Airiai su nerimu žvelgia į būsimą BŽŪP

Ši nuomonė pateikta „Teagasc“ dokumente, kuriame išdėstyti pasiūlymai dėl būsimosios BŽŪP. Kaip akcentuoja „Agriland“, dėl to bus deramasi kitais metais, o suderėti pasiūlymai įsigalios nuo 2027 m. kaip platesnės daugiametės finansinės programos (DFP) – septynerių metų ES biudžeto – dalis.

„Teagasc“ dokumente pažymėta, kad BŽŪP biudžeto išlaidos yra pagrindinė Airijos nacionalinių įplaukų iš ES biudžeto dalis.

Taip pat pabrėžtas galimas neigiamas poveikis, kurį sumažintas BŽŪP biudžetas turėtų Airijos ūkininkų pajamoms per tą septynerių metų laikotarpį.

Dokumente taip pat akcentuojama BŽŪP finansuojamų tiesioginių paramos išmokų pagal BŽŪP I ir II ramsčius svarba Airijos ūkininkų pajamoms. Čia, be kita ko, taip pat pažymėta, kad šių išmokų poveikis skiriasi, priklausomai nuo regiono ir ūkių sistemos.

Poveikis ūkių pajamoms

„Teagasc“ analizė pagrįsta pačios agentūros atlikto nacionalinio ūkių tyrimo bei Žemės ūkio, maisto ir jūrų departamento (DAFM) pateiktais duomenimis.

Agentūra teigia, kad atlikus paskutinio reformų ciklo, įgyvendinto 2023 m., analizę, nustatyta, jog išmokų poveikis ūkių pajamoms buvo gana nedidelis. Iš dalies taip buvo dėl to, kad Airijos BŽŪP biudžetas, palyginti su ankstesniu planavimo laikotarpiu, buvo iš esmės stabilus, teigiama dokumente.

Čia, be to, teigiama, kad dabartiniuose BŽŪP reformos pasiūlymuose, be mėginimų keisti tiesioginių paramos išmokų paskirstymą Airijos ūkininkams, taip pat siūloma sumažinti BŽŪP priemonių, tiesiogiai remiančių ūkius, biudžeto dydį.

„Šis vėlesnis BŽŪP pasiūlymų aspektas gali turėti didesnį (neigiamą) poveikį šeimos ūkių pajamoms, nei buvo įvertinta po paskutinių BŽŪP reformų“, – sakoma dokumente.

Susirūpinimas dėl BŽŪP

„Teagasc“ teigė, kad jos Žemės ūkio ekonomikos ir ūkių tyrimų departamentas, bendradarbiaudamas su DAFM, atliks išsamią ekonominę analizę, siekdamas paremti nacionalinės politikos tikslus ir informuoti platesnę žemės ūkio ir maisto pramonės suinteresuotųjų šalių bendruomenę apie siūlomų reformų ir visų sutartų BŽŪP reformos pasiūlymų poveikį.

„Teagasc“ vadovas prof. Frankas O’Mara savo naujametinėje žinutėje akcentuoja, jog šalies žemės ūkis susiduria su dideliais iššūkiais: „Nuo 2022 m. žaliavų kainos smarkiai išaugo ir vis dar išlieka aukštos – ypač lyginant su kai kurių žemės ūkio sektorių produkcijos verte. Taip pat matome didelį žaliavų rinkų nepastovumą. Šių metų pieno produktų kainų svyravimai išryškino šį nepastovumą, ir kiaulių sektorius jį taip pat patyrė...“

Jo nuomone, žvelgiant į ateitį, tolesni pokyčiai jau neišvengiami: „Europos Komisija paskelbė pasiūlymus dėl naujos BŽŪP. Reakcija į juos buvo nevienareikšmė, ūkininkai išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl siūlomo BŽŪP biudžeto masto“.

Didžiausią nerimą kelia bendros žemės ūkio politikos pakeitimai, įsigaliosiantys po dabartinio 2023–2027 m. ciklo. Pavyzdžiui, Airijos ūkininkų asociacija (IFA) nurodo konkrečius pasiūlymus bei galimą biudžeto asignavimų mažinimą (kalbama apie net 24 proc. sumažinimą), o taip pat apie griežtesnes aplinkosaugos sąlygas (pvz., nitratų apribojimus).

Airių ūkininkams akivaizdu, jog sumažinta parama arba padidėjusios atitikties įvairioms biurokratinėms direktyvoms išlaidos ūkininkams pakenks labiau nei ankstesnės reformos ir kels grėsmę šeimos ūkių finansiniam stabilumui.

Susirūpinimas dėl I ir II ramsčių: ūkininkai baiminasi galimo pirmojo ramsčio (tiesioginių išmokų) ir antrojo ramsčio (aplinkosaugos schemų, tokių kaip ACRES), mažinimo, o IFA teigia, kad tai tiesiogiai pakenktų pajamoms, kadangi paramos išmokos yra labai svarbios daugeliui Airijos ūkių, o jų mažinimas kelia grėsmę sektoriaus ateičiai, ypač jaunesniems ūkininkams.

Kita vertus, netikrumas dėl BŽŪP stabilumo apsunkina ilgalaikį finansinį planavimą ir investicijas.

Briuselio vizija

Europos Komisija teigia, jog BŽŪP integravimą į nacionalinius ir regioninius partnerystės (NRP) planus lems NRP lėšų paketas, kuris sudarys 865 mlrd. eurų. Šį paketą sudaro BŽŪP asignavimai po 2027 m. ir įvairūs finansiniai ištekliai, kuriais galės naudotis ES šalys.

Esą mažiausiai 300 mlrd. eurų krizių paramos biudžetas užtikrins BŽŪP paramos ūkininkams nuspėjamumą ir stabilumą – ūkininkams esą bus skirta bent 293,7 mlrd. eurų suma, skirta stabilumui ir nuspėjamumui užtikrinti.

Dar 6,3 mlrd. eurų bus skirta padėti ES šalims rinkų sutrikimo atveju.

Pagal Nacionalinius regioninės partnerystės planus ES šalys turės 453 mlrd. eurų nacionaliniams poreikiams, be kita ko, žemės ūkio ir kaimo vietovių poreikiams tenkinti.

Taip pat Komisija paskelbė 2028–2034 m. BŽŪP pasiūlymo paaiškinimą. Vis dėlto dauguma Europos ūkininkų asociacijų netiki itin šviesiomis spalvomis Briuselio biurokratų piešiamomis perspektyvomis ir reikalauja grįžti prie senosios BŽŪP  dviejų ramsčių sistemos.

Parengė Ričardas Čekutis