Akvakultūrines žuvis ne šventieji augina

Lauko uždaroji recirkuliacinė sistema.

Jūras ir vandenynus smarkiai užteršusios pramoninės atliekos, iš avarijas patyrusių tanklaivių ištekėjusi nafta, per pasaulinius karus nuskandinti cheminiai ginklai, todėl jūrų žuvis valgyti dažnai nesaugu, o produktai iš uždarosiose recirkuliacinėse sistemose užaugintų žuvų, krevečių, moliuskų – puikios kokybės ir sveiki. Todėl tai bene greičiausiai pasaulyje besivystantis žemės ūkio ir maisto sektorius. Ne vienas Lietuvos ūkininkas, nusivylęs tradiciniais agrariniais verslais (gyvulininkyste, augalininkyste), ypač pieno gamintojai, kuriuos sužlugdė Rusijos embargas ir panaikintos ES pieno gamybos kvotos, taip pat norėtų imtis akvakultūros – veisti vertingą sūrių ir gėlų vandenų gyvūniją toliau nuo jūrų esančiose uždarosiose recirkuliacinėse sistemose ir tikėtis ES paramos savo projektams. Tačiau, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, labai mažai pareiškėjų (ir daugiausia tos pačios žuvininkystės, žuvų perdirbimo įmonės) prašo paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“. Ar valstybei reikėtų skatinti ūkininkus auginti žuvis specialiai įrengtuose vidaus ir lauko rezervuaruose, kuriems užtenka nedidelių žemės plotų, supaprastinti ES paramos taisykles ir nuraminti būgštaujančius, kad akvakultūra – tik didelių žuvininkų monopolis?

Eršketams sėkmingai vystytis rezervuaruose vanduo sušildomas iki 20° C.

Būdas žemdirbių pajamoms padidinti Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) dar sausio mėnesį oficialiai paprašė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patobulinti priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ įgyvendinimo taisykles, kad ūkininkai galėtų konkuruoti su žuvininkystės įmonėmis. Ministerija atsakė, kad parama skirstoma pagal ES teisės aktų nuostatas, paramos gavėjas pusę sumos sumoka iš savo kišenės, remiamos tik investicijos į akvakultūrą, o recirkuliacinių sistemų nuoma, palūkanos ar lėšos gyvūnams įsigyti nėra tinkamos finansuoti išlaidos. „Žinoma, ŽŪR skatins ūkininkus imtis akvakultūros. Kaip ir bet kurios kitos pelningos alternatyvios veiklos. Juk daugeliui smulkiųjų iš 3–5 ha žemės pragyventi sudėtinga. O akvakultūra – atsiverianti galimybė. Žvejai skundžiasi, kad Baltijos jūroje nepagauna menkių. Keičiasi šiuolaikinių žmonių mitybos įpročiai. Ir gydytojai pataria žuvis valgyti dažniau, o mėsą – rečiau. Be to, Vyriausybė siekia, kad ūkininkų pajamos iš hektaro didėtų. Reikia ieškoti būdų tai padaryti. Vienas iš jų galėtų būti akvakultūra. Tik kol kas masinio ūkininkų susidomėjimo uždarųjų recirkuliacinių sistemų žuvininkyste nematyti. Gal žemdirbiai baiminasi, kad nepajėgs varžytis su šio verslo senbuvėmis, žuvų perdirbimo įmonėmis?“ – sakė ŽŪR laikinasis pirmininkas ir direktorius Sigitas Dimaitis.

Jauniesiems ūkininkams verta išmėginti „Lietuvoje akvakultūra dar neturi senų tradicijų. Akvakultūros technologijų specialistus rengia Aleksandro Stulginskio universitetas. Deja, tai nepigus verslas. Kalbėjausi apie jį su žinomos žuvų produktų gamintojos „Vičiūnų“ įmonių grupės atstovais – netryško entuziazmu. Ar mūsų ūkininkai galėtų konkuruoti su norvegais, kurie bando ateiti į Lietuvą, žada dideles investicijas, naujausias technologijas, ketina pas mus auginti vertingas pramonines žuvis, Atlanto paltusus iš plekšninių būrio?“ – svarstė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Vis dėlto, anot A. Stančiko, Kaimo reikalų komitetas daugiau dėmesio skirs akvakultūrai, stengsis, kad bent jau ES paramos sąlygos neatvėsintų uždarųjų recirkuliacinių sistemų žuvininkyste susidomėjusių ūkininkų užsidegimo. „Ūkininkai turi skaičiuoti. Didelių projektų tikriausiai neįgyvendins, bet žuvų reikia. Švedijos, Norvegijos fiorduose, šcheruose auginamas lašišas puola ligos. Norvegai žuvų fermas jau stato toliau nuo jūros. Reikia viską pasverti ir išanalizuoti. Mūsų jauniesiems ūkininkams, grįžusiems iš užsienio, svetur užsidirbusiems pinigų, tikrai verta pabandyti akvakultūrą. Juk dirbamos žemės Lietuvoje naujiems ūkininkams nelabai atsiras. O rezervuaruose auginant žuvis iš palyginti mažo žemės ploto sukuriama didelė pridėtinė vertė“, – teigė parlamentaras A. Stančikas.

Lengvatas lydėtų skundai Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktoriaus Vytauto Andriuškevičiaus nuomone, išskirtinės sąlygos ūkininkams tik supriešintų juos su žuvininkystės įmonėmis. „Vienam suteiksi lengvatą, kitas skundą parašys. Dabar visiems sąlygos vienodos – ir ūkininkams, ir žuvininkystės įmonėms: paramos intensyvumas 50 proc., tai yra pusė lėšų projektams – savos. Per praeitą šaukimą NMA dar netaikė sankcijų pareiškėjams. Kiek man žinoma, dabar bus kitaip – jeigu paramos gavėjas pagal bendrai finansuojamą akvakultūros projektą numatytų produkcijos kiekių nepagamina, darbo vietų nesukuria – nuobaudos“, – perspėjo V. Andriuškevičius. Pasak V. Andriuškevičiaus, pasirinkusieji akvakultūrą turėtų išmanyti, kaip reikia auginti žuvis. „Palyginčiau su tvenkinių žuvininkyste – vienas iš 600 ha gauna tik 50 t žuvų per metus, o kito laimikis iš perpus mažesnio ploto – 300 ha – net 300 tonų! Kai kurie akvakultūros ūkiai užsidaro, parduoda įrenginius. Arba keičia žuvų rūšis, jei dabartines nesiseka auginti. Dirbančių nedaug. Žuvis auginti uždarosiose recirkuliacinėse sistemose ne lengviau negu laikyti karves tvartuose –atostogų nėra, esi pririštas prie verslo. Ūkininkams gal labiau vertėtų auginti gėlavandenes žuvis: upėtakius, eršketus, šamus, ungurius. Jūrų ir šiltesnių kraštų žuvis – nesaugu. Štai afrikiniam šamui vandenį reikėtų įkaitinti iki 20–25°C“, – vertingus patarimus akvakultūros verslo naujokams dalijo senas žuvininkas V. Andriuškevičius.

Uždarųjų recirkuliacinių sistemų rezervuarų formos, jų pranašumai ir trūkumai (pagal penkių balų vertinimo sistemą). Akvakultūros ūkis, auginantis vaivorykštinius upėtakius, daugiausia lėšų išleidžia pašarams (46 proc.), kiti nuostoliai ir išlaidos: sumažėjusi produkcijos vertė, žuvų sąnaudos, energijos kainos, rinkodara ir prekyba, priežiūra ir draudimas, deguonies atsargos, reikalingi chemikalai. Uždarbis siekia 12 proc.

Sėkmės formulė: kiekiai ir apyvarta Prieš devynerius metus Tauragės r. Gelgaudiškės kaimo ūkininkas Antanas Rutkauskas paleido į pasistatytus uždarųjų recirkuliacinių sistemų baseinus pusantro tūkstančio vienetų eršketų mailiaus. „Sunkokas verslas. Sakyčiau, jo sėkmės formulė: produkcijos kiekiai ir apyvarta. Man tų kiekių ir pritrūkdavo. Norėdavosi išvežti suaugusius eršketus į Europą, nes Lietuvos rinka per maža. Bet eksportas būtų pelningas, jeigu užsienio pirkėjams galėtum pasiūlyti kelis šimtus tonų žuvų. Šamai kainuoja pigiau, eršketai – brangesni. Eršketai normaliai vystosi, kai uždarųjų recirkuliacinių sistemų vandens temperatūra siekia 20° C. Kai elektros kainos pakilo, apskaičiavau, kad elektros tinklams sumokėtume daugiau, negu gautume pajamų augindami žuvis. Tačiau įranga tebėra. Manau, kitiems ūkininkams vertėtų pabandyti – gal pasiseks labiau negu man. Štai mūsų Tauragės rajone vienas žmogus rado savo aukso gyslą – nuosavų tvenkinių žuvis parduoda vestuvių pokyliams. Ypatingų reikalavimų ES akvakultūrinei paramai gauti nėra – įregistravai įmonę žuvims veisti bei auginti (arba tik auginti) ir pirmyn“, – pasakojo ūkininkas A. Rutkauskas.

Tinkami pareiškėjai Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė informavo, kad pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (nedidinant energijos vartojimo efektyvumo)“ paraiškos renkamos iki liepos 21 d. Kol kas jas pateikę 3 pareiškėjai, prašoma paramos suma – 1,236 mln. Eur. Paraiškas gali teikti įvairios jau veikiančios ar siekiančios pradėti akvakultūros verslą įmonės (nuo labai mažų iki didelių). „Ūkininkai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys reguliaria ekonomine veikla, kaip ir juridiniai asmenys laikomi tinkamais pareiškėjais“, – nurodė A. Mileikaitė. Didžiausia galima parama projektui pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (nedidinant energijos vartojimo efektyvumo)“ yra 500 tūkst. eurų, finansuojama iki 30–50 proc. tinkamų išlaidų. „O pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (supaprastinta parama)“ paraiškos tik pradėtos rinkti (nuo liepos 3 d.). Jas galima teikti iki rugsėjo 1 d. Paraiškų kol kas laukiame. Vėlgi gali kreiptis labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės. Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 50 tūkst. eurų, finansuojama iki 30–50 proc. tinkamų išlaidų“, – išvardijo NMA Viešųjų ryšių poskyrio vedėja A. Mileikaitė.

Lengviau negu kitose šalyse ŽŪM Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Jūratė Masiulienė teigė, kad Lietuvoje gauti paramą akvakultūros verslui yra gal net lengviau negu kitose ES šalyse – visiems pareiškėjams reikalavimai vienodi. „Jokių specialių sąlygų (žuvininkystės išsilavinimas, patirtis) ūkininkams nėra. Daugiausia tik bendrieji veterinariniai reikalavimai. Tiesa, pradedantysis pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti galimybių studiją, jeigu investicijų suma viršija 50 tūkst. Eur be pridėtinės vertės mokesčio. Paraiškas gali teikti įmonės, bet tai jokia kliūtis ūkininkams. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus bet kuris paramos prašytojas, juridinis ar fizinis asmuo, taigi ir ūkininkas – įmonė“, – ES reglamentus aiškino ŽŪM valstybės tarnautoja J. Masiulienė. Žinoma, J. Masiulienės teigimu, neverta tikėtis ES ir nacionalinės paramos už pasamdyto ekskavatorininko iškastą kūdrą žuvims auginti, nes tai nėra tinkamos finansuoti išlaidos. ŽŪM pareigūnė pabrėžė, kad dauguma Lietuvoje veikiančių akvakultūros įmonių yra mažos (iki 50 darbuotojų) arba labai smulkios (turinčios mažiau nei 10 darbuotojų).

Visada atsiras pirkėjų Rengiant straipsnį dar nebuvo paraiškų supaprastintai paramai pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ gauti (2007–2014 metais finansavimo prašė 3 ūkininkai), bet, anot J. Masiulienės, kol nesibaigė terminas prašymams surinkti, nėra prasmės baimintis, kad dalis europinių investicinių lėšų liks nepanaudotos. Kaip teigė ŽŪM pareigūnė, priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (nedidinant vartojamos energijos efektyvumo)“ paraiškų laikotarpį žemės ūkio ministro prašė pratęsti tvenkinių akvakultūros įmonės (krovininiam transportui įsigyti). „Ne pats didžiausias rūpestis, kur parduoti uždarosiose recirkuliacinėse sistemose užaugintas žuvis. Miesteliuose, turguose visada atsiras pirkėjų. Bet kartais koks nors nelemtas atsitiktinumas gali akimirksniu nubraukti kelerių metų sunkų darbą – dingo elektra, sargas delsė pranešti savininkui ir visos žuvys išgaišo“, – samprotavo ŽŪM Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja J. Masiulienė.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Iliustracijos iš „Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose vadovo“ (Kopenhaga, 2010 m.) Algimanto Snarskio piešinys