Kas leidžiama ir kas draudžiama pelkių, šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų teritorijose

Pelkės ir šaltinynai

Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:

• Šienauti, šalinti arba retinti sumedėjusią augaliją, jeigu naudojamos priemonės nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu sumedėjusių augalų ar nendrių kirtimas nesikerta su saugomų rūšių ir buveinių apsaugos tikslais. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
• Ganyti, nes tradiciškai žemapelkėse ir joms artimose šlapynėse buvo ekstensyviai ganoma – tokia veikla palankiai veikia šlapynes.

Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:

• Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas.
• Keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, t. y. ne tik juos nusausinti, bet ir patvenkti.
• Ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą.

Draudimas sausinti pelkes ir šaltinynus, keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą netaikomas tais atvejais, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai.

• Suarti
• Sodinti mišką
• Užsodinti želdiniais
• Įrengti vandens telkinius (leidžiama įrengti vieną, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinį nepratekamą vandens telkinį).

Natūralios pievos ir ganyklos

Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:

• Šienauti (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, t. y. leisti išsiperėti anksti lizdus sukantiems paukščiams, pvz., tilvikams; šienaujant su greitaeigiais mechanizmais – pradėti iš lauko vidurio; žolės nesmulkinti ir nepaskleisti, o jeigu biomasė nereikalinga – geriau tik nupjauti ir palikti; jeigu leidžia galimybės – taikyti mozaikišką šienavimo būdą ir pramečiavimą).
• Ganyti gyvulius (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, pvz., kad ganyklos apkrova per visą ganymo sezoną neviršytų 1 sąlyginio galvijo 1 ha).
• Aptverti
• Šalinti ar retinti sumedėjusią augmeniją (atsižvelgus į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus).

Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:

• Suarti
• Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas.
• Keisti žolynų būklę ir sudėtį. Gamtiniu požiūriu, žolynų sudėtį nepalankiai keičia tręšimas, kalkinimas, kultūrinių augalų įsėjimas.
• Užsodinti želdiniais
• Įveisti mišką

Atkreipiame dėmesį, kad natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėgmės režimą, kaupdamos vandenį ir mažindamos potvynių grėsmes upių žemupiuose, o vėliau sausringais laikotarpiais lėtai jį atiduodamos, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.

Šiems kraštovaizdžio elementams kyla grėsmė išnykti. Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos traukiasi. Bendras pelkių plotas Lietuvoje dar išlieka gana stabilus, bet neišvengiama iššūkių dėl gretimuose plotuose intensyvėjančio žemės ūkio, transformacijos į kitas žemės naudmenas, urbanizacijos, atnaujinamos melioracijos ir durpių kasybos, klimato kaitos. Nutrūkus ekstensyviai žemės ūkio veiklai pelkėse, atviri jų plotai mažėja, nes užželia nendrėmis, krūmais ir medžiais.

Todėl siekiant užtikrinti šių ekosistemų stabilumą imtasi teisinės šių teritorijų apsaugos taikant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatančias tam tikros veiklos ribojimą.

AM informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.