Andriejus Stančikas: „Lietuvos ūkininkas negali likti rinkos užribyje“

Šis Seimas kaip niekada turtingas žemės ūkio srities specia­listų. Tai reiškia, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) taip pat bus stiprus kaip reta, galima tikėtis išmintingų, daugelio šalies žemdirbių lūkesčius pateisinančių sprendimų. Buvusį Žemės ūkio rūmų pirmininką, su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą atėjusį Andriejų STANČIKĄ, kuris greičiausiai taps naujuoju KRK pirmininku, pakalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ. 

– Nemažai Seimo narių yra žemdirbiai, tad dauguma jų, matyt, norėjo dalyvauti būtent šio komiteto darbe? – Be abejonės, daug ir mūsų komandos narių save norėjo realizuoti Kaimo reikalų ar Aplinkos apsaugos komitetuose. Tačiau yra kvotos, nori nenori reikia laikytis esamų žaidimo taisyklių. Iš 10 KRK narių 6 deleguoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Komanda turi patirtį, tai duos, manau, atitinkamus rezultatus. Jeigu viskas klostysis gerai, per pirmąjį posėdį oficialiai išrinksime komiteto pirmininką ir pavaduotoją. Komiteto vadovai bus tvirtinami Seimo posėdyje antradienį. – Turbūt jau mąstėte apie KRK prioritetus – kokie jie bus, kokių darbų imsitės pirmiausia? – Jau diskutavome apie paramos fondą. Pieno sektoriuje žemdirbiai kankinasi jau dvejus metus. Apie tai, kad reikia sukurti fondą – pagalvę kritiniams momentams – kalbėjau jau 2011 m., kai artėjo problemos, susijusios su pieno kvotų panaikinimu, 2015–2016 metų krizinis laikotarpis. Krizė atėjo, bet Lietuva taip ir nesugebėjo jai pasiruošti, nors sunkūs laikai buvo prognozuojami. Svarstysime, diskutuosime, koks turi būti tas fondas. Gal sekcijinis – pienui, grūdams. Gal bendras. Šiandien jau aišku, kad ir valstybė gali prisidėti. Pagal Europos reglamentą, anksčiau toks fondas galėjo būti steigiamas tik iš pačių gavėjų pinigų – ūkininkų, perdirbėjų, prekybininkų, bet ne valstybės. Dabar galimybės keičiasi. Europa mato, kad valstybė narė turi padėti pasiruošti kritiniams momentams. Reikia sugrįžti prie lietuviškų produktų vartojimo skatinimo. Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės... Neišskiriant ir Seimo! Ko gero, nuo jo reikėtų ir pradėti, čia turėtų būti lietuviški obuoliai, bet ne iš kažkur atvežti. Susiduriame su kliūtimi – viešųjų pirkimų tvarka. Šiandien ūkininkas negali pateikti pasiūlymo paketo, pralaimi konkurencinėje kovoje, nors jis neturėtų likti rinkos užribyje. Todėl reikėtų peržiūrėti, pakoreguoti įstatymus, susijusius su viešaisiais pirkimais, skatinti lietuviškų produktų vartojimą. Manau, tai turėtų spręstis artimiausiu laiku. Kalbame ir apie kitus klausimus, kurie nuolat iškyla – pirmųjų hektarų, stambiųjų ūkininkų gaunamas išmokas. Ar tikslinga, kad išmokų gavėjams nėra ribojamas ūkio dydis? Ūkiams, kur kas didesniems nei 500 ha, gaunantiems tiesiogines išmokas, apribojimai nenumatyti. Kol kas tai tik pamąstymai. Pagal ES reglamentą, mes negalime ignoruoti didesnių kaip 500 ha ūkių. Išmokos negali būti diskriminuojančios. Reikia ieškoti išeities, tartis su savivalda. Buvo problema –jos nedalyvavimas. Dabar yra galimybė jai aktyviau išreikšti savo pozicijas. – Jums pačiam gerai žinoma savivaldos atstovo duona, KRK posėdžiuose gynėte žemdirbių interesus. Kuo šio komiteto darbo stilius skirsis nuo ankstesnio? – Tai įstatymus leidžiančioji institucija, mūsų pareiga kurti ir leisti įstatymus, juos tobulinti. Pirmiausia reikia pasverti, kas naudinga, o kas – žalinga. Jeigu tai naudinga visai Lietuvai – darome. Jeigu ateityje gali būti žalinga – verčiau tokio įstatymo nereikia. Svarbu gerai išdiskutuoti su savivalda – žemdirbiais, kaimo bendruomene. Kalbame ne tik apie tai, kas susiję su žemės ūkiu, bet ir apskritai su provincija, kaimo gyvenimu. Yra sąsajos su kultūra, švietimu, aplinkosauga ir kt., savo ruožtu – su kitais Seimo komitetais. – Akcentavote ryšio su savivalda stiprinimą. O kaip ryšys su Žemės ūkio ministerija? Ar jis su ankstesniu komitetu buvo pakankamas? – Ryšys su komitetu buvo. Ypač kadencijos pabaigoje (gal kaip tik dėl to), KRK vadovaujant Petrui Čimbarui, sprendimai buvo ryžtingesni – pvz., dėl kooperacijos skatinimo. Buvo priimti sprendimai, kurių negalėjome išjudinti metų metais. Gal jau buvo „pribrendę“ klausimai, reikėjo tik užbaigti.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.