Gėlių auginimo patirtis šioje šeimoje perduodama iš kartos į kartą – tiek iš vyro, tiek iš žmonos giminės pusės. Pačiam R. Jačiunskiui gėlės – vienas iš daugelio hobių, šalia bitininkystės, balandžių auginimo ir žvejybos. Prieš daugiau nei trisdešimt metų R. Jačiunskis su žmona Onute pradėjo kartu auginti gėles ir prekiauti jomis. Tuo metu augino ir rožes, tačiau dėl sudėtingos priežiūros ir ligų jų teko atsisakyti. Vis dėlto iki šiol žmonės teiraujasi, ar dar bus rožių? Mat įspūdį palikdavo jų žydėjimo trukmė. Bėgant metams, ūkis patyrė įvairių pokyčių. Buvo toks laikotarpis, kai buvo pelningiau gėles perparduoti, nei jas auginti. Kurį laiką šeima gėlių neaugino – užsiėmė agurkų, pomidorų auginimu. Vėliau R. Jačiunskis pasuko į kitą veiklą – dirbo tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje. Tačiau meilė gėlėms niekur nedingo.
Prieš 8–9 metus, kai tėtis pasiūlė vėl pabandyti pražydinti tulpes, jo dukra Vytautė suabejojo, kaip jas parduos. Tačiau ryžosi. Pradėjo nuo maždaug 5 tūkst. svogūnėlių. V. Jačiunskytė prisimena, kad tada tai atrodė didžiulis kiekis. Pirmasis tulpių žydėjimas buvo skirtas Tarptautinei moters dienai – Kovo 8-ajai. Tiesa, tulpės šiek tiek vėlavo – joms trūko šilumos. Pražydo jau po šventės, todėl Vytautė važiavo jų pardavinėti į Šilainių turgų Kaune, kur per kelis savaitgalius visas realizavo. Nuskintos tulpės buvo laikomos sausuoju būdu šaltoje patalpoje, todėl jų kokybė nenukentėjo.
Ūkio šeimininkas patvirtino, kad tulpes vėl pradėjo auginti prieš dešimtmetį, maždaug tuo metu, kai gimė anūkas Karolis. Anksčiau ūkis turėjo didžiulį – daugiau kaip 40 a – šiltnamį, kuriame augino agurkus ir pomidorus. Kadaise bandė auginti įvairių veislių tulpes, tačiau suprato, kad geriau laikytis patikrintų, populiarių olandiškų veislių. Todėl dabar auginamos tik pačios paklausiausios – geltonos, raudonos, violetinės, baltos ir rožinės tulpės. Iš jų perkamiausios yra geltonos ir raudonos. Šiemet buvo pasodinta apie 17 tūkst. tulpių svogūnėlių – tiek žiedų pražydo Valentino dienai ir Kovo 8-ajai. „Šiemet buvo geras pirkimas – visas pardavėme, dar pirko ir Velykoms. O Motinos dienai pasodinome apie 9 tūkst. svogūnėlių – maždaug tiek ir pražydo tulpių. Pernai sodinome daugiau, bet supratome, kad geriau mažesnis kiekis – patys geriau susitvarkome ir parduodame viską“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo gėlių augintojas.
Tulpės R. Jačiunskį lydi nuo 1982 m. – jis visada turėjo jų kolekciją. „Gaila, kad tokių veislių, kaip anksčiau, jau nebėra net pas olandus – jų nerandi jokiuose kataloguose. Vietoj jų sukurta daugybė naujų veislių. Tai ir sodiname, ką pavyksta gauti“, – sakė ŪP pašnekovas.
Nuskynus tulpes, dėmesys skiriamas vazoninėms gėlėms – surfinijoms, petunijoms, pelargonijoms, margeniams, sundavilėms, bakopoms, verbenoms, tramažolėms, lobuliarijoms, begonijoms. Jos skirtos terasoms, kiemams – statomos ar kabinamos vazonuose. Populiarūs ir gėlių mišiniai vazonuose, kurie ypač patinka pirkėjams. Norėdamas pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą, ūkininkas dalį gėlių atsiveža iš kitų ūkių – pripažįsta, kad visko užauginti tiesiog neįmanoma.
Iš Josvainių kilęs R. Jačiunskis pasakojo, kad jo tėvai augino gvazdikus, nors patys nebuvo profesionalūs gėlininkai – labiau verslininkai. Tuo metu gvazdikai davė nemenką pelną – sovietiniais laikais vienas žiedas kainuodavo 2–3 rublius. „Žmonės iš gėlių namus pasistatydavo“, – prisiminė jis.
Tulpių svogūnėliai į ūkį atkeliauja iš Nyderlandų, tačiau veisles ūkininkas kruopščiai atsirenka pats. Auginamos šios veislės: ‘Strong Gold’ (geltonos), ‘Strong Love’ (raudonos), ‘Saigon’ (violetinės), ‘Columbus’ (pilnavidurės rožinės), ‘Carola’ (rožinės), ‘Royal Virgin’ (baltos), ‘Dutch Design’ (rožinės su baltais krašteliais).
Ūkio šeimininko favoritės – geltonos spalvos tulpės. „Tulpė – mano mėgstamiausia gėlė. Gal todėl, kad nuo jų pradėjau. Tulpės man į dūšią įlindusios, – atviravo pašnekovas. – Žmonos dėdė augino tulpes. Kai pamačiau, sakiau sau – auginsiu jas. Taip ir užsikabinau.“
Be tulpių, ūkyje dar puoselėjama apie 800 šilauogių krūmų, 300 bijūnų (baltų, rausvų ir raudonų), pilnaviduriai narcizai, aviečių plantacija, ankstyvosios morkos. Iš sėklų auginami svogūnai laiškams. Pomidorai ir agurkai auginami jau tik savo šeimos reikmėms.
Gėlių auginimas – nelengvas užsiėmimas, reikalaujantis daug kantrybės ir darbo. Ypač tuomet, kai sužydėjus tulpėms laukia ir kiti darbai. Pasak V. Jačiunskytės, konkurencijos jie nejaučia: „Mūsų kiekiai nedideli, todėl problemų parduoti nekyla.“
Didžiausias iššūkis – pavasarinės šalnos. „Šį pavasarį šiltnamį teko šildyti dieną naktį, – pasakojo redakcijos pašnekovas. – Buvo mažai saulės, todėl tulpių koteliai yra trumpesni. Kai šviečia saulė, jos stiebiasi aukštyn. Pavasarį saulės trūksta dažnai.“ Tulpės nėra jautrios ligoms ar kenkėjams – svarbiausia užtikrinti pakankamą drėgmę.
Visos ūkyje užaugintos gėlės realizuojamos vietoje. „Skintas gėles parduodame švenčių progomis. Didmenine prekyba neužsiimame. Kai dar neturėjome parduotuvės, žmonės važiuodavo pirkti tiesiai į namus. Dabar visiems patogu užsukti į parduotuvę“, – atviravo gėlininkė.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 2 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.