Akibrokštas Seimo agrarininkams. O gal visam Lietuvos kaimui?

Nušalino nuo darbo

Liberalo Viktoro Pranckiečio vadovaujamas parlamentinis KRK patyrė valdančiųjų akibrokštą – Seimas balsų dauguma nutarė atsisakyti KRK kaip papildomo komiteto išvadų dėl Akcizų įstatymo pataisų, taip pat kailinių žvėrelių fermų naikinimo ir verslinės žvejybos ribojimų. Pagal Seimo statutą, pagrindinis komitetas pataisų svarstymo imasi po to, kai jas išanalizuoja ir išvadas pateikia papildomi komitetai. Seimas nusprendė, kad agrarininkų spendimo minėtais klausimais nelauks.

V. Pranckietis Seimo posėdyje sakė, kad „atleidžiant KRK nuo pareigos svarstyti visiškai kaimiškus reikalus yra ydinga, neteisinga ir pažeidžia mūsų žmonių teises, tai – važiavimas volu per statutą“.

Jo kolega Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijoje aplinkos ministras S. Gentvilas kalbėjo, kad „šiek tiek KRK yra paimta ilgoka pauzė, o pavasario darbų programoje numatyta šį projektą priimti jau kovo mėnesį. Tai susiję su RRF pinigais, šis projektas svarbus dėl RRF lėšų, kurios yra sustabdytos, atlaisvinimo. KRK jau penkioliktas mėnuo turi galimybę apsvarstyti projektą, pateikti pasiūlymus, teikti išvadas, kad ir neigiamas, tačiau to nepadaro.“

S. Gentvilas prašė atsisakyti KRK išvados ir apsiriboti tik pagrindinio komiteto – Biudžeto ir finansų – sprendimu. Aplinkos ministras žadėjo, kad dėl ūkininkams aktualaus „žaliojo“ ir „raudonojo“ dyzelino apmokestinimo bus galima ieškoti kompromiso.

EK lygu loterijai?

KRK prieš Velykas buvo nuspręsta, kad prieš priimant sprendimą dėl degalų akcizo lengvatų naikinimo žemdirbiams, taip pat ir dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo reikia kreiptis į Europos Komisiją (EK), norint išsiaiškinti, kokiu keliu bus einama visoje Europos Sąjungoje (ES), ar tokios lengvatos bus naikinamos ir kitose šalyse. „Jeigu ES nebus naikinimų, o mes čia – naikinsime, turėdami mažiausias išmokas, ar tai bus teisinga mūsų žemdirbių atžvilgiu?“ – retorinį klausimą kėlė KRK pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tokią KRK poziciją pavadino keista. „Tai, kas vyksta su šiuo įstatymo projektu papildomame komitete, sunkiai pavadintina normaliu. Jeigu komitetas išties būtų norėjęs klausimą apsvarstyti, tai turbūt galėjo to klausimo svarstymo imtis šioje sesijoje. Vietoje to komitetas vakar priėmė gana keistą sprendimą kreiptis į visas keturias puses – ten tame sąraše pritrūko tik „Sportloto“, – kas galėtų pateikti savo nuomonę dėl įstatymo projekto. Akivaizdu, kad nėra noro svarstyti įstatymo projektą, o jis yra susijęs su žaliuoju kursu, atitinkamai su RRF lėšomis, kurios suplanuotos Lietuvai, bet yra neatlaisvinamos ir nepervedamos, nes nėra priimami sutarti sprendimai“, – tikino premjerė.

Kreipėsi į žemės ūkio komisarą

„Tokie dalykai yra kraštutinė priemonė. Aplinkos ministerijai (AM) turėtų rūpėti aplinkosauga, bet ji sprendžia ekonominius dalykus ir tai daro pagal savo supratimą. KRK pradėjo svarstyti projektą, bet pirma norime sužinoti, kokia yra bendroji ES politika tuo klausimu, todėl kreipėmės į už žemės ūkį atsakingą komisarą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino V. Pranckietis.

Parlamentaras priminė, kad prasidėjus karui Ukrainoje buvo kalbėta, jog nebus daroma mokesčių pokyčių, svarbu, kad tik vyktų gamyba. „Dabar jaunimas, matyt, pamiršo, kad karas tebevyksta, ir turbūt galvoja, jog saldainiais lyja. Dyzelino akcizo lengvatos žemės ūkiui yra ir kitose ES šalyse. Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateikto rašto matyti, kad pas mus dabartinis „žaliojo“ dyzelino akcizas net didesnis nei kitur, o tiesioginės išmokos mažesnės. Tai nepadorus elgesys žemdirbių atžvilgiu. Paskui šaukiame, kad duona brangiai kainuoja. Žinoma, Seime tai dar bus svarstoma, manau, tai nerūpi ne visiems parlamentarams, kaip miesto vaikams, kurie siūlo naikinti lengvatas žemdirbiams“, – pastebėjo V. Pranckietis.

Numatyta didinti akcizus

Akcizų įstatymo pataisoms Seime per pateikimą buvo pritarta dar 2021-ųjų gruodį. KRK yra atmetęs AM siūlymą nuo 2024 m. liepos riboti „žaliojo“ dyzelino įsigijimą žemdirbiams – ūkiui 100 tūkst. litrų per metus, o nuo 2025-ųjų „lubos“ sumažėtų iki 50 tūkst. litrų. KRK pritarė ŽŪM pozicijai, kad toks žemės ūkiui skirto dyzelino kiekio mažinimas būtų atidėtas atitinkamai iki 2026 ir 2029 metų.

Akcizų įstatymo pakeitimais siekiama nuo 2023–2025 m. mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti.

Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete siūloma šildymui skirtam dyzelinui akcizą nuo 2023 metų didinti iki 140 Eur, o nuo 2024 metų – iki 372 Eur už 1 tūkst. litrų. Dabar jis yra 21,14 Eur. Beje, visam dyzelinui taikomą akcizą nuo šių metų buvo numatyta didinti 10 proc. – nuo 372 iki 410 Eur už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 Eur, o nuo 2025 metų – jau iki 500 Eur. Taip pat nuo 2025 m. (kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus būtų įtraukiama anglies dioksido (CO2) dedamoji. Tokiu būdu norima paskatinti atsisakyti aplinkai žalingų kuro rūšių.

Elgesys primena Baltarusiją

Naujasis Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos vadovas Ignas Hofmanas Kaimo reikalų komitetui mestą akibrokštą pavadino grėsme demokratijai. „Kaip bebūtų liūdna, bet tenka konstatuoti, kad toks procesas primena Baltarusiją. Nesuprantu, kodėl reikėjo taip pasielgti. Ar dėl to, kad kažkas galbūt turi kitokią nuomonę? Jos ne tik nenori išklausyti, bet ir brutaliai pašalina, kad netrukdytų daryti savo reikalų“, – ŪP teigė žemdirbių lyderis. Jis sakė, kad žemdirbių bendruomenės atstovai jau pavargo dėstyti argumentus dėl žemės ūkiui skirto dyzelino niuansų, nes čia yra daug politikavimo ir spekuliacijų. LŽŪT pirmininkas aiškino, kad „žaliojo“ dyzelino „lubų“ nustatymas ūkiams neturi jokio loginio ryšio, nes degalai reikalingi plotams, hektarams apdirbti. Kita vertus, anot ūkininko, žemės ūkiui skirto dyzelino lengvata ne taip traktuojama, nes tai nėra jokia lengvata.

„Pagal Akcizų įstatymą sektoriai, kurie nesinaudoja kelių infrastruktūra, akcizo nemoka, paprastai tariant, jeigu nevažiuoji keliais, akcizo nemoki, nes jo paskirtis – sukaupti lėšų kelių remontui ir priežiūrai. Ūkininkai daugiausia degalų išdegina savo laukuose, aišku, šiek tiek ir keliais važinėjame. Bet mums ir netaiko nulinio akcizo tarifo. „Raudonasis“ dyzelinas naudojamas šildymui, kuro katilas juk nevažiuoja keliais. Šiuo atveju valstybė pjauna šaką, ant kurios sėdi, nes ten, kur nėra gamtinių dujų, valstybinės įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos, seniūnijos, gydymo ir kitos įstaigos, neretai kūrenamos dyzelinu. Jeigu jis brangs, daugiau mokės iš biudžeto. Tai kas iš to išloš? Bus daugiau chaoso“, – konstatavo I. Hofmanas. Ūkininkas taip pat atkreipė dėmesį į europinę direktyvą, kuri ES leidžia sektoriams, kurie nesinaudoja kelių infrastruktūra, nemokėti degalų akcizo.

Vėl pirmi nuogi į dilgeles

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 42, 2023 m. balandžio 15 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.