Airija siūlo taupyti būsimų žemės ūkio krizių sąskaita

Derybose dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto atsirado pasiūlymas apriboti lėšas, skirtas reaguoti į įvairias krizes žemės ūkio rinkose. Pagal naujausią ES pirmininkaujančios Airijos pasiūlymą, rezervas, kurį Europos Komisija norėjo padidinti iki 900 mln. eurų per metus, dabar siektų 630 mln. eurų per metus.

Karpymas

Kaip savo tyrime apskaičiuoja ES žemės ūkio politikos ekspertas profesorius Alanas Matthewsas, tai reiškia 30 proc. siūlomo finansavimo sumažinimą, lyginant su Europos Komisijos projektu.

Pagal dabartinę biudžeto programą krizių rezervas yra 450 mln. eurų per metus. Todėl pirmininkaujančios Airijos pasiūlymas iš esmės reikštų padidėjimą nuo dabartinio lygio iki 630 mln. eurų per metus, tačiau tai yra gerokai mažiau, nei numatė Europos Komisija savo pirminiame pasiūlyme.

2028–2034 m. biudžeto projekte šis mechanizmas turi veikti kaip vieningasis ES apsaugos tinklas, skirtas reaguoti į sutrikimus žemės ūkio rinkose. Europos Komisija pasiūlė šiam tikslui per visą septynerių metų laikotarpį skirti 6,3 mlrd. eurų, o tai atitinka 900 mln. eurų per metus. Airijos pasiūlyme ši suma sumažinama iki 630 mln. eurų per metus.

Apribojimai

Rezervo sumažinimas yra platesnio masto ginčo dėl 2028–2034 m. ES daugiametės finansinės programos dalis.

Airijos pirmininkavimo pasiūlyme numatytas 8 proc. bendro biudžeto sumažinimas, palyginti su Europos Komisijos pasiūlymu. Tačiau tai nereiškia vienodo mažinimo visose srityse.

Kaip pažymi Alanas Matthewsas tinklaraštyje „CAP Reform“ paskelbtoje analizėje, minimali bazinių pajamų paramos suma pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) nebuvo sumažinta, palyginti su Europos Komisijos pasiūlymu. Tačiau apribojimai, be kita ko, taikomi krizių rezervo lėšoms ir Europos konkurencingumo fondo finansavimui žemės ūkiui bei bioekonomikai.

Tai svarbus skirtumas: minimalios BŽŪP pajamų paramos suma išlieka nepakitusi nuo Komisijos pasiūlymo, tačiau tai nereiškia, kad visoms žemės ūkio paramos priemonėms išlaikomas toks pat finansavimo lygis. Mažiau lėšų būtų skirta pasirinktiems mechanizmams, kurie gali būti svarbūs žemės ūkio sektoriaus atsparumui krizėms ir konkurencingumui.

Didieji ūkiai laimės?

Airijos pirmininkavimo projekte taip pat numatyta 13 proc. sumažinti Europos konkurencingumo fondo lėšas, skirtas „Sveikatos, biotechnologijų, žemės ūkio ir bioekonomikos“ sričiai.

Todėl pakeitimai susiję ne tik su reagavimo į rinkos sutrikimus mechanizmu, bet ir su mokslinių tyrimų, technologinės plėtros bei konkurencingumo finansavimu su žemės ūkiu ir bioekonomika susijusiose srityse.

Tuo pat metu projekte susilpnėja kai kurie Komisijos pasiūlymai labiau orientuoti tiesiogines išmokas į mažesnius ūkius. Jame numatytos didesnės mažinimo ribos ir mažesni išmokų mažinimo lygiai nei pradiniame Komisijos siūlyme, o 300 000 EUR riba didžiausiems gavėjams liktų savanoriška.

Praktiškai tai reikštų švelnesnį išmokų mažinimą didžiausiems ūkiams nei siūlo Europos Komisija. Tačiau šie sprendimai vis dar derybų objektas ir nenulemia galutinės būsimos BŽŪP formos.

Nesutarimai išlieka

Airijos pasiūlymas neužbaigia derybų dėl būsimo ES biudžeto. Kaip akcentuoja A. Matthewsas, vis dar kyla nesutarimų tarp šalių, kurios pasisako už didesnį biudžetą ir tradicinės ES politikos išlaikymą, ir tų, kurios reikalauja išlaidų mažinimo bei daugiau išteklių nukreipimo konkurencingumui, saugumui ir naujiems prioritetams.

Taip pat neišspręsti naujų biudžeto pajamų šaltinių ir galimų, tarkime, „nuolaidų“ vadinamiesiems „gryniesiems mokėtojams“ klausimai.

Šioje situacijoje pasiūlymas sumažinti krizių rezervą dar nėra galutinis sprendimas. Tačiau jis rodo, kuria kryptimi ieškoma kompromiso tarp lūkesčių dėl tradicinių ES politikos krypčių finansavimo ir spaudimo mažinti bendrą biudžetą.

Ūkininkams pagrindinis klausimas išlieka, ar būsimoji BŽŪP suteiks pakankamai lėšų ne tik dabartinei paramai ūkiams, bet ir reagavimui į krizes.

Parengė Ričardas Čekutis