Anomalinė sausra Europoje žlugdo ūkius

Pašarų trūkumas

Austrijoje daugelis ūkių vasaros pradžioje perkelia galvijus iš slėnių į kalnų ganyklas Alpėse. Gyvūnai minta šviežia žole, o ūkininkai taupo šieną ir kitus pašarus, reikalingus žiemos laikotarpiui. Nors ganymas paprastai tęsiasi iki rugsėjo, šiais metais daugelyje vietų jis baigsis daug anksčiau dėl sausros.

Kaip praneša agentūra „Reuters“, aukštikalnių ganyklose baigiasi ir žolė, ir vanduo. Pienininkystės ūkininkas iš šiaurės Austrijos Johannas Fesslas gano savo gyvulius maždaug 1300 metrų aukštyje virš jūros lygio. Jis prisipažįsta neprisimenantis tokio ilgo laikotarpio be kritulių, lydimo tokios aukštos temperatūros.

Dauguma karvių pirmiausia grąžinamos į savo ūkius. Dalį gyvulių iš bandų, kurių ūkininkai negali šerti per žiemą, tenka siųsti į skerdyklą.

Kai kuriose vietose metų pradžia nebuvo tokia sausa nuo XIX amžiaus.

Ankstyvesnis galvijų grąžinimas problemos neišsprendžia, nes sausra paveikė ir slėnių pievas. Todėl ūkininkai pradeda šerti savo gyvulius žiemai paruoštais pašarais. Jei atsargų pritrūks, teks pirkti šieną, silosą ar kukurūzus. Tačiau rasti gerų pašarų darosi vis sunkiau, nes jų trūkumas jaučiamas daugelyje regionų vienu metu.

Paveikė ir pasėlius

Šios šalies nacionalinė maisto produktų gamybą prižiūrinti įstaiga „AgrarMarkt Austria“ jau pareiškė, kad šiais metais grūdų derlius bus 19 proc. mažesnis.

Kukurūzai, kuriems reikia dar daugiau vandens, taip pat kenčia. Ūkininkas Rolandas Radneris anksti nupjovė didžiąją dalį savo kukurūzų, nes derlius buvo labai prastas. Vis dar stovintys stiebai yra nudžiūvusios geltonos, o ne įprastai žalios spalvos.

Šiaurinio Linco miesto pakraštyje esančiuose Leondingo šiltnamiuose, kur pora Barbara Stemberger ir Fritzas Hummeris augina 30 rūšių pomidorų, didžioji dalis jų derliaus žuvo.

Sausros pasekmės

Austrijos meteorologijos tarnybos „GeoSphere Austria“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį šalyje iškrito 27 proc. mažiau kritulių nei vidutiniškai. Kai kuriuose regionuose kritulių trūkumas siekė net 50 proc. Kai kuriose vietose tokia sausa metų pradžia nebuvo užfiksuota nuo 1885 m.

Todėl šio reiškinio poveikis jau matomas konkrečiose ganyklose. Austrijos visuomeninis transliuotojas ORF aprašė situaciją Žemutinėje Austrijoje, šalies šiaurės rytinėje dalyje. Vienoje kalnų ganykloje rugpjūtį paprastai laikoma apie 150 galvijų, priklausančių 24 ūkiams. Mėnesio pradžioje buvo likę tik 90 gyvulių, nes dėl žolės trūkumo ūkininkai anksčiau buvo pervežę likusius gyvulius į slėnius, nors gyvuliai kalnų ganyklose paprastai praleidžia iki rugsėjo pabaigos.

Tuo metu Austrijos žemės ūkio ministerija praneša, kad kai kuriose pievose ūkininkai surinko iki 50 proc. mažiau pašarų nei įprastai. Vienas ministerijos aprašytas pieno ūkininkas per pirmąjį šienavimą prarado pusę pašarų ir kito šienavimo net nepradėjo nuo birželio mėnesio. Jis laiko apie 70 karvių ir skaičiuoja, kad pašarų ir kukurūzų pirkimas jam papildomai kainuos 40 000–50 000 eurų.

Ne kiekvienas ūkis gali sau leisti tokias dideles išlaidas. Todėl kai kurie ūkininkai pradeda mažinti savo bandas ir parduoda sveikas pienines ar veislines karves.

Tenka skersti be pasiūlos

Naujausia rinkos informacija patvirtina, kad pašarų trūkumas padidino skerdimui skirtų karvių pasiūlą. Aukštutinės Austrijos žemės ūkio rūmai pranešė, kad Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje skerdimui pateiktų karvių skaičius, palyginti su įprastu šiuo metų laiku, išaugo net iki trijų kartų.

Pievos ir pašarų atsargos negali išmaitinti tokio didelio kiekio gyvulių, todėl ūkininkai neturi kitos išeities. Tuo pačiu metu jautienos paklausa neauga taip sparčiai, kaip skerdimui siūlomų karvių skaičius. Eksportas į Šveicariją taip pat sumažėjo, nes ir ten ūkininkai susiduria su panašia problema ir taip pat padidino skerdimui siunčiamų gyvulių skaičių.

Remiantis naujausia „Agrarmarkt Austria“ ataskaita, vidutinė skerstinų karvių kaina Austrijos ūkiuose buvo 4,63 euro už kilogramą skerdimo svorio be PVM. Per savaitę ši kaina sumažėjo 31 euro centu ir buvo 25,7 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.

Padėtis Vokietijoje

Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) šią savaitę įspėjo, kad dėl stiprios sausros ir karščio bangų Vokietijos grūdų derlius šiemet turėtų sumažėti septyniais procentais.

Pernelyg sausas pavasaris ir karščio banga birželio antroje pusėje buvo lemiami veiksniai, dėl kurių, kaip teigia asociacija, prognozuojamas „žemiau vidurkio esantis grūdų derlius“ – 41,9 mln. tonų.

Vokietijoje, kaip ir didžiojoje Europos dalyje, šią vasarą buvo užfiksuota rekordiškai aukšta oro temperatūra, o didžiojoje šalies dalyje kritulių buvo labai mažai.

DBV prezidentas Joachimas Rukwiedas teigė, kad nuo kritulių trūkumo ypač nukentėjo pietinė ir vakarinė Vokietijos dalys, o ten dirbantys ūkininkai pranešė apie „mažus derlius, o kai kuriais atvejais – net visišką derliaus praradimą“.

J. Rukwiedas jau paprašė Vokietijos vyriausybės pradėti įgyvendinti skubios pagalbos programą ūkininkams, įskaitant išankstinį žemės ūkio subsidijų išmokėjimą, didesnę valstybės pagalbą trąšų pirkimui ir dyzelinio kuro mokesčių sumažinimą.

Išdžiūvo net Airija

Portalas „Nieuwe Oogst“ rašo, jog net tradiciškai lietingoje Airijoje didėja susirūpinimas dėl pašarų atsargų ateinančiai žiemai. Kai kuriose šalies pietinėse ir rytinėse dalyse dėl užsitęsusio kritulių deficito žolės augimas praktiškai sustojo. Dėl to daugelis gyvulių augintojų jau šeria žiemos pašarais ir kalba apie sparčiai augančias išlaidas. Jos siekia apie 500 eurų per dieną vienam pieno ūkiui. Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pašarų gali tekti importuoti, jei netrukus neiškris lietus. Per visą liepos mėnesį ten iškrito tik 5 milimetrai lietaus.

Airijoje įprasta ganyti karves daugiau nei 250 dienų per metus. Jei žiemos pašarai jau duodami, šaltiesiems mėnesiams jų neliks.

Sausra neapsiriboja Austrija, Vokietija ir Airija. Europos sausros observatorijos duomenimis, liepos pabaigoje padėtis dar labiau pablogėjo, be kita ko, Nyderlanduose, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Be to, didelėje Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos ir Šiaurės Italijos dalyje jau kurį laiką paskelbtas įspėjimas arba pavojaus būsena.

Prancūzijos žemės ūkio statistikos agentūra „Agreste“ rugpjūčio pradžioje pranešė, kad nematyti jokio pagerėjimo ir kad žolės augimas nacionaliniu lygmeniu vis dar gerokai atsilieka nuo įprasto vidurkio. Trūkumas ypač didelis centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse.

Parengė Ričardas Čekutis