Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024

„Akmens veidai“ – iš praeities į dabartį

2023/06/23


Kiekvieno valia rinktis – sraigę, besišypsantį nykštuką, ant kojelės pasistiebusį angeliuką ar mąsliai, švelniai, o gal žaismingai, provokuojamai iš akmens žvelgiantį veidą. Bet kuris sprendimas atspindės žmogaus vidų, bylos apie jo jausmus, patirtį, skonį. Tad šįkart norime „pakutenti“ jūsų vaizduotę ir norus patyrusios skulptorės, dailininkės Audronės Dambrauskienės-Šiurkienės darbais. „Nesiruošiau pasukti į taikomąjį meną – nuo vaikystės žavėjo vaizduojamasis. Kauno J. Naujalio meno mokykloje mokiausi skulptūros, vėliau Vilniaus dailės institute baigiau keramiką. Tačiau gyvenimas atvedė čia, kur esu“, – šypsosi menininkė, kurios kūryba ir įkvepia, ir sužavi, ir puošia sodybas.

Jūs žinoma kaip keraminių skulptūrų „Akmens veidai“ kūrėja. Kodėl pasukote į taikomąją skulptūrą?

Studijų metu daug bendravau su savo dėstytoja, skulptore Jadvyga Mozūraite-Klemkiene. Už daug ką jai esu labai dėkinga. Tačiau kūrybos kelias tiesus nebuvo. Laimėjusi konkurse užsakymą didžiuliam pano, jį sėkmingai pagaminau iš molio ir nusivyliau, kai prieš išdegant radau jį sudaužytą į smulkius gabaliukus. Tai ilgiems metams sustabdė norą kurti. Viską metusi su šeima išvažiavau į vienkiemį.

Vėliau, grįžus namo, pamažu vėl prisiliečiau prie kūrybos – pirmiausia dirbdama su vaikais. Organizuodavau jiems darbų pamokas miesto ir Lietuvos mastu. Ilgiems metams veiklą nutraukė artimųjų slauga.

Antrąkart kūrybon grįžau tik 2010-aisiais. Per ketverius metus paruošiau nemažą autorinę parodą „Akmens veidai“. Paskui prasidėjo kitos parodos, užsakymai. Kartą teko daryti didelį lauko pano, o prie jo turėjo būti ir lauko vazų. Vazos? Sakydavau sau – niekada to nedarysiu! Bet... Pagalvojau – juk galiu jas lipdyti taip pat, kaip skulptūras, tik jos dar ir pritaikomos! Taip ir pradėjau. Vėliau teko daryti netgi puodelių projektus, kuriuos irgi išsprendžiau skulptūriškai.

Skulptūras pavadinote „veidais“. Kieno jie? Ką jais išreiškiate?

Tai būtybės, iš praeities besiveržiančios į dabartį. Pavadinau jas „Akmens veidais“, nes manau, kad akmuo – pats seniausias Žemės gyventojas. Per jį praėjo, pratekėjo Žemės istorija, jame ji susigeneravo, o dabar jį palietus (įjungus!) daugybė buvusių vaizdų ir veidų veržiasi į dabartį, norėdami vėl atgyti ir vėl gyventi! Tai pirmiausia pajutau Graikijoje, po kelionės ir brendo ši idėja.

Mano skulptūras įsigyja labai įvairūs žmonės. Vieni sau, kiti – dovanoms, keletas kūrinių išvykę į Italiją, Vokietiją, Olandiją. Bet dauguma su manimi dar keliauja po parodas. Artimiausiu metu vėl pradėsiu kurti naujus „veidus“. Gal ir skulptūrines vazas.

Skulptūroms niekada nepiešiu ir nelipdau eskizo, nes daug įdomiau dirbti, kai nežinai, kuo baigsis. Dažnai pradedu kelias iškart. Dirbu su viena, kol pritrūksta žinojimo, kas toliau? Tada imuosi kitos, dirbu tol, kol suprantu, ko trūksta pirmajai. Tada grįžtu prie jos ir taip toliau... Kartais užtrunku ir pusmetį, jei vis nerandu galutinio sprendimo. O su vazomis kitaip – nusilipdau eskizų ir tuos, kurie man atrodo vykę, išdidinu.

Ką manote apie skulptūras lauko augalų kompozicijose?

Suprantama, tarp želdinių skulptūros gali tapti akcentais, pabrėžiančiais eksterjero ir vietovės ypatumus, sudėliotus pagal šeimininko poreikius, dermę su turimais ir norimais įsigyti augalais.

Išdegtų skulptūrų dydis gali būti labai įvairus: kiekvieną jų galima išskaidyti į dalis, o išdegus, vėl sudėti visumon. Be to, yra labai didelių krosnių – ir dramblys tilptų (juokiasi). Statyti tarp augalų? Kodėl gi ne? Tai priklauso nuo želdinių dydžio, aukščio, ryškumo, užsodinimo plotų ir panašiai... Skulptūros gali būti statomos ir ant žvyro, trumpos žolės, ant stovų, įvairių pakylų.

Kuriate ir labai stilingas vazas. Ar jos skirtos gėlėms?

Tos stilingosios vazos gali būti traktuojamos ir kaip skulptūra, ir kaip floristinių kompozicijų sprendimų vieta. Nebūtina į jas kažką merkti ar sodinti, galima įberti kankorėžių, sraigių namelių, akmenėlių, sudžiūvusių vaisių, šakelių, samanų ir panašiai.

Kokie augalai jose geriausiai jaustųsi, turėtų spręsti specialistas, bet norint galima užsakyti konkrečiam augalui skirtą vazą.

Jūs sukūrėte specialią akmens masę, kuri garantuoja, kad kūrinys stovės ilgus metus. Kaip kilo tokia mintis?

Apie ilgą buvimą lauko sąlygomis pradėjau galvoti, kai teko spręsti kūrinių žiemojimo lauke problemą. Akmens masė nėra mano atrastoji medžiaga. Kadangi mane remia „YIT Kausta“, tiesiog pasirinkau šią medžiagą sėkmingesniam savo idėjų įgyvendinimui. Ji man patinka dar ir tuo, kad gaminama įvairių žemės spalvų, kuriomis išgaunu norimą spalvinį sprendimą nenaudodama glazūros: kažkodėl nesu jos mėgėja, mano akimis, ji vizualiai „išardo“ formą.

Kas Jus įkvepia kurti?

Daug kas! Be kūrybos neįsivaizduoju gyvenimo – neištverčiau tuštumos galvoje, jei joje nuolat nesisuktų naujos idėjos. O jų esti įvairių, kartais ir neįgyvendinamų... Bet mintys visąlaik veiksme. Pagrindinis mokytojas – gamta, kurioje viskas tobula, tereikia tai pastebėti ir savaip interpretuoti. Tarkime, pamačius katalonų architekto Antonijaus Gaudi stebuklus, net nekyla abejonių, kad jis seka gamta!

Nuolatinis kūrybinis veiksmas skleidžiasi ne tik mano skulptūrose, bet ir nuotraukose, eilėse, be to, pradėjau lieti akvareles, tapyti. Taigi kūryba liejasi laisvai.

Kai buvau įkūrusi „Vaikų ir jaunimo dailės centrą“, bandžiau ugdyti jų kūrybiškumą – jis padeda bet kokioje situacijoje, nesvarbu, kokį darbą dirbtume ir kokios profesijos atstovais būtume. Aštuonerius metus savanoriaudama Psichinės sveikatos centre pastebėjau, kokį stiprų gydantį poveikį žmonėms turi kūryba.

 

„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKYTĖ

Audronės Dambrauskienės-Šiurkienės nuotraukos

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...
2024/05/23

Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

Pastaruoju metu daug kalbama apie labai gerą žiemkenčių būklę, ypač žieminiai rapsai alsuoja produktyvumu. Tačiau daugybė tarpusavyje susipynusių pokyčių ir veiksnių kelia naujas rizikas ir tam tikrą netikrumą. Šiuolaikinis žemės ūkis susid...
2024/05/23

171 Lietuvos įmonė gaus į 11,3 mln. eurų ES finansavimo savo eksporto galimybių gerinimui

Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros pas...
2024/05/23

Įprasmintas devynių kaimų atminimas

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyvent...
2024/05/23

Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostų deklaravimas pagal 4 GAAB standartą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo pakeitimas.
2024/05/23

Daržovės kibiruose: kompaktiška ir patogu

Kai kurie daržininkai bent dalį daržovių augina ne lysvėse, bet kibiruose. Juose be vargo auga pomidorai, agurkai, paprikos, braškės. Ar tikrai toks sprendimas turi pranašumų? Kokių?
2024/05/23

Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Praėjusį sekmadienį vos per 15 minučių kruša soduose sunaikino absoliučiai visą šių metų derlių, tačiau jos pasekmės vaismedžiams bus juntamos dar kokius dvejus metus. Tai – tikras Armagedonas, sako už galvų susiėmę Lenkijos so...
2024/05/23

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga.