Andrius Romanovskis. Jau dabar Lietuvos verslininkai moka didžiausius mokesčius Baltijos šalyse

Kai kalbame apie pelno mokestį yra svarbūs visi trys elementai – 1) tarifas, 2) kada jį moki, 3) ir koks yra GPM tarifas dividendams – paskirstytam (išmokėtam) pelnui. Su A. Sysu galima sutikti, kad Lietuva tikrai turi mažiausią tarifą regione (Latvijoje 20 proc., Estijoje 22 proc., Lenkijoje 19 proc.). Tai yra gera žinia užsienio investuotojams (jie nemoka GPM Lietuvoje), bet ne Lietuvos verslininkams (rezidentams). Kodėl?

Lietuvoje pelno mokestį moki visada, kai turi pelno, pas kaimynus – tik jei pelnas yra paskirstomas dividendams. Taigi, jei įmonė yra pelninga, bet pelnas lieka įmonėje– pelno mokesčio nemoki. Toks modelis suteikia įmonėms aiškų paskatinimą reinvestuoti pelną į veiklos plėtrą – investuoti į inovacijas ir technologijas,

Dėl 3 punkto dar blogiau – kai latviai ir estai moka dividendus, tai jie moka 0 proc. GPM. Taigi, Lietuvos verslininkas moka 16+15 proc., Estijos 22+0 proc., Latvijos 20+0 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje pelnas fiziniam asmeniui rezidentui, kuris yra įmonės akcininkas, apmokestinamas dvigubai. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje taikomas vadinamasis vienkartinis apmokestinimas paskirstant pelną, ir jis laikomas galutiniu – fiziniai asmenys daugiau papildomai nemoka.

Taigi, efektyvus pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra ne 16 proc., bet 28.6 proc. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje, kur dividendai papildomai neapmokestinami, efektyvus tarifas išlieka atitinkamai 20 ir 22 proc. Todėl vertinant pelno mokesčio naštą, negalima apsiriboti vien pelno mokesčiu – būtina atsižvelgti ir į GPM. Tai tas pats, kas bandyti vertinti prekių kainas be PVM – galutiniam vartotojui teoriškai įdomu, bet praktiškai neaktualu, nes galutinę kainą visada lemia visi taikomi mokesčiai.

Mes siekiame su valdžia diskutuoti faktais. Neseniai kreipėmės plačios verslo bendruomenės vardu, kurią sudaro smulkios, vidutinės ir stambios verslo įmonės iš visos Lietuvos. Nuo rinkiminių pažadų dalinimo laikotarpio ir rinkimų mus supantis pasaulis stipriai pasikeitė. Matome, kad niekas negali prognozuoti, kaip baigsis prasidėjęs muitų karas, o jis tiesiogiai veikia Lietuvos verslą. Jau dabar prognozuojama, kad tai gali sumažinti BVP augimą per 0.5 proc. p. Tokioje konkurencinėje aplinkoje mokesčių didinimas verslui gali turėti stipraus nokdauno efektą, o tikslas iš ekonomikos augimo surinkti lėšų gynybai likti tik ant popieriaus.

LVK informacija