Analitikai: brangusios paslaugos užgožė sezoniškumo įtaką infliacijai

„Paprastai liepa išsiskiria defliaciniais procesais, būna jaučiamas pakankamai ryškus sezoniškumas, nes vyksta lentynų valymai, išpardavimai tiek kalbant apie drabužius, avalynę, tiek apie sporto, laisvalaikio prekes. Matome, kad šiemet tai nenusvėrė infliacinių procesų“, – BNS antradienį sakė „Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Labiausiai, matyt, lėmė paslaugos, nes viešbučių ir restoranų paslaugų brangimas išlieka pakankamai reikšmingas, taip pat maisto produktų ir, matyt, užgožia sezoniškumo įtaką“, – pridūrė ji. 

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad nedažną liepos mėnesio infliaciją lėmė mažiau nei įprastai tokiu laiku pigusios daržovės bei pabrangęs viešasis transportas Vilniuje.

„Dvi priežastys yra – tai, pirma, daržovės, manau, tikrai šiais metais pigo mažiau negu ankstesniais metais pigdavo liepą, plius kiti maisto produktai irgi dar šiek tiek brango – mėsa, tikėtina, brango, vaisiai, grūdinės kultūros ir produktai. Antras veiksnys – nuo liepos 1 dienos viešojo transporto paslaugos Vilniuje labai padidėjo ir parkavimo kainos padidėjo“, – BNS komentavo T. Povilauskas.

„Luminor“ analitikas Žygimantas Mauricas sako, jog infliacijos šuolį stabdė tik pigesni energetiniai ištekliai.

„Jeigu paslaugų kainų infliacija didelė, maisto kainos irgi auga, ypatingai trumpo galiojimo, šviežio maisto, tai mes turime paslaugas, iš paskos bėga maisto prekės ir šitie du „banginiai“, jie palaiko tą infliaciją net ir esant praktiškai neigiamai šiek tiek tokiai energetinių išteklių kainų infliacijai“, – BNS sakė „Luminor“ ekonomistas.

Pasak T. Povilausko, liepos rezultatas šiemet neįprastas, tačiau metinės infliacijos prognozės pildosi.

„Per pastaruosius 10 metų, tai aštuonias liepas turėjom mėnesines defliacijas ir du mėnesius turėjom mėnesinę infliaciją (...). Vėlgi, žiūrint į tą dinamiką, tai sakyčiau, metinė infliacija, jinai juda panašiu tempu, kaip ir mes prognozavom“, – sakė SEB ekonomistas.

Rugpjūtį infliacija bus apie nulį, metinė suksis apie 4 proc. 

Anot T. Povilausko, dabartinė metinės infliacijos prognozė yra 3,7 proc., ji ir toliau išliks arčiau 4 procentų.

„Iš esmės, degalų kaina per liepą beveik nekito, kiti energetikos produktai – irgi pokyčiai buvo nedideli, o paslaugų kainos –  apgyvendinimas, maitinimas – turbūt augo panašiu tempu, tai sakyčiau, kol kas turim infliaciją tarp trijų ir keturių procentų, (...) vėlgi, atlyginimų augimas čia spartesnis negu infliacija ir ta perkamoji galia didėja“, – aiškino T. Povilauskas.

„Artea“ analitikės vertinimu, metinės infliacijos rodikliai išlieka „prognozavimo rėmuose“. Anot I. Genytės-Pikčienės, metų pradžios poreikis, kurį lėmė didesni akcizai bei minimali mėnesio alga, brangusios paslaugos, drieksis per visus metus ir poveikis infliacijai bus jaučiamas. 

Vis dėlto, pasak jos, antroje metų pusėje bus jaučiama palyginamosios bazės įtaka, tai lems didesnį metinės infliacijos rodiklį.

„Pernai metų pabaigoje buvo tam tikrų defliacinių tendencijų, tai tas mažesnės palyginamosios bazės poveikis lems didesnį metinės infliacijos rodiklį, bet šiaip didesnių infliacinių poveikių įsibėgėję nėra ir turėsime aukštesnę infliaciją tik dėl to, kad metų pradžioje buvo priimta eilė sprendimų“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

SEB ekonomisto T. Povilausko teigimu, rugpjūtis taip pat įprastai yra defliacijos mėnuo ir rezultatas, tikėtina, bus panašus į liepos mėnesio.

„Vėlgi turbūt tai, ką mes turėjom liepą, tai bus kažkas labai arti nulio. Arba bus maža minimali defliacija, arba bus minimali infliacija. (...) Tai intriga išlieka“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Ši vasarą yra toks dugnelis ir mes kad ir nestipriai, tikrai ne taip, kaip prieš dvejus trejus metus, bet turėtume pamažu lipti į kalnelį“, – pridūrė  Ž. Mauricas.

I. Genytės-Pikčienės vertinimu, artimiausiais mėnesiais gali būti stebima negili mėnesio defliacija: „Rudenį gali būti sezoninių poveikių, matome ir tarptautinėse žaliavų rinkose procesai yra ne infliaciniai, nes daugelis žaliavų indeksų krenta“.

Be kita ko, pasak jos, rudenį gali būti jaučiamas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) muitų poveikis, kuris Europoje, pasak analitikės, gali būti defliacinis – tikimasi, jog pigios kiniškos prekės ieškos JAV alternatyvių rinkų.

T. Povilauskas prognozuoja, jog artimiausioje ateityje nebeaugs pastaraisiais mėnesiais augusios kavos ir kakavos kainos, o daržovių ir grūdų kainos neturėtų pernelyg kisti.

„Apskritai turbūt likusiais šių metų mėnesiais tie pokyčiai labiausiai nuo energetikos kainų priklausys, kaip jos svyruos. Jeigu energetikos kainos liks panašios, kaip yra dabar, tai, manau, tikrai mes galim kalbėt apie tai, kad ta vidutinė metinė infliacija bus tarp 3,6–3,7 proc. šiais metais. Bet, aišku, metinė infliacija rugsėjį, spalį išaugs šiek tiek virš 4 proc., (...) o lapkritį, gruodį vėl turėtų lėtėti“, – BNS pažymėjo SEB ekonomistas.

Tuo metu Ž. Mauricas teigia, jog šių metų rudenį ir žiemą infliacija gali augti sparčiau dėl pinigų kiekio augimo, spartaus kreditavimo, JAV muitų bei antrinių sankcijų Rusijos energijos ištekliams.

„Vien dėl bazės efekto kažkada vis tiek turėsim didesnę ir tada bendra infliacija turbūt didės (...). Žmonės sugrįš iš atostogų, jeigu nuotaikos bus toliau tokios geros, kokios buvo, taip pat labai daug bus perkama prekių būsto įsirengimui, nes būsto sandorių skaičius labai stipriai paaugęs, tai nueis per visą grandinę (...). Ypač jeigu mes turėsime pokyčių energetinių išteklių kainose, nes matydami, kad vartotojai plačiai atveria pinigines, prekybininkai tik ir ieško kažkokio alibi dar šiek tiek kelti kainas“, – pažymėjo „Luminor“ ekonomistas. 

Ž. Mauricas prognozuoja, kad kitais metais metinė infliacija bent kelis mėnesius gali siekti ir 5 proc., nes šiuo metu nematyti nė vieno veiksnio, galinčio pagerinti situaciją – kainas, be kita ko, didins ir pinigų atsiėmimas iš antrosios pakopos pensijų fondų. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepą išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,1 proc., metinė – 3,5 proc., tuo metu vidutinė metinė – 2,3 procento.

Autoriai: Domantas Bronušas, Erika Alonderytė-Kazlauskė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.