Amžiaus afera, arba investicijos į neegzistuojančias karves

Karvių nerado

Tarp nukentėjusiųjų yra 60 metų Sandra Palleiro, investavusi daugiau nei 50 000 JAV dolerių į projektą, kuris žadėjo neblogą pelną, per vyriausybės remiamą investicinę programą nusipirkusi 61 karvę. Teoriškai gyvūnai turėjo ganytis Artigaso regione, pasienyje su Brazilija.

Moteris nukeliavo 600 kilometrų nuo sostinės Montevidėjo, kad surastų jai priklausančius galvijus, tačiau nieko ten nerado. Dingę galvijai buvo „karvių obligacijų“ schemos, kuri žlugo ir sukėlė vieną didžiausių Urugvajaus finansinių skandalų, dalis, praneša „Reuters“.

Gražus vaizdelis

Investavimo į galvijus schemą pasiūlė vietos bendrovė „Conexion Ganadera“. Moterį sudomino fiksuota 7–10 procentų grąža ir reklaminė medžiaga su idiliškomis rudų bei baltų Herefordo veislės karvių nuotraukomis. Pagal šią schemą investuotojai galėjo tiesiogiai valdyti karves, kurias gyvulininkystės įmonės veistų ir parduotų, arba investuoti į visą programą kaip akcininkai.

Investicija atrodė saugi, sistemą rėmė valstybė, o karves buvo galima sekti naudojant skaitmeninį registrą, kuris puikiai veikė ne vienerius metus ir buvo laikomas sėkmingu pasauliniu gyvulių sekimo modeliu. Portale buvo nurodyta galvijų veislė, amžius ir konkreti jų laikymo vieta. Kiekviena karvė turėjo būti pažymėta vyriausybės išduotu antspaudu, o dokumentuose, kuriuose buvo nurodyta jos nuosavybė, buvo Žemės ūkio ministerijos, kuri prižiūri gyvulių registrą, herbas.

Aferistų pinklės

Pirmoji užuomina apie skandalą pasirodė praėjusių metų lapkričio 28 d., kai „Tesla Model 3“ automobilis patyrė avariją mažame Urugvajaus miestelyje Floridoje, lėkdamas 211 kilometrų per valandą greičiu. Prie automobilio vairo sėdėjo Gustavo Basso, vienas iš bendrovės „Conexion Ganadera“, kuri klestėjo nuo pat atsidarymo 1999 m., bendrasavininkių.

Praėjus kelioms savaitėms po to, kai jis savo automobiliu įvažiavo į stovinčią statybinę transporto priemonę, investuotojai pradėjo skųstis, kad jų gaunamos išmokos pagal investicijų į galvijus schemą vėluoja, o iki sausio mėnesio paaiškėjo, jog bendrovėje trūksta beveik 250 mln. dolerių. Balandžio mėnesį G. Basso nusižudė.

„Conexion Ganadera“ buvo vienas iš trijų fondų, kurie pačioje praėjusių metų pabaigoje pranešė, jog negali įvykdyti įsipareigojimų investuotojams. Jiems trūko grynųjų pinigų, tačiau fondų savininkai teisinosi nepalankiais orais (2022–2023 m. buvo sausra) ir sunkiomis rinkos sąlygomis.

Sausio pabaigoje investuotojai, gavę pranešimų apie sukčiavimą, skubėjo atsiimti savo pinigus. Kai kurie pateikė ieškinius dėl sukčiavimo, dėl ko buvo iškelta bankroto byla, o Urugvajaus prokuratūros pinigų plovimo nusikaltimų skyrius oficialų tyrimą, kuris vis dar tęsiasi. Prokurorai kol kas nieko nekomentuoja.

Pablo Carrasco iš „Conexion Ganadera“ neigia kaltinimus sukčiavimu. Bendrovę atstovaujantys advokatai teigė negalintys komentuoti teisinių procesų, kol teisme nebus duoti parodymai. Schemoje dalyvavusio „Grupo Larrarte“ fondo advokatas teigė, kad įmonė visapusiškai bendradarbiauja su valdžios institucijomis. „Republica Ganadera“ fondas kol kas nieko nekomentuoja.

Susižėrė pelną

Šiuo metu įtariama, kad daugiau nei 700 000 karvių, į kurias investavo tūkstančiai žmonių per minėtą schemą, iš tikrųjų niekada neegzistavo.

Manoma, jog trys tiriamos bendrovės – „Conexion Ganadera“, „Republica Ganadera“ ir „Grupo Larrarte“ – gavo beveik 350 mln. JAV dolerių iš maždaug 6000 investuotojų.

Skandalas sukrėtė stabiliai ūkininkaujančią šalį, kurioje gyvena vos 3,4 milijonų žmonių ir kurioje yra 12 milijonų karvių. Tai taip pat sukėlė šoką ir didesnėms gyvulininkystę vystančioms kaimynėms Argentinai, Brazilijai bei Kolumbijai, kurios Urugvajaus galvijų sekimo sistemą laikė pavyzdžiu ir kuriose veikia panašios gyvulininkystės investavimo schemos.

Beje, vietos radijo laidų vedėjas Montevidėjuje Martinas Fabletas teigė, kad per pastaruosius 12 metų kelis kartus investavo į „Conexion Ganadera“ ir kitas gyvulininkystės schemas Urugvajuje: „Ši fiksuotos grąžos doleriais sistema bent 11 metų veikė fantastiškai gerai. Jie man laiku mokėjo.“

Nori teisingumo

Kaip rašo „The Week“, politikai, radijo laidų vedėjai, pensininkai ir net kunigai dabar yra tarp tūkstančių žmonių, bandančių atgauti savo santaupas ir dingusių „fantominių“ gyvulių, kurių tikrąjį skaičių vis dar sunku nustatyti.

Bankroto patikėtinio atliktoje „Conexion Ganadera“ inventorizacijoje apskaičiuota, kad iš 804 604 galvijų, kuriuos bendrovė teigė prižiūrinti, iš tikrųjų egzistavo tik 70 000.

„Nežinome, ar karvės kada nors buvo nupirktos, ar jos gyvos, ar negyvos“, – šiai svetainei sakė minėta investuotoja S. Palleiro ir pridūrė: „Investavome viską, o dabar norime teisingumo“.

Nuo ko tai prasidėjo

Kaip teigia portalas „Bloomberg“, panašios schemos Pietų Amerikoje ir ypač Urugvajuje yra norma: galvijų brokeriai ir bankai teikia kreditus, dėl kurių gyvulininkystė tampa regiono šalių ekonomikos ramsčiu. Galvijų investicinės bendrovės mėgina pritraukti mažmeninius investuotojus kaip naują finansavimo šaltinį po niokojančių snukio ir nagų ligos protrūkių bei bankų krizės XXI a. pradžioje. Kai liga buvo išnaikinta, eksporto rinkos vėl atsidarė, staigus Urugvajaus valiutos nuvertėjimas ir pigi žemė gyvulininkystės verslą pavertė pelningu. Bankų žlugimo traumuoti urugvajiečiai taip pat ieškojo galimybių investuoti į gyvulių auginimą už tradicinio finansų sektoriaus ribų.

„Bloomberg“ rašo, jog Carrasco ir Basso šeimos įkūrė „Conexion Ganadera“ 1999 m., siekdamos nukreipti miestų gyventojų santaupas į kreditų stokojančius gyvulininkystės ūkius. Per pirmuosius 15 veiklos metų bendrovė laikė vos porą tūkstančių galvijų, tačiau 2010-ųjų viduryje prasidėjo verslo augimas ir pastaraisiais metais įmonė prižiūrėjo beveik 125 000 galvijų. Bent jau taip teigia pati bendrovė.

Tačiau netrukus į verslą įsitraukė ir konkurentai, nes pasaulinis žaliavų kainų bumas padidino jautienos paklausą. Trys dabar jau bankrutavusios įmonės mokėjo fiksuotas palūkanas už veiklą, kuri priklausė nuo gamtos kaprizų ir pasaulinių mėsos kainų svyravimų.

Kodėl „karvių obligacijos“?

Artimiausiais mėnesiais teismai, skolininkai ir dešimtys kreditoriams atstovaujančių teisininkų spręs, ar restruktūrizuoti įmones, ar tęsti jų likvidavimą, kad investuotojams būtų grąžinta didelė suma. Bankroto procesas yra atskirtas nuo prokurorų vykdomų baudžiamųjų tyrimų. Tuo tarpu biologinis laikrodis tiksi tūkstančiams galvijų, kuriais reikia pasirūpinti, jei nukentėję investuotojai tikisi atgauti reikšmingas pinigų sumas.

Valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę reguliuoti investicinius produktus, tokius kaip tie, kurie yra šiandienos krizės centre, kad apsaugotų mažmeninius investuotojus, teigė konsultacijų ir ekonominių tyrimų įmonės „Exante“ partneris Pablo Rosselli . „Tai buvo įmonės, kurios medžiojo viešąsias santaupas finansinėmis priemonėmis, kurios labai panašios į paskolų vertybinius popierius“, – sakė jis. Štai kodėl ši schema praminta „karvių obligacijomis“.

Parengė Ričardas Čekutis