Akį traukia sustorėję stiebai

Auginti nesunku

Tinūtras (Adenium), arba dykumų rožė, yra sukulentinis augalas, mėgstantis aukštą temperatūrą ir saulę. Kaupia vandenį storėjančiame stiebe, kuris vadinamas kaudeksu, ir auga žemėje, todėl V. Jatkauskienė perspėja nepersistengti laistant.

Ukmergiškės teigimu, šiuos augalus gana lengva auginti, mat žiemos periodu tinūtrai ilsisi, kai kurie visiškai numeta lapus, o tai duoda ženklą liautis laistyti. Tada galima laikyti šiek tiek vėsiau, ne žemesnėje nei +10 °C temperatūroje.

Tinūtrus Vilma daugina sėklomis arba auginiais, nukirpdama šakelę. Pasodinus į drėgną perlitą, netruks pasirodyti šaknys. Juos mėgsta kenkėjai, tad reikia nupurkšti.

Draugauja 13 metų

„Domėtis kaudeksiniais augalais, ypač tinūtrais, pradėjau prieš maždaug trylika metų, – prisimena V. Jatkauskienė. – Iš augintojo nusipirkusi kelis paprastuosius tinūtrus (Adenium obesum), pradėjau su jais pažintį. Kartais iš užsienio atsisiųsdavau sėklų. Dabar tai nėra naujiena, galima nusipirkti ir Lietuvoje – tiek sėklų, tiek augalų.“

Šie augalai ukmergiškę sužavėjo nuostabiais, įvairių spalvų žiedais, tačiau jų teko ilgokai palaukti. O ir pats kaudeksas atrodo neįprastai, traukia akį, kaip bonsus, jį galima įvairiai formuoti. Vilma kasmet juos persodina, apgeni, paformuoja šaknis, kaudeksą, kaskart iškeldama jį aukščiau. Galima to ir nedaryti: negenint didesnė tikimybė sulaukti gausaus žydėjimo. Užauginus augalą iš šakelės, nereikėtų tikėtis tokio gražaus kaudekso, kaip užaugusio iš sėklos.

Kiekvienas augintojas pasirenka substratą, kuriame geriausiai auga tinūtrai. V. Jatkauskienė jį maišo iš kaktusams skirtų žemių, akadamos, seramio granulių, durpių. Vasaroti išneša į lauką. O šaltuoju periodu tinūtrus laiko ant pietinės palangės, laistymo visiškai nenutraukia: nors retai, bet gauna po lašą kitą. Be to, galima stebėti kaudeksą: jei jis susitraukęs, tai ženklas, kad prašosi vandens. Tiesa, tai kartais būna ir puvinio ženklas. „Žmonėms-laistytuvams“ sunku susivaldyti nelaistant.

Pavasarį, kai tinūtrai pradeda busti, leisti lapus, pamažu galima laistyti daugiau, pašnekovė kartais perlieja Schultz trąšomis.

Reikia nepamiršti, kad tinūtras – nuodingas augalas, tad svarbu su juo elgtis atsargiai.

Taupo vandens atsargas

Dr. R. Vainorienė, VU Šiaulių akademijos mokslo darbuotoja, pabrėžia, kad tinūtrams unikalias formas suteikia savaip storėjantis stiebas. Ilgu evoliucijos laikotarpiu, augdami sausringoje Centrinėje Afrikoje, jie išmoko vandens atsargas taupyti sustorėjusiuose stiebuose.

Gamtoje labiausiai paplitusi rūšis – minėtas paprastasis tinūtras. Ši rūšis dažniausiai auginama ir kolekcijose. Selekcininkai aktyviai dirba: iš šios rūšies yra išvedę daug veislių, įvairių atspalvių žiedais, margais, banguotais ir kitokių formų lapais. Yra hibridų ir pilnaviduriais žiedais.

Dr. R. Vainorienės duomenimis, tinūtrai sėkmingai dauginami sėklomis, tik svarbu reguliuoti drėgmės kiekį: „Nuo per didelės drėgmės sėklos gali supūti, o sausame substrate – perdžiūti. Galima sėti tiesiog į perlitą, kuris yra purus, tad dygstančios sėklos gauna pakankamai oro, o drėgmės perteklius neužsilaiko. Perlite susiformuoja geras daigų šaknynas, tik svarbu laiku jį perkelti į substratą.“

Vilmos Jatkauskienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.