Anglies kreditai – lyg aitvarai

Nelauktas atlygis už ilgametį darbą

Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje anglies sertifikatai yra išduoti mažiausiai 100 tūkst. ha. Tai reiškia, kad šios žemės savininkai jau turi sukaupę anglies kreditų, kuriuos gali parduoti dabar ar ateityje. Vienas iš tokių ūkininkų – buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas kėdainiškis Jonas Talmantas. Pernai jis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad sertifikavo savo laukus ir gavo atsakymą, jog ūkyje užrakino tiek anglies, kiek CO₂ išmeta 100 miestelių. Grūdininkas užsiminė, kad šiaip sau anglies sertifikatai nedalijami, tai yra ilgo darbo pasekmė – ūkyje jau 20 metų taikoma neariamoji žemdirbystė, laikomasi sėjomainos, mažinamas naudojamų trąšų ir pesticidų kiekis.

Dabar ūkininkas prisipažino jau turintis ir apčiuopiamos naudos: „Už sukauptą anglį gavome apie 10 tūkst. Eur. Su danų firma, kuri išduoda sertifikatus, ir toliau bendradarbiausime. Tai nedidelė suma, bet tai yra papildomi pinigai.“

J. Talmantas tarstelėjo – kai ūkyje pradėjo taikyti neariamąją žemdirbystę, apie papildomą uždarbį už dabar vadinamąjį anglies ūkininkavimą nė minties nebuvo. Tokį būdą jis nusižiūrėjo viešėdamas Anglijoje. Pabandė savo ūkyje ir ilgainiui pajuto, kad taip yra mažinamos gamybos sąnaudos, darbo jėgos naudojimas ir kt. O dabar, kai visas pasaulis tik ir kalba apie klimato kaitą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, toks ūkininkavimas suteikia papildomų privalumų.

Ūkininkas aiškino, kad, norint gauti anglies sertifikatą, žemės dirbimas, dirvožemis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Specialistams reikia pateikti daug dokumentų, jie žiūri, kokia buvo sėjomaina, kaip tręšta, kiek naudota azoto, kalio, fosforo ir kt. „Įmonės atstovai atvažiuoja į laukus, kartais ir nepasako, į kokį lauką važiuos, ima mėginius ir veža, regis, į Daniją tirti, tada gauni kreditus. Tikiuosi, kad ateityje gaunamos lėšų sumos augs. Bet kas žino, kaip bus toliau, gal tai taps ūkininkavimo norma ir niekas už tai kreditų neduos.

Juk ir dabar ūkininkaujame ne taip, kaip išmanome, bet kaip liepia Briuselis. Kita vertus, danų ekspertai kalba, kad tokių ūkių produkcija bus patrauklesnė, nes pirkdami grūdus supirkėjai ir perdirbėjai kartu įsigis ir anglies sertifikatus, tad už produkciją gali mokėti daugiau“, – svarstė javų augintojas.

Pardavė per tarpininką

Jauna ūkininkė iš Prienų r. Rasa Rasimaitė ŪP teigė, kad į anglies sertifikavimo sistemą įsitraukė prieš 3 metus ir jau yra gavusi pirmąją sumą už dirvožemyje užrakintą anglį. „Tikrai į sąskaitą pateko realūs pinigai. Danų kompanija suteikia anglies kreditus, kurie parduodami anglies rinkoje. Galima pačiam ieškoti pirkėjų, galima per tarpininką, pati pernai pardaviau per tarpininką – kompaniją, kuri ir suteikia anglies kreditus. Ir šiemet artėja mokėjimo terminas, kai man pasiūlys parduoti, jeigu sutiksiu – gausiu pinigų. Tai yra mūsų ūkininkavimo prekė, kaip ir, pavyzdžiui, kviečiai“, – aiškino ūkininkė.

R. Rasimaitė nenorėjo įvardyti, kiek konkrečiai gavo pinigų už anglies kreditus, nes tai, jos nuomone, gali suklaidinti kolegas. „Tai yra biržinė prekė, todėl ir kaina gali būti labai įvairi. Pati labai ir nesigilinau, kokia tuo metu buvo anglies kreditų vertė. Kai praėjo pirmi CO₂ kaupimo metai, firma susisiekė ir klausė, ar noriu parduoti, ar pasilaikyti. Kadangi nieko papildomai neinvestavome, žemę jau dirbome neariamuoju būdu, tai lengvai sutikau parduoti. Tiesiog natūraliai patekome į šią programą, vos porą valandų užtruko suvesti laukų duomenis ir kaip iš dangaus nukrito papildomų pinigų. Tuo esu patenkinta“, – džiaugėsi ūkininkė. Ji pridūrė, kad dar yra narystės anglies sertifikavimo programoje ir tarpininkavimo, jeigu juo naudojamasi parduodant anglies kreditus, mokestis.

Aišku, ne kiekvienas ūkis gali gauti anglies kreditų, tačiau kiekviena pastanga dirbti anglį kaupiančiu metodu jau gali būti įvertinta. Pasak ŪP pašnekovės, nebūtina iškart dirbti neariamuoju būdu, galima, pavyzdžiui, laikyti tarpinius pasėlius ir už tai jau galima gauti anglies kreditų. „Vertina įvairiai, priklauso nuo dirvožemio – molis ar smėlis, trukmės – kiek tas laukas buvo dirbamas sumažinto intensyvumo technologija, kaip tręšiama, tada 1 ha įvertina kažkokia kredito verte ir po metų gali parduoti. Mūsų ūkyje į aplinką neišleidžiamas CO₂ kiekis atitinka 80 Europos vidutinių namų ūkių metinių emisijų. Toks yra mūsų ūkio indėlis“, – aiškino R. Rasimaitė ir pasidžiaugė, kad tvaresnis ūkininkavimas yra skatinamas materialia išraiška.

Perka ateičiai

Minėti ūkininkai dalyvauja danų startuolio „Agreena“ anglies sertifikavimo sistemoje. „Agreena“ rūpinasi ir anglies sertifikatų išdavimu, ir prekyba jais – įmonė yra kaip tarpininkas tarp teršiančių gamintojų ir ūkininkų. Danų įmonės partnerės Lietuvoje UAB „Baltic Agro“ projektų vadovas Danas Jankauskas ŪP pastebėjo, kad „Agreena“ plačiai vysto tokią veiklą ir Europoje yra sertifikavusi apie 2 mln. ha, iš kurių arti 100 tūkst. ha – Lietuvoje.

„Parduodant anglies kreditus, kol kas vyksta tik ateities sandoriai, nes nė viena kompanija, kuri vysto tokią veiklą, dar neturi „Verra Standards“, didžiausio pasaulyje anglies dioksido kreditų registro ir tikrintojo, patvirtinimo, kad galėtų anglies sertifikatus pardavinėti tiems, kurie nori juos pirkti. Tos kompanijos vertina ir tikrina ūkininkus, o „Verra Standards“ tikrina pačias kompanijas, kurios vykdo anglies sertifikatų išdavimo veiklas. Tad dabar „Agreena“ ir kitos tokios įmonės iš ūkininkų anglies sertifikatus perka ateičiai“, – aiškino D. Jankauskas.

Ar sistema tobulai išdirbta?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.