Dar viena priežastis, paskatinusi imtis šio projekto, yra tai, kad ES vis dar labai priklausoma nuo augalinių baltymų importo. Žemdirbiai neskuba sėti ankštinių augalų, nes trūksta veislių, pritaikytų skirtingo klimato sąlygoms ir galinčių duoti stabilų bei gausų derlių. Iki šiol Senajame žemyne buvo per mažai užsiimama ankštinių augalų selekcija ir mažai skiriama dėmesio jų kokybei gerinti.
2023 m. spalio 1 d. startavusiame ir penkerius metus vyksiančiame projekte BELIS sudarytas 34 partnerių konsorciumas, įskaitant mokslinių tyrimų ir technikos institutus, augalų selekcininkus ir sėklų įmones bei kitus su ankštinių augalų auginimu susijusius dalyvius iš 18 valstybių (15 ES šalių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Libano). Jam skirta 7 mln. eurų.
Projekte dalyvauja ir Lietuvos atstovas Lietuvos agrarinių Ir miškų mokslų centras. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, dalyvaujanti šiame projekte.
Daugiausia dėmesio skiriama septynioms pašarinėms kultūroms (raudoniesiems, baltiesiems ir vienmečiams dobilams, liucernoms, vikiams, kt.) ir septynioms grūdinėms kultūroms (žirniams, pupelėms, sojoms, baltiesiems lubinams, lęšiams, avinžirniams ir paprastosioms pupelėms).
Šiuo metu šios kultūros auginamos galvijų, avių, ožkų, kiaulių, naminių paukščių lesalui ir pašarams gaminti, maistui, naudojami sėjomainos sistemose.
Ankštinių augalų selekcija paprastai grindžiama tradicine fenotipine pasikartojančia atranka, tačiau tikimasi, kad molekulinės informacijos ir genetinių išteklių naudojimas padidins atrankos intensyvumą ir greitį, leis geriau atsižvelgti į specifinius vartotojų poreikius, rašoma oficialioje BELIS interneto svetainėje.
Šioje srityje daug patirties turi Olandijos tyrimų centras ILVO. Jis naudos DNR žymenų technologiją, kad padidintų augalų atsparumą ligoms, pavyzdžiui, dobilų atsparumą puviniui, bei padidintų sojų derlingumą ir baltymų kiekį jose, rašo portalas „Vilt“. ILVO dalijasi ir savo nuotolinio stebėjimo technologija, skirta įvertinti derlių bandymų laukuose, su trimis Europos selekcijos įmonėmis, užsiimančiomis raudonųjų dobilų selekcija.
Projekto veiklos laukas apima ne tik selekcijos klausimus. Partneriai siekia sukurti sistemą, leisiančią pagerintoms veislėms greičiau patekti į laukus Europos šalyse, nagrinėja nacionalines veislių registravimo procedūras. Informacija apie naujas veisles taip pat turi sklisti sklandžiau, tad čia svarbus vaidmuo tenka paslaugų ir sėklų įmonėms.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.