AKM plitimui suvaldyti svetur pasitelkiamos ir Lietuvoje išmėgintos priemonės

Pirmasis AKM protrūkis Vokietijos kiaulininkystės ūkyje įvyko po nepilnų metų, kai buvo patvirtintas užkratas šerno gaišenai. O vienais naujausių rugpjūčio 19 d. duomenimis, dėl AKM protrūkių teko sunaikinti 18 kiaulių bandų. Vyrauja nedideli ūkiai, tačiau nukentėjo ir per 1 tūkst. kiaulių laikę ūkiai. Gamtoje virusas cirkuliuoja jau septyniose federalinėse žemėse.

AKM paveiktų federalinių žemių valdžia imasi priemonių, kurios primena tas, kurios savo laiku buvo inicijuotos ar dėl jų buvo diskutuota ir Lietuvoje.

ŪP portalo dėmesį patraukė tai, kaip siekiant suvaldyti AKM yra pasitelkiama medžiotojų bendruomenė.

Premijos už sumedžiotas šerno pateles

Brandenburgo Žemės ūkio ir aplinkos ministerija (MLUK) neseniai pranešė, kad medžiotojams didina išmokas už suaugusių šernų medžioklę užkrato paveiktose teritorijose.

Už sumedžiotas suaugusias šerno pateles nuo 2021/22 medžioklės metų ministerija mokėjo po 80 Eur. Dabar išmoka už sumedžiotą gyvūną didinama iki 100 Eur, ir tokia premija bus mokama ne mažiau kaip vienus metus.

„Tikslas – toliau padėti medžiotojams išlaikyti mažą šernų populiaciją ir toliau ją mažinti. Tai viena iš svarbiausių prevencinių priemonių kovojant su labai užkrečiama gyvūnų liga“, – teigia ministerija. Pasak jos, daugelyje paveiktų rajonų gyvūnų ligos plitimas sustabdytas, tačiau imtis papildomų priemonių paskatino gamtinių židinių plėtra: daug gaišenų rasta netoli Saksonijos ribos, nuo šių metų birželio vidurio Heseno žemėje siaučianti epidemija išplito į gretimus regionus.

Be to, šioje federalinėje žemėje medžiotojams skiriama vadinamoji mokesčio priemoka. Ji įvesta kaip paskata intensyviai medžioti šernus apribojimų zonose, kaip kompensacija medžiotojams, mat prekyba šerniena yra sudėtinga ir brangi dėl epideminių sanitarinių priežasčių. Už sumedžiotą, bet neparduodamą šerną, pristatomą į oficialų medžiojamųjų gyvūnų surinkimo punktą, teisę medžioti turintys asmenys gali gauti 50 eurų priemoką. Individualias priemokas pareiškėjams moka atsakinga žemesnės medžioklės institucija.

Kitose AKM paveiktose federalinėse žemėse medžiotojus taip pat siekiama skatinti. Badeno-Viurtembergo maisto, žemės ūkio ir vartotojų apsaugos ministerija, šį rugpjūtį Fridricho Loefflerio institutui oficialiai patvirtinus pirmąjį AKM atvejį, į svarbiausių priemonių sąrašą įtraukė privalomą sumedžiotų šernų mėginių ėmimą, už tai skiriama 50 Eur išmoka.

Stato tvorą

O štai Vokietijos Heseno žemės ūkio ir aplinkos, vynuogininkystės, miškininkystės, medžioklės ir bendruomenės ministerija imasi kitos priemonės, kurią AKM plitimo pradžioje taip pat ketinta įgyvendinti ir Lietuvoje. Užkrėstų šernų migracijai stabdyti Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje sumanyta tverti tvorą. Dabar ji vis dėlto pastatyta ginantis nuo kitos rūšies migrantų bangos. Kas dėl šernų – sunku dabar spręsti, ar ilgai tvora būtų apsaugojusi Lietuvą ir kitas ES šalis nuo AKM viruso.

Tačiau vokiečiai tvorą stato. Žemė ministerija paaiškino, kad pradžioje bus pasitelkta mobili elektrinė tvora su atitinkamais galios įtaisais. Tokia priemonė sėkmingai taikoma Čekijoje. Ilgalaikės epidemijos atveju elektrinis užtvaras būsiąs pakeistas stacionaria tvora. Hesene atsakomybė už tvorų statybą tenka savivaldybių biudžetams.

Apsauginė tvora statoma prie greitkelio ir tęsis apie 50 km.

Naujo užkrato baiminamasi JAV: kai kurios svarstomos priemonės prieštaringos

Kol kas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) AKM dar nėra, tačiau kiaulininkystės ūkiams ir apskritai sektoriui bei prekybai pražūtingo viruso grėsmės vertinama labai rimtai. Dar prieš metus skelbta prognozė, kad dėl kontrolės priemonių ir prarastų rinkų AKM epidemija JAV per 10 metų galėtų atsieiti apie 50 mlrd. dolerių.

JAV Žemės ūkio departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos tikrinimo tarnyba (APHIS) šį pavasarį pažymėjo, kad AKM patekimo į Valstijas grėsmė yra išaugusi – pavojingas virusas jau patvirtintas ir Karibų jūros regione (Haityje ir Dominikos Respublikoje).

Valstijose imamasi prevencinių priemonių. Be įprastų, yra ir prieštaringai vertinamų.

Ohajo valstijoje liko vos keli įstatymų leidybos žingsniai, kad būtų priimtas įstatymą, pagal kurį žemės savininkams būtų suteiktas leidimas privačioje ir valstybinėje žemėje be licencijos prieš šernus naudoti šaunamąjį ginklą. Bene vienintelė sąlyga, kad apie tokią medžioklę reikėtų prieš parą pranešti valstijos gamtos išteklių departamentui.

Pasak įstatymo projekto iniciatorių, jei AKM užkratas patektų į komercinius ūkius, Ohajui tai kainuotų apie 2,5 milijardo dolerių.

Projekte numatyta ir daugiau nuostatų, draudimų, kaip antai į valstiją įvežti šernus, juos šerti. Už pažeidimus siūloma skirti 500–1 000 JAV dolerių baudas.

Lietuvos patirtis sako: pasiteisina ne visos priemonės

Apie medžiotojų reikšmę siekiant suvaldyti AKM plitimą gamtoje ir Lietuvoje taikytas ar dar vis taikomas finansines paskatas paprašėme pakomentuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Keli klausimai:

– Medžiotojams už sumedžiotas šernų pateles buvo mokamos išmokos ir Lietuvoje. Skelbta, kad medžiotojams už sumedžiotas vyresnes nei 2 m. amžiaus šernų pateles ir sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, taip pat surastas bei sunaikintas šernų gaišenas 2017 m. buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Lėšos buvo skirtos iš Europos Komisijos kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos. Kiek ilgai buvo taikoma ši priemonė?

– Ši priemonė buvo taikoma 2015–2019 metais. Buvo mokama už sumedžiotas šernų pateles, už afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusius sumedžiotus šernus. Išmokos siekė nuo 50 Eur iki 100 Eur. Mokant medžiotojams buvo siekiama, kad jie sumažintų šernų populiaciją ir taip stabdytų ligos plitimą, tačiau priemonė nepasiteisino, jos atsisakyta.

Viena iš iki šiol mokamų priemonių yra 30 Eur išmoka už surastą šerno gaišeną. Išmokos už surastas šernų gaišenas mokamos jas suradusiems ir nustatyta tvarka apie jas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pranešusiems asmenims. Pažymėtina, kad 30 Eur išmoka už šerno gaišeną taip pat gali gauti ir medžiotojas suradęs ir apie ją pranešęs VMVT.

– Šiuo metu medžioklės plotų naudotojams bei piliečiams apie rastas šerno gaišenas privalu pranešti VMVT teritoriniams priežiūros skyriams. Pranešimui pasitvirtinus, pranešėjui priklauso 30 eurų išmoka už gaišeną. Kiek tokie pranešimai per metus atsieina biudžetui?

– 2003 m. už surastas AKM užsikrėtusių šernų gaišenas išmokėta 10920,00 Eur.

– Prašau keliais sakiniais apibendrinti: kiek svarbios yra medžiotojų pastangos suvaldant AKM, ar pakankamai aktyvūs ir sąmoningi yra mūsų medžiotojai?

– Per 10 besitęsiančių afrikinio kiaulių maro metų Lietuvoje, kai kuriuose rajonuose pastebima jau antroji ar trečioji ligos pasireiškimo banga šernų populiacijoje. Svarbiausios AKM plitimo laukinėje faunoje mažinimo priemonės būtų šernų populiacijos reguliavimas, aktyvus užkrėstose vietose gaišenų tvarkymas ir biologinio saugumo medžioklės metu laikymasis. Medžiotojai – viena pagrindinių grandžių, kurie gali savo atsakinga veikla ir pastangomis padėti suvaldyti šią ligą. VMVT organizuoja susitikimus su medžiotojais, jų metu medžiotojai aktyviai domisi ir diskutuoja AKM klausimais. Yra puikių medžiotojų pavyzdžių, kurie atsakingai jie laikosi biosaugos visose medžioklės etapuose, nuolat bendradarbiauja, konsultuojasi.

Turime suprasti, kad AKM nėra vien medžiotojų bėda, tai yra didelius ekonominius nuostolius šaliai nešanti liga ir tik visų asmenų bendromis pastangomis galima ją suvaldyti.