turint savą stichijos idėją, kai su savo technika atvyko jų ambasadoriai lenktynininkas Benediktas Vanagas, kuris parodė ir papasakojo, kaip su stichijomis kovoja dykumoje, ir Rokas Milevičius, mokęs ūkininkus, kaip teisingai rišti mazgus.

Scandagra
UAB „Scandagra“ marketingo vadovas Nerijus Kalinauskas.

„Kiekvieni metai, kiekvienas naujas sezonas yra kupinas iššūkių ir kasdienės kovos su stichijomis, bet žemdirbiai nenuleidžia rankų ir metai po metų juda pirmyn. Už žemę, už derlių! Be to, antrus metus iš eilės vyko grūdų svėrimo konkursas. Turėjome rekordą – 236 g, pasemtus į vieną saują, o trečiadienio popietę fiksuotas naujas rekordas – vienoje žmogaus saujoje tilpo 288 g grūdų. Kitoje parodoje tęsime naujų rekordų fiksavimą“, – pasakojo N. Kalinauskas.

Syngenta
UAB „Syngenta“ vadovas Baltijos šalims Oridijus Čaplikas ir komunikacijos vadovė Baltijos šalims Odeta Žiaušytė.

„Rovaltra“: vieni populiariausių – akmenų rinktuvai

UAB „Rovaltra“ vykdantysis direktorius Jonas Trainaitis minėjo, kad parodos metu bendrovė demonstravo įvairius traktorius, šienavimo techniką, akmenų rinktuvus, diskinius padargus, „Merlo“ teleskopinius krautuvus.

Jonas Trainaitis
UAB „Rovaltra“ vykdantysis direktorius Jonas Trainaitis.

„Visko atsivežti negalėjome, ryte šiek tiek sutrukdė lietus, truputį išgąsdinęs žmones. Bet oras jau geras, laukiame klientų ir dalyvaujame, kaip ir kiekvienoje parodoje“, – pasakojo J. Trainaitis. Jis teigė, kad „Rovaltra“ šiuo metu siūlo ūkininkams įsigyti 6 m pločio akmenų rinktuvą „Kivi Pekka“ už 5 m pločio mašinos kainą. Tokias akcijas palaiko jų gamykla. Per metus parduodama 15 šių akmenų rinktuvų. J. Trainaitis teigė, kad tai yra labai populiarus padargas. Yra ūkininkų, kurie nusiperka akmenų rinktuvą, o paskui nuomoja kitiems.

Rovaltra
Šalia „Rovaltros“ technikos ūkininkai galėjo žaisti krepšinį.

„Agrokoncerno technika“: atnaujinti modeliai

UAB „Agrokoncerno technika“ pardavimų vadovas Justas Mulokas redakcijai minėjo, kad parodoje pristatoma jų atstovaujamo „Bednar“ gamintojo technika, perkrovimo priekabos „J&M“, priekabos „Dinapolis“, teleskopiniai ir šarnyriniai krautuvai. „Kaip didelę naujieną galime pasiūlyti juostinę 6 m sėjamąją „Bednar Matador“, kurią demonstravome praėjusių metų rudenį ir šį pavasarį. Mūsų asortimentą taip pat papildė „Weidemann“ krautuvai, jie yra ir šarnyriniai, ir 7 bei 9 m teleskopiniai. Siūlome ir atnaujintą skutiklio modelį „Fenix FO 4000 Profi“. Antrąją parodos dieną dalyvavome skutiklių šou su 6 m pločio skutikliu, kurio „Profi“ serija taip pat yra atnaujinta“, – pasakojo J. Mulokas.

Jis teigė, kad „Agrokoncerno technika“ taip pat atstovauja „LucasG“ pašarų ruošimo technikos gamintojams, o kitoje parodoje – Ateities ūkio atidaryme – bus galima pamatyti savaeigę „LucasG“ mašiną, kuri jau netrukus atsidurs pas Lietuvos ūkininkus.

Justas Mulokas
UAB „Agrokoncerno technika“ pardavimų vadovas Justas Mulokas.

„Dotnuva Baltic“: drono ir savaeigio purkštuvo lenktynės

UAB „Dotnuva Baltic“ rinkodaros vadovė Daiva Kizerskienė aiškino, kad šiemet šios bendrovės stende – lenktynių tema. Buvo kviečiama išbandyti jėgas traktorininkų konkurse, kurio antrasis etapas numatytas liepos mėnesį Dotnuvoje.

Dotnuva Baltic
UAB „Dotnuva Baltic“ rinkodaros vadovė Daiva Kizerskienė.

„Lenktynių temą taip pat papildo kvietimas atvykti liepos 10 d. į drono ir savaeigio purkštuvo varžybas-lenktynes. Mes lauke demonstruosime savaeigį purkštuvą ir modernų droną, parodysime tų dviejų mašinų galimybes. Taip pat lenktynes simbolizavo mūsų stende esantis šonaslydžio (angl. drifting) lenktyninis automobilis. Tarp eksponatų šioje parodoje svarbiausias yra „Kverneland“ 12 m pločio skutiklis, kuris čia atgabentas tiesiai iš „Agrotechnikos“ parodos Hanoveryje. Be to, palapinėje parodos metu buvo demonstruojama tiksliųjų ūkininkavimo sistemų ekspozicija, kurioje pristatyta „Case“ firmos tikslioji ūkininkavimo sistema „Raven“ bei tiksliųjų ūkininkavimo sistemų kūrėja „GeoFace“, – ŪP pasakojo D. Kizerskienė.

Dotnuva Baltic
UAB „Dotnuva Baltic“ stende.

LŽŪKT: inovatyvi sėklų kokybės nustatymo paslauga

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis pažymėjo, kad šitoje parodoje vienas pagrindinių akcentų buvo nauja inovatyvi grūdų sėklų kokybės nustatymo paslauga.

„Ji yra pakankamai greita. Ūkininkai, kurie sėja savo išaugintą sėklą, gali operatyviai pasitikrinti jų daigumą, pagal tai pasiskaičiuoti sėklų normą, t. y. tiksliau pasiskaičiuoti būsimą derlių, – pasakojo R. Petraitis. – Dabar artėja aktualus sezonas – dirvožemio tyrimai, jų rezultatai, tręšimo planavimas, dirvožemio kokybės žinojimas ir pan. Tai ir yra pagrindinės paslaugos, kurias pristatome parodoje.“

Pasak LŽŪKT direktoriaus Sauliaus Cironkos, kadangi tvarus ūkis yra mišrusis ūkis, turintis ir gyvulių, ir auginantis augalininkystės produkciją, tokiems tarnyba pristato ir mobiliąją gyvulininkystės laboratoriją, kuri gali ištirti gyvulių sveikatą, pašarų kokybę, suplanuoti šėrimą, kad gyvuliai būtų sveiki ir duotų geros kokybės produkciją.

Cironka Sviderskis
LŽŪKT direktorius Saulius Cironka ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius
Jonas Sviderskis.

„Terra agro“: efektyviau dirbti žemę

UAB „Terra agro“ direktorius Remigijus Rimavičius aiškino pristatantis Vokietijos gamintojo „Köckerling“ inovatyvias dirvožemio kultivavimo technologijas, kurios ne tik suteikia ūkininkams galimybę dirbti žemę efektyviau, bet ir skatina tvarų ūkininkavimą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai.

Remigijus Rimavičius
UAB „Terra agro“ direktorius Remigijus Rimavičius.

„O Terra agro išvertus iš lotynų kalbos reiškia žemę, žemė yra mūsų maitintoja. Pats gamintojas irgi akcentuoja, kaip tausoti dirvožemį, kaip jį efektyviai išnaudoti, nešvaistyti ir tikslingai įdirbti. „Köckerling“ gamina diskinius skutiklius, kultivatorius, net 8 eilių noraginius skutiklius, sėjamąsias ir t. t. Mūsų įmonei su klientais bendrauti sekasi gerai, jau turime 16 metų darbo patirtį su žemės ūkio klientais, mus maloniai ir draugiškai priima, o tai mane dar labiau skatina tobulėti, augti ir kryptingai eiti į tą tikslą“, – redakcijai pasakojo R. Rimavičius.

agrovizija2024

 

Autoriaus, Vytenio NEVERDAUSKO, LŽŪKT ir „CropLife Lietuva“ nuotraukos

Nr. 180/7

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

Ir pažiūrėti, ir susipažinti

Zita VARANAVIČIENĖ asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė, viena iš parodos „Agrovizija 2024“ organizatorių

Zita Varanaviciene

„Pasibaigė žemės ūkio technologijų ir inovacijų paroda „Agrovizija 2024“. Ji kaip visada buvo įspūdinga, nepaisant labai nepalankių sinoptikų prognozių, kurios numatė didžiausią per 30 metų audrą. Bet orai buvo palankūs ir pirmąją dieną paroda atvirame ore galėjo vykti beveik be trukdžių, tereikėjo turėti skėčius ar kitokias priemones nuo lietaus. Antrąją dieną, kadangi oras buvo puikus, turbūt buvo sumuštas visų laikų parodos dienos lankymo rekordas. Lankytojai, norėdami įsigyti bilietus, turėjo stovėti eilėse, nors mes labai skatinome prieš parodą įsigyti bilietus internetu. Vis dėlto eilių neišvengėme. Atsiprašome tų, kurie turėjo pastovėti.

Parodoje netrūko ir augalų, ir veislių, ir technikos demonstravimo. Šios parodos išskirtinumas, kad tai yra gyva paroda. Iš tikrųjų, atvykus į parodą, galima pamatyti laukelius, augalus, buvo sudarytos galimybės technikos įmonėms pademonstruoti techniką. Tie, kurie rinkosi individualaus dirbimo laukelius, galėjo bet kuriuo metu demonstruoti savo lankytojams, o kurie norėjo dalyvauti pasirodymuose, mes juos vadiname šou, galėjo antrąją ir trečiąją parodos dieną išbandyti savo sugebėjimus valdant purkštuvus ir skutiklius.

Džiugina, kad paroda sukelia gerų, teigiamų emocijų ir ne paskutinėje vietoje yra bendravimas. Žmonės turi galimybę tiesiog pabendrauti. Tiek ūkininkai tarpusavyje, tiek ir konsultantai su ūkininkais. Noriu pasidžiaugti prasmingais seminarais, prasmingomis paskaitomis. Sulaukėme svečio iš Vokietijos, o seminaras vyko anglų kalba. Buvo pristatyta uždaro ciklo sistema. Aš juokaudama vadinu tai stebuklu, kurio dar niekas nematė, t. y. kaip neatsukus butelio kamščio, galima išsiurbti turinį, ir nebūtinai visą, galima ketvirtadalį ir dar mažiau arba pusę. Bet buteliukas ar kanistras lieka nepažeistas. Tas savotiškas stebuklas buvo pristatytas pirmąją parodos dieną.

Tokia technologija yra labai draugiška aplinkai, žmogui. Tiesiog buvo pateikti tyrimo duomenys su ultravioletinėmis nuotraukomis, kaip 99,9 proc. yra išvengiama bet kokio apsiliejimo, apsitaškymo.

Atskirai norėčiau paminėti trečiosios dienos atvirojo rato diskusiją „Ar Kotryna iš „Facebook“ žino geriau, kaip turi ūkininkauti ūkininkai?“ Šio renginio metu diskusijos moderatorė Orijana Mašalė bandė išklausti mokslininkų, ūkininkų ir aplinkosaugininkų, ko trūksta, kad šie burbulai, arba socialinės grupės, geriau susikalbėtų, nes juk visų tikslas yra tas pats – dirbti darant kuo mažesnį poveikį aplinkai, ir kas trukdo toms grupėms susišnekėti.

Džiaugiamės paroda, džiaugiamės teigiama emocija, kad lankytojai galėjo pasižmonėti ir sužinoti daugybę naujienų.“

Dalintis
Verslas