Aistros dėl bulvių: baltarusiai su rusais kaltina vieni kitus dėl deficito

Ministro išvedžiojimai

Pasak Artūro Karpovičiaus, šį pavasarį bulvių kainos užsienio rinkose „buvo 2,5–3 kartus didesnės nei vidaus rinkoje“: „Natūralu, kad gamintojai susidomėjo šių produktų tiekimu eksportui. Gamintojai pradėjo žaisti su įvairiomis schemomis, pirmiausia turėdami ekonominį interesą parduoti užsienyje. Tačiau niekas jų neatleido nuo prievolės gabenti produktus pagal sutartis, sudarytas su prekybos organizacijomis iš stabilizavimo fondų... Dėl to pavasarį vidaus rinkoje susidarė deficitas“.

Kitaip sakant, kaip rašo provaldiškas portalas sb.by, minėtos ministerijos vadovas apkaltino ūkininkus, kad šie, siekdami ekonominės naudos, Baltarusijos tinklams tiekia mažiau bulvių, o daugiau – eksportui.

Ministras priminė, kad bulvių gamybos apimtys respublikoje siekia milijonus tonų, o ne sezono metu poreikis siekia apie 100 tūkstančių tonų. Šis kiekis stabilizavimo fonduose saugomas nuo rudens iki pavasario. Kainodaros politika esą žinoma prieš šešis mėnesius, planuojamos tiekimo socialinio sektoriaus organizacijoms apimtys ir terminai. Tarp prekybos, visų pirma, ir gamintojų sudaromos sutartys, galiojančios iki kito derliaus nuėmimo laikotarpio. Bulvėms tai yra birželio 1 d. Be to, nuolat analizuojami likučiai: bulvių kiekiai stabilizavimo fonduose esą visada viršijo planuotas minimalias vertes.

Esminė priežastis

Tuo pačiu metu pareigūnas nutylėjo apie didelio produkto kainų skirtumo Baltarusijoje ir užsienio rinkoje priežastį. Kaip anksčiau opoziciniam leidiniui „Zerkalo“ minėjo ekonomistai, didelis produktų kainos skirtumas atsirado dėl dirbtinio kainų mažinimo Baltarusijos rinkoje.

Išoriniai veiksniai turėjo įtakos kainų kilimui, patvirtina ekonomistas Anatolijus Charitončikas , tačiau jų įtaka yra šiek tiek perdėta: „Antrąjį ketvirtį labiausiai brango maisto produktai. Iš dalies tai lėmė tam tikras valstybinio atskirų prekių kainų reguliavimo sušvelninimas. Be to, įtakos turėjo ir pasikeitusios derliaus nuėmimo datos, ir ne itin idealios oro sąlygos... Dėl to birželį daržovių ir vaisių kainų santykis su Rusija normalizavosi. Tai yra, šis skirtumas ne padidėjo, o sumažėjo. Be to, kai Baltarusijoje buvo griežčiau kontroliuojamos kainos, Rusijoje jos augo laisviau, o dabar šis skirtumas sumažėjo“.

Ūkininkų pozicija

Patys ūkininkai dar pernai perspėjo pareigūnus apie galimą bulvių tiekimo sutrikimo problemą. Žemės ūkio atstovai atkreipė dėmesį, kad dėl kainų ribojimo jų auginimas tapo nuostolingas. Dėl to kai kurie ūkiai sumažino šios daržovės sodinimo plotus, o tai galiausiai gali sukelti deficitą. Pavyzdžiui, Gardino srityje bulvių laukai sumažėjo net 20 proc.

Tuo pačiu metu kai kurie baltarusių ūkininkai pripažįsta, kad šiai kultūrai skyrė mažiau dėmesio. Tam buvo objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, per metus išaugo trąšų, degalų, atsarginių dalių kainos, darbo užmokestis, o nustatyta maksimali kaina ne tik neleidžia ūkininkams užsidirbti, bet ir daro bulvių auginimą nuostolingu. Apie tai „ Grodno Pravda“ pranešė Gardino srities ūkininkų asociacijos vadovas Dmitrijus Mirskis.

Dėl suprantamų priežasčių jis itin atsargiai pakomentavo ir valdžios kainų reguliavimo politiką: „Mes nekalbame apie bulvių kainos didinimą 100 procentų. Produktai išliks įperkami mūsų klientams. Suprantame, kad reguliuodama kainas valstybė užtikrina, kad kiekvienas baltarusis turėtų pakankamai maisto ant stalo už prieinamą kainą. Ir tai gerai. Tačiau šiuo atveju tikimės, kad apribojimai bus šiek tiek pakoreguoti. Juk kiekvienas pelno rublis išleidžiamas ūkių plėtrai ir modernizavimui...“.

Kai kurios žemės ūkio įmonės kituose regionuose taip pat sumažino bulvių derlių. Pavyzdžiui, Toločino konservų fabrikas savo žemės ūkio paskirties žemėse pasodino ir nuėmė 150 hektarų mažesnį bulvių plotą nei pernai, nes sumažėjo jų paklausa. Apie tai pranešė vyriausioji įmonės agronomė Tatjana Kapranova, rašo leidinys „Vitebskie Vesti“.

Ginčijasi su rusais

Gegužės 8 d. Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad šalyje trūksta bulvių. Eiliniai baltarusiai anksčiau dėl to skundėsi, tačiau valdžios pareigūnai tai atkakliai neigė. A. Lukašenka bulvių trūkumą aiškino ūkininkų noru užsidirbti papildomai, esą jie viską pardavė Rusijai, ir pasiūlė savo neva gudrų „valstietišką planą“ – kęsti trūkumą vidaus rinkoje, bet užsidirbti Rusijos Federacijoje: „Ar manote, kad Rusijoje ir kitose šalyse, kuriose šiandien yra bulvių deficitas, šis deficitas rytoj išnyks? Ne! Tai tęsis dar kelerius metus. Taigi, eikime pirmyn, sakau, turime sėklinių bulvių, dar mėnesį pakentėsime, kažkam jos gali nepatikti, bet pasėsime. Gausime dešimt kartų daugiau, nei pasėjome, o tada jas parduosime. Parduosime jas gera kaina. Tai toks gudrus, galbūt valstietiškas planas“...

Tačiau kaimyninė šalis paneigė A. Lukašenkos žodžius. Bulvių trūkumas Baltarusijoje susijęs su 2024 metų nederliumi, o ne su masiniu jų eksportu į Rusiją, portalui nes.ru aiškino Aleksejus Krasilnikovas, Rusijos Federacijos bulvių ir daržovių rinkos dalyvių sąjungos vykdomasis direktorius: „Praėjusių metų sezonas daugeliui regionų nebuvo labai sėkmingas. Paprastai kalbant, vakarų Rusijoje, pavyzdžiui, Briansko srityje, kuri pirmauja bulvių auginime, tačiau smarkiai sumažino derlių, suprastėjo stambių selekcinių bulvių kokybė, atsirado trūkumas. Toks vaizdas stebimas tiek Baltarusijoje, tiek mūsų rinkoje. Dėl to Baltarusijos vyriausybė 2024 m. gruodžio mėn. priėmė administracinę priemonę – įvedė bulvių eksporto už šalies ribų licencijavimą“.

Jis teigė, kad Baltarusija nuo sausio 1 d. iki balandžio vidurio sumažino bulvių tiekimą Rusijos rinkai beveik 10 tūkst. tonų, lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio rezultatais. Pasak A. Krasilnikovo, Baltarusijos vadovo teiginiai, kad visos bulvės atiteko Rusijos rinkai, nėra tiesa.

Gegužės 27 d. Baltarusija panaikino draudimą importuoti ir parduoti bulves, svogūnus, kopūstus ir obuolius iš „nedraugiškų“ šalių, įskaitant visas ES valstybes nares. Vyriausybė tai pavadino „atsaku į naujausias ES sankcijas“ ir pasigyrė savo geranoriškumu: „Baltarusija eilinį kartą demonstruoja atvirumą, taikumą, geros kaimynystės principą ir... švelnina apribojimus, taikomus žemės ūkio produktams iš nedraugiškų šalių“.

Parengė Ričardas Čekutis