Akivaizdu, kad vynuogynų geografija keičiasi

Energijos kainos stabdo ūkių augimą

Toleno apylinkės nuo seno garsėja vynuogių auginimo tradicijomis, vis tik šiltnamiuose jas auginantys olandų ūkininkai pastebi, kad tokių ūkių likę ne daugiau nei abiejų rankų pirštų. Nemažai šeimos ūkių sunyksta, nes jaunoji karta nenoriai imasi šio sunkaus darbo, kylančių naujų iššūkių, mat pastaruoju metu vis sunkiau laviruoti tarp didėjančių šildymo išlaidų ir konkurencingos uogų kainos.

Portalo Groentennieuws.nl pakalbinti Philipas Dewitas ir Druiven Dewit yra tėvas ir sūnus, o su jais drauge kelerius metus dirbantis ir patirtį perimantis Koenas – jau trečioji šio ūkio karta. Būtent jam vyresnieji Dewitai tikisi perduoti šį turtą. Tokių sėkmingų ūkių, pasak Philipo, jau nedaug.

Šeima pripažįsta, kad šie metai nebuvo lengvi. Šildyti šiltnamius jie paprastai pradeda sausio pradžioje, o po pusmečio jau skina desertinių vynuogių derlių. Tačiau užsitęsusios pavasarinės šalnos dviem savaitėm suvėlino derlių, o ir šildymo laikas pailgėjo. Laimei, šilta vasara sunokino aukščiausios kokybės uogas. Jas Dewitai parduoda tiesiog ūkyje arba turguje. „Paklausa nesumažėjo, todėl atsižvelgdami į uogų kokybę, galime šiek tiek pakelti kainą“, – pasakojo portalui D. Dewitas, pastebėdamas, kad didesnę produkcijos paklausą lemia ir tai, kad dalis konkurencinių ūkių veiklą nutraukė.

Šiltnamiuose auginamų desertinių vynuogių skynimo sezoną pradėję antroje liepos pusėje, jį Toleno ūkininkai planavo tęsti iki spalio pabaigos. Didžiausia pastarųjų metų problema jie įvardija – nuolat kylančias energijos kainas. „Prieš koronos viruso pandemiją perėjome prie šildymo dujomis. Bet tada išaugo energijos kainos. Tiesą sakant, visų rūšių energijai, ir tai sukėlė problemų visam sektoriui", – portalo žurnalistei Silke Breustedt-Muschalla teigė Ph. Dewitas.

Vokietijoje vynuogynų plotai plečiasi

Visai kitokiomis nuotaikomis gyvena Žemutinės Saksonijos vynuogininkai. Ankstyvąją ‘Solaris‘ veislę vynuogynuose lauke auginantys vokiečiai jau pradėjo skinti ir vyno daryklose perdirbti naująjį derlių. „Praėjusią savaitę šios veislės uogose buvo 70 laipsnių cukraus kiekio. Šiuo metu jis yra apie 83, o savaitės pabaigoje dėl gražių saulėtų orų jis dar padidės“, – Landvolk portalui pasakojo vienas pirmųjų vynuogių auginimo Žemutinėje Saksonijoje pionierių Michaelas Winkleris iš Getingeno.

Šių metų ‘Solaris‘ kokybe ir gausumu patenkinti ir kiti regiono augintojai. Helmutas Bäßmannas su partneriu Günteriu Depke nuėmė 3000 kg, nors slapta vylėsi kiek daugiau. Vėlyvos pavasario šalnos apsunkino sezono pradžią, tačiau vasarą oras buvo palankus: saulė kaitaliojosi su lietumi – toks oras vynuogėms nokti buvo palankus. Vynuogininkai džiaugėsi, kad ir ligų pavyko išvengti, mat 2,1 ha plote įveistas vynuogynas yra lygioje, atviroje, vėjuotoje vietovėje, todėl drėgmė žemėje po lietaus neužsistovi.

Kad Žemutinėje Saksonijoje ši žemė ūkio veikla turi ateitį rodo šie skaičiai: 2016 metų pradžioje vynuogynai užėmė vos 7,5 ha, o šiuo metu plotas išsiplėtė iki 36 ha ir jame vynuoges auginti leidimus turi 40 ūkininkų.

„Dirvožemis čia labai smėlėtas, tad pradžioje reikėjo laistyti, kad jauni augalai gerai prigytų“, – sakė H. Bäßmann, paaiškindamas, koks svarbus saulės ir lietaus derinys. Šiemet abu vyno mėgėjai džiaugiasi gautu derliumi. Pernykščių metų sėkmė paskatino juos imtis ir juodųjų vynuogių rūšių. „Tai bus dar įdomiau, nes galėsime sukurti rožinį vyną arba cuvée tipo vyną, – teigė H. Bäßmann. – Rosé yra madingas, o mes, ūkininkai, visada esame atviri naujiems dalykams ir džiaugiamės galėdami patenkinti paklausą.“

Nors šiemet jis nesitiki pelno, kitais metais ir M. Winkleris planuoja plėtrą. Beveik tris hektarus jis jau apsodinęs šešių rūšių baltojo ir trijų rūšių raudonojo vyno vynuogių veislėmis, dar sodins ankstyvąją veislę ‘Cabernet Blanc‘. Jis nori kuo įvairesnio vynuogyno, kad savo verslą galėtų vystyti ir cuvée vyno kryptimi. Šios rūšies vyne sumaišomos skirtingų veislių vynuogės.

Žemutinėje Saksonijoje vynuogininkystė dar tik pradeda kurti savas tradicijas, vietovė dar nėra gerai ištyrinėta ir ne visai aišku, kur ir kokios veislės geriausiai augtų ir nokintų kokybišką derlių. Bet ūkininkai nestoko vilčių. Šiuo momentu M. Winklerį erzina tik vien aplinkybė – griežti Vokietijos vyno įstatymai, mat ES vyno rinkos reglamentas jan neleidžia ženklinti savo vyno su saugomomis geografinėmis nuorodomis, tokiomis kaip Riesling ar Göttingen. „Tai didelis trūkumas, kai kalbama apie rinkodarą“, – sakė jis. Todėl Žemutinės Saksonijos vynuogių augintojų asociacija naudos pavadinimą.

Parengta pagal Groentennieuws ir Landvolk informaciją

ŪP redakcijos nuotr.