Alergiją gydo patys, bet daro tas pačias klaidas: kada savigyda gali tik pakenkti

Nors alergijas gydo alergologai, greitai patekti pas specialistą pavyksta ne visada. Dėl to žmonės, įtardami alergiją, dažnai bando gydytis patys nereceptiniais vaistais, o patarimo kreipiasi į vaistininkus ar šeimos gydytojus.

„Alergijų gydymas ir alergenų nustatymas neretai būna sudėtingas net specialistams, todėl savarankiškai diagnozuojant ir gydantis klaidų pasitaiko tikrai dažnai“, – pastebi vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Alergija palaikoma visai kita problema

Viena dažniausių klaidų – neteisinga diagnozė. Vaistininkė prisimena vyresnio amžiaus vyrą, kuris į vaistinę atėjo nusipirkti vaistų nuo alergijos, nes jau dvejus metus lauke jam varvėjo nosis ir ašarojo akys. Vis dėlto, kaip paaiškėjo pokalbio metu, į medikus jis nesikreipė.

„Nors lėtinio rinito priežastis ir gali būti alergija, ilgalaikį nosies gleivinės uždegimą gali sukelti ir kiti veiksniai – besikartojančios ar ilgai trunkančios kvėpavimo takų infekcijos, rūkymas, cheminės medžiagos, oro tarša, nosies pertvaros iškrypimai, polipai ar kiti anatomijos pakitimai“, – aiškina K. Šnirpūnienė.

Panašiai nutinka ir su odos bėrimais. Pasak vaistininkės, jie neretai skubotai priskiriami alerginiam kontaktiniam dermatitui, nors priežastys gali būti visai kitos – virusai, skarlatina, odos grybelis, streso išprovokuota egzema, psoriazė, seborėjinis dermatitas ar net kai kurios vidaus organų ligos, pavyzdžiui, kepenų sutrikimai.

„Jei bėrimas nepraeina ilgiau nei savaitę, oda patinsta, pūliuoja, atsiranda karščiavimas ar būklė blogėja nepaisant gydymo, būtina kreiptis į gydytoją“, – pabrėžia ji.

Alergiškos odos priežiūra

Dar viena dažna klaida – netinkama alergiškos odos priežiūra. Gydytojai, skirdami vaistus odos alergijai gydyti, paprastai rekomenduoja ir gydomąją kosmetiką, tačiau dalis žmonių jos atsisako, manydami, kad pakaks vien vaistų.

„Tinkama odos priežiūra ypač svarbi tiems, kuriems odos alergijos reguliariai atsikartoja. Todėl būtina naudoti specialiai jautriai odai skirtus prausiklius, šampūnus, emolientus, jautriai veido odai skirtus kremus“, – akcentuoja vaistininkė.

Anot K. Šnirpūnienės, tokia kosmetika ne tik sumažina odos niežėjimą ir pleiskanojimą, bet ir sustiprina apsaugines odos funkcijas bei saugo nuo šalutinio vaistinių tepalų poveikio.

Neteisingai vartojami vaistai

Taip pat dažnai manoma, kad priešalerginės tabletės yra pirmo pasirinkimo vaistas, nors taip būna ne visada. Vaistininkė prisimena moterį, kuri kiekvieną pavasarį, pradėjus žydėti medžiams, kentėdavo nuo akių alergijos – jai niežėdavo aplink akis ir jų kampučius, patindavo vokai. Nors pacientė norėjo įsigyti geriamų vaistų, jos atveju pakako priešalerginių akių lašų.

„Jei alerginė sloga nepasireiškia labai ūmiai, kartais visiškai pakanka purškalų į nosį su mometazonu ar azelastinu. Vietinio poveikio vaistai yra saugesni nei sisteminiai, ypač kalbant apie pirmos kartos antihistamininius vaistus“, – aiškina K. Šnirpūnienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vietinio poveikio vaistai dažnai suveikia greičiau. Vis dėlto, kai išbertas didelis odos plotas, simptomų yra ne vienas arba jie labai stiprūs ir varginantys, rekomenduojami ir geriamieji antihistamininiai vaistai.

Dar viena dažna klaida – vaistai vartojami neteisingai arba per trumpai. Į vaistininkę kreipėsi moteris, teigusi, kad nei gydytojo paskirti, nei savarankiškai pirkti antihistamininiai vaistai neveikia. Tačiau pokalbio metu paaiškėjo, kad visus juos ji vartojo tik po kelias dienas.

„Antihistamininiai vaistai tikrai ne visada taip greitai suveikia, ypač jei aplinkoje vis dar cirkuliuoja alergenas. Pirma užduotis – rasti alergeną ir jį pašalinti“, – pataria vaistininkė.

Pasak jos, net ir pašalinus alergeną, odos alergija kartais praeina tik po savaitės, o ūmiais atvejais gali užtrukti ir mėnesį. Labai ūmių alergijų atveju kartu su antihistamininiais vaistais skiriami ir sisteminio poveikio gliukokortikoidai.

„Pacientai, perskaitę vaisto aprašą, dažnai išsigąsta galimo šalutinio poveikio, tačiau vartojant gliukokortikoidą trumpą laiką, paprastai jis nepasireiškia“, – pažymi K. Šnirpūnienė.

Svarbu ne tik ką vartojate, bet ir kaip

Vaistininkė primena, kad alergijos gydyme labai svarbus tinkamas vaistų vartojimas. Klemastinas vartojamas du kartus per dieną prieš valgį, suprastinas ir fenkarolis geriami po valgio. Šios grupės vaistai dažnai sukelia mieguistumą ir galvos svaigimą, todėl jų vartojant negalima vairuoti.

„Antros kartos antihistamininiai vaistai, kaip, pavyzdžiui, loratadinas, cetirizinas, desloratadinas, migdančio poveikio neturi, geriami neatsižvelgiant į maistą. Tačiau ilgą laiką vartojant gali turėti šalutinį poveikį kepenims“, – sako K. Šnirpūnienė.

Vaistininkė taip pat primena, kad vartojant tiek pirmosios, tiek antrosios kartos antihistamininius vaistus, reikėtų atsisakyti alkoholio. Ilgalaikiam vartojimui buvo sukurti trečios kartos antihistamininiai vaistai – rupatadinas ir bilastinas.

„Rupatadinas skirtas tik žmonėms nuo 12 iki 65 metų, geriamas kartą per dieną nepriklausomai nuo maisto. Bilastinas geriamas vieną valandą iki maisto arba dvi valandas pavalgius, galima gerti su gydytojo paskyrimu ir daugiau nei vieną tabletę per dieną“, – sako K. Šnirpūnienė.

„Idea Prima“ informacija