„Daugelį metų kava buvo laikoma stimuliatoriumi. Iki šiol medicininėse apklausų formose ji buvo įtraukta į „stimuliatorių“ sąrašą kartu su cigaretėmis ir alkoholiu. Tačiau dabar žinome, kad jos kenksmingumas yra mitas. Įrodyta, kad žmonės, kurie reguliariai ir saikingai geria kavą, t. y. 2–4 puodelius per dieną, gali pasiekti įvairios naudos sveikatai“, – teigia dr. S. Surma portalui farmer.pl.
Jis atkreipia dėmesį, jog dažniausiai kartojamas mitas apie kavą, įsišaknijęs tiek pacientų, tiek gydytojų galvose, yra įsitikinimas, kad ji didina kraujospūdį.
„Iš tiesų, retkarčiais išgeriant daug kavos, kraujospūdis gali padidėti. Tačiau reguliariai ir saikingai vartojant kavą per daugelį metų, ji ne tik nepadidina kraujospūdžio, bet netgi gali jį sumažinti“, – pažymi mokslininkas.
Ekspertas paaiškino, kad taip yra dėl medžiagų apykaitos adaptacijos. Žmonių, kurie kasdien geria kavą, organizmai palaipsniui pripranta prie joje esančių biologinių junginių. Taip išsivysto mechanizmai, kurie gerina kraujagyslių ir endotelio funkciją, taip pat sukuria priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį.
Be to, naujausi tyrimai taip pat rodo, kad net ir žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, gali saugiai išgerti 2–3 puodelius kavos per dieną, jei laikosi gydytojo rekomendacijų ir vartoja paskirtus vaistus. Naujausi tyrimai rodo, kad kava gali būti vienas iš sveikų įpročių, palaikančių širdies ir kraujotakos sveikatą ir netgi mažinančių bendrą mirties riziką.
Naujas požiūris į kavą taikomas ir kitoms pacientų grupėms, pavyzdžiui, sergantiems kepenų ligomis. Įrodyta, kad saikingas kavos vartojimas sumažina riebalinės kepenų ligos simptomus, sulėtina ligos progresavimą ir sumažina sunkių komplikacijų, tokių kaip cirozė ir hepatocelulinė karcinoma, riziką.
Pasak gydytojo, tai revoliucinis pokytis, palyginti su ankstesnėmis rekomendacijomis, kurios dažnai draudė kavą pacientams, turintiems kepenų problemų.
Tas pats pasakytina ir apie medžiagų apykaitos ligas – dėl antioksidantų ir polifenolių kava gali palaikyti tinkamą gliukozės reguliavimą ir riebalų apykaitą, o tai padeda palaikyti sveiką kūno svorį ir sumažina medžiagų apykaitos komplikacijų riziką.
Dar vienas moksliniais tyrimais paneigtas mitas yra tas, kad kavos gėrimas padidina inkstų akmenų riziką. „Tai netiesa, jei kartu geriate pakankamai vandens, nes kava turi diuretikų poveikį“, – sako d. S. Surma ir akcentuoja, kad kuo daugiau geriame kavos, tuo daugiau reikia gerti ir vandens.
Tačiau daug prieštaravimų kelia klausimas, ar nėščioms moterims patartina gerti kavą? Nors ji nebėra visiškai uždrausta, dr. S. Surma rekomenduoja ją riboti. Mokslininkas pažymėjo, kad nėščiųjų organizme kofeino metabolizmas sulėtėja, o medžiaga lengvai prasiskverbia pro placentą ir gali kauptis vaisiuje.
„Nors kai kurie duomenys rodo galimą kavos naudą, pavyzdžiui, sumažėjusią gestacinės hipertenzijos ar gestacinio diabeto riziką, kiti rodo padidėjusią priešlaikinio gimdymo, persileidimo ar neigiamo metabolinio poveikio vaikui riziką. Todėl mokslinių draugijų gairėse rekomenduojama gerokai apriboti kavos vartojimą nėštumo metu, o jei norite ją vartoti, laikykitės mažų dozių ir apsvarstykite kavos be kofeino variantus“, – pažymėjo Silezijos medicinos universiteto ekspertas.
Amerikiečių publikacijos papildo lenkų mokslininko mintis ir konstatuoja, jog kava net gali apsaugoti nuo kai kurių vėžio formų.
Šie tyrimai rodo, kad išgeriant maždaug keturis ar daugiau puodelių kavos per dieną, galima 11–24 proc. sumažinti storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką.
Neseniai vykusiame tyrime JAV dalyvavo 67 470 moterų, o tyrėjai nustatė, kad tos moterys, kurios per dieną išgerdavo keturis ar daugiau puodelių kavos, susidurdavo su maždaug 25 proc. mažesne tikimybe susirgti gimdos kaklelio vėžiu, lyginant su tomis, kurios išgerdavo 1 puodelį. Įdomu ir tai, jog kava be kofeino buvo tokia pat veiksminga kaip ir kava su kofeinu, tačiau arbata su kofeinu nesumažino šio vėžio rizikos.
Dar kito tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie išgerdavo vieną ar du puodelius kavos per dieną, turėjo šiek tiek mažesnę riziką susirgti dažniausiai pasitaikančiu kepenų vėžio tipu, palyginti su tais, kurie kavos negerdavo, tačiau žmonės, kurie išgerdavo tris ar keturis puodelius kavos, turėjo maždaug perpus mažesnę tikimybę susirgti šio tipo kepenų vėžiu nei tie, kurie kavos negerdavo.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad vyrams ir moterims, kurie per mėnesį išgerdavo daugiau nei tris puodelius kofeino turinčios kavos, 17 poc. mažesnė tikimybė susirgti bazalioma, palyginti su žmonėmis, kurie išgerdavo mažiau nei vieną puodelį per mėnesį. Bazalioma yra labiausiai paplitęs ir mažiausiai pavojingas odos vėžio tipas.
Kaip pastebėjo minėtas lenkų mokslininkas, tirpią kavą taip pat lydi daugybė mitų. Dažnai girdime, kad ji dirbtinė ir nesveika.
„Tačiau tai nebuvo patvirtinta. Išsamūs tyrimai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, parodė, kad tirpi kava taip pat daro teigiamą poveikį sveikatai, nors poveikis yra šiek tiek silpnesnis nei maltos kavos“, – akcentuoja jis.
Panašiai ir kava be kofeino išlaiko savo sveikatą stiprinančias savybes. Taip yra todėl, kad be kofeino, kavoje yra daugiau nei tūkstantis kitų bioaktyviųjų junginių, turinčių priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių.
Pasak dr. S. Surmos, kava gali būti svarbi sveikatos priežiūros dalis daugumai žmonių. Tie keli žmonės, kurie turi kontraindikacijų, pavyzdžiui, nėščios moterys, pacientai, sergantys nekontroliuojama dislipidemija, arba tie, kurie yra jautrūs kofeinui, gali gerti kavą be kofeino.
Arba šiais atvejais verta naudoti kavos ruošimo metodus, kurie sumažina tam tikrų junginių, tokių kaip kofeinas ir kafestolis, kiekį. Pavyzdžiui, gėrimo filtravimas per popierinį filtrą, o ne plikymas slėginiame kavos aparate, gerokai sumažina jų kiekį.
Parengė Ričardas Čekutis