Žemdirbiai išsiilgę įsisenėjusių problemų sprendimo. Tad vakar vykęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis tam skirtame kabinete negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų dalyvauti. Susirinko apie aštuoniasdešimt žmonių. Posėdį teko perkelti į Konstitucijos salę. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius neleido atvykusiesiems užsimiršti ir veltis į diskusijas – kiekvienam klausimui skirtas laiko limitas, o salę netrukus teks užleisti kitam renginiui. Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis veltui vylėsi, kad bus aptarta jų suvažiavimo rezoliucija. Karštų pieno sektoriaus reikalų, pradėtų svarstyti KRK, svarstymą pasiūlyta pratęsti Žemės ūkio ministerijoje kitą dieną (šiandien).
Įstatymas baigiamas šlifuoti Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimai iš esmės jau baigiami derinti. Projektas po savaitės ar dviejų pasieks Seimo plenarinių posėdžių salę. Teisės aktas tiksliai apibrėš žemės ūkio kooperatyvų, taip pat pripažintų kooperatyvų sąvokas, kokius reikalavimus jie turi atitikti. Nuo pirminio varianto teisės aktas gerokai patobulėjęs. Miškų savininkų asociacija džiaugiasi, kad spėjo laiku „įšokti į traukinį“ – anksčiau vykusių darbinių susitikimų metu asociacijos vadovas Algis Gaižutis pirminiame dokumento variante įžvelgė spragą – miško savininkų kooperatyvai buvo pamiršti. Į pastabą atsižvelgta, nuostata dėl miško savininkų kooperatyvų įtraukta. Tik už jų pripažinimo procedūrą bus atsakinga ne Žemės ūkio, o Aplinkos ministerija. Žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ prieštaravo nuostatai, kad pripažinto kooperatyvo 90 proc. narių iš žemės ūkio veiklos turi gauti daugiau kaip 50 proc. visų pajamų, ne mažiau kaip pusė jų – iš kooperatyvui parduotų žemės ūkio produktų. Pasak asociacijos vadovės Juratės Dovydėnienės, šį reikalavimą dažnai keblu įvykdyti ir stambiems ūkiams, kartelę siūlė nuleisti iki 70 proc., galop sutiko su kompromisu – 80 proc. Daugelis socialinių partnerių rezultatu liko patenkinti, tačiau ne visi. ŽŪR pirmininkas Adriejus Stančikas apgailestavo, kad Rūmai, kurie nuo pat jų atkūrimo dienos yra kooperacijos idėjos plėtotojai, šiandien tarsi paliekami nuošalyje, nors galėtų ir turėtų dalyvauti kooperatyvų pripažinimo procedūroje.
Investicijos į žemės ūkio valdas – ne visiems Kokia yra LKP 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pirmojo šaukimo patirtis ir pamokos? ŽŪM duomenimis, buvo pateikta 2030 paraiškų, kuriose prašoma paramos suma pusantro karto viršijo skirtąją. Nusivylusiųjų skaičius – daugiau nei 890. Paskutiniu metu viltis nušvito dar devyniolikai pareiškėjų. Pasak viceministro Sauliaus Ginto Cironkos, buvo padaryta klaida, kad pasirinktas per mažas atrankos balų skaičius. Finansuojamos paraiškos, surinkusios nuo 100 iki 60 balų. Tos klaidos esą šiemet bus išvengta – nuo balandžio 18 d. vyksiančiam kvietimui teikti paraiškas gauti paramą investicijoms į žemės ūkio valdas galios pakoreguotos taisyklės, numatytas aukštesnis atrankos slenkstis (50 balų). KRK nariai, žemdirbių savivaldos atstovai klausimais apibėrė ir viceministrą, ir ministrę Virginiją Baltraitienę. Pasigirdo abejonių ir priekaištų ne tik dėl to, ar deklaruojamas prioritetas gyvulininkystei atitinka tikrovę, bet ir dėl paramos skaidrumo. Toks įtarimas Seimo nariui Vytautui Kamblevičiui kilo pasižiūrėjus, kaip pareiškėjai pasiskirsto atskirose savivaldybėse. Aktyvumu išsiskiria Kėdainių r. (gautos 89 paraiškos, iš jų finansuojamos 44), Šilalės r. (pateiktos 69 paraiškos, finansuojamos 53), Plungės r. (gautos 52 paraiškos, finansuojamos 46) ir kai kurios kitos. O yra tokių savivaldybių, kur žalia šviesa uždegta tik apie dešimčiai ar dar mažiau paraiškų: Birštono r. – tik 1, Marijampolės, Mažeikių savivaldybėse – 4... Į pastabas dėl paramos skirstymo netolygumo ŽŪM atstovai tik skėsteli rankomis – žemdirbiai patys kalti, kad nėra aktyvūs, miega, o jų niekas nepaskatina. Gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriams skiriamas finansavimas pasiskirsto maždaug po lygiai – ir pagal lėšas, ir pagal paraiškas. Parama suteikta 322 pieninės gyvulininkystės, 205 mėsinės galvijininkystės, 40 – kitų gyvulininkystės šakų ūkiams. Augalininkystės sektoriaus paraiškos pagal veiklą pasiskirsto taip: 4 – sodininkystės, 14 – uogininkystės, 23 – daržininkystės, 528 – kitų augalininkystės šakų.
Įtikina ne visi atsakymai Iš pareiškėjų reikalaujama siekti ekonominio efektyvumo. Keliama sąlyga žemdirbius gali įstumti į nepavydėtiną padėtį ir prie to mielai prisidės bankininkai. Pasaulinė pieno krizė. Krintanti naftos kaina, atitinkamai ir daug nežadančios grūdų kainos prognozės. Tai veiksniai, nepriklausantys nuo ūkininkų pastangų. Pasak ŽŪM, tai numatyta – šalies mastu susidarius nepalankiai situacijai, esą kiekvienas atvejis (pareiškėjas) bus nagrinėjamas atskirai, esą susidarius rimtoms aplinkybėms nebus reikalaujama grąžinti paramos lėšų. Tačiau žemdirbių savivaldos atstovai anaiptol neskubėjo girti ŽŪM darbo skirstant ES lėšas, taip pat įvertinant ir būsimiems kvietimams baigiamas rengti taisykles. Priekaištauta, kad dviem pirmiesiems finansinio periodo metams ministerija numačiusi skirti per didelę paramos biudžeto dalį, kad paramą per visą periodą gaus tik apie 7 proc. galimų pareiškėjų, kad už borto lieka gyvybingiausi – vidutiniai ūkiai ir t.t. O ŽŪR pirmininkas A. Stančikas pasidalijo įžvalga, kad, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, pas mus ūkiai neskatinami investuoti į gamybos objektų plėtrą, statybą. Fermą pasistatęs žmogus joje augintų ne kopūstus, o gyvulius. Praėjus pieno krizei gamyba iškart pakiltų! Deja, pokriziniam laikotarpiui Lietuva visiškai nesirengianti.
ŽŪM užstojo „Pienas LT“ KRK buvo kilę abejonių dėl kooperatyvo „Pienas LT“ perdirbimo įmonei teikiamos paramos: kodėl šiam pareiškėjui daromos nuolaidos, ar vienodos „žaidimo“ taisyklės taikomos visiems? ŽŪM vadovybė pripažįsta, kad šis pareiškėjas yra išskirtinis (2010 m. tai buvo vienintelis paramos priemonės pareiškėjas, kurio bendra projekto vertė siekė 24,6 mln. Eur), tačiau galvą guldo už projekto skaidrumą, kad kooperatyvui taikomi tie patys standartai kaip visiems. „Pienui LT“ suteiktas finansavimas ir antram projektui. Liepos mėnesį gamyklą planuojama paleisti visu pajėgumu. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Edidijus Simonis išsakė ir kitos pusės, Lietuvos pieno pramonininkų, nuomonę. Pasak jo, šiam kooperatyvui sudaromos kone šiltnamio sąlygos. Esą norint išsklaidyti abejones, būtina atlikti tarptautinį auditą. Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas čia pat informavo, jog auditas praėjusiais metais buvo atliktas, pakartotiniam nėra pagrindo.
Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotrauka