Ant darbotvarkės stalo – pokyčiai LŽŪKT

Šiandien prie bendro stalo susėdę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) steigėjai – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) bei Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovai – sprendžia dėl tolimesnės šios įstaigos veiklos ir dalininkų sudėties. Mat ŽŪM norėtų savo dalies atsisakyti ir ją kam nors perleisti. Tačiau tam nelabai pritaria žemdirbių organizacijos, o jei ŽŪM būtų priversta atsisakyti dalininko teisių dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, norėtų, kad dalininke taptų kuri nors žemės ūkio srities mokslo įstaiga ir dalininko dalis nebūtų parduodama viešajame aukcione.  

Kol kas nekomentuoja

Prieš beveik tris dešimtmečius ŽŪM kartu su LŽŪBA ir LŪS įkūrė LŽŪKT. Tokia dalininkų sudėtis išliko iki šiol. Tačiau gali būti, kad netrukus ji pasikeis.

Anot vieno iš LŽŪKT dalininko – LŪS atstovo, šios organizacijos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jam teko girdėti, kad yra rengiami teisės aktų projektai, kuriuos priėmus Seime, ŽŪM esą negalės būti LŽŪKT dalininke – savo žinioje turės pasilikti tik tas įstaigas, kurios atlieka valstybei ypač svarbias funkcijas formuojant žemės ūkio politiką, o visų kitų laukia pardavimas. Kaip ir tų, kuriose valstybė valdo mažiau nei pusę akcijų ar jos dalis įmonės kapitale yra mažesnė nei pusė. LŽŪKT ŽŪM dalis yra mažesnė – trečdalis. Lygiai po tiek turi ir kitos dvi LŽŪKT steigėjos.

ŽŪM vadovai jokios informacijos ir paaiškinimų neteikia, kol nepriimta jokių sprendimų ir tarp steigėjų vyksta diskusijos. „Priėmus sprendimus visuomenė apie juos bus informuota“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino žemės ūkio ministro atstovas spaudai Algirdas Igorius.

Sumanymui nepritaria

Dalininko – LŽŪBA – generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė, kad būtų geriausia, jei niekas nesikeistų ir ŽŪM liktų dalininke. Mat ŽŪM turėtų būti suinteresuota LŽŪKT gyvavimu ir veikla, nes tai vienintelė likusi įstaiga, esanti arčiausiai žemdirbio – turi savo padalinius beveik visose savivaldybėse. „Gerai ten, kur rajonų savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai yra stiprūs ir juose dirba iniciatyvūs specialistai, galintys padėti žemdirbiams įvairiais iškilusiais klausimais. Tačiau nemažos dalies savivaldybių skyriai nustekenti, iš jų darbuotojų žemdirbiai konsultacijų beveik nesulaukia. Tad, nelikus LŽŪKT skyrių rajonuose, žemdirbiai tiesiog realiai neturės su kuo konsultuotis“, – neabejojo J. Sviderskis.

Pasak jo, LŽŪKT dabar atlieka tarpininko vaidmenį tarp valdininkų ir pačių žemdirbių, pagelbsti sudarant tręšimo planus, rengiant projektus, vedant buhalterinę apskaitą. Todėl, J. Sviderskio nuomone, kurią jis bandys apginti ir dalininkų susitikime, ŽŪM turėtų likti LŽŪKT dalininke. Tačiau, jei ŽŪM neišvengiamai turės atsisakyti dalininko teisių, tuomet, LŽŪBA generalinio direktoriaus nuomone, dalininku vietoje ŽŪM turėtų tapti kokia nors mokslo įstaiga. Ir nesvarbu, ar tai būtų Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), ar kokia kita mokslo įstaiga, kurioje yra sukauptas didžiulis žemės ūkio srities mokslo kapitalas.

„Net ir perdavusi savo turimas dalininko teises mokslo įstaigai ŽŪM neturėtų likti nuošalyje nuo LŽŪKT veiklos. Dabar susidaro įspūdis, kad kažkas nori, prisidengdamas optimizavimu, trečdalį LŽŪKT dalininkės teisių perleisti privačioms struktūroms, nors žemės ūkis yra išskirtinė šaka, kurioje veikla yra labai specifinė ir dar valstybės remiama“, – ŪP tikino J. Sviderskis.

Tik viešajame aukcione?

Kaip pastebėjo LŪS pirmininkas R. Juknevičius, dalininko dalies ir teisių perleidimas VDU ŽŪA – tik vienas iš galimų sprendimų, jei iš tiesų ŽŪM privalėtų atsisakyti savo dalies. Tačiau gali būti, kad taip padaryti nėra paprasta – pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, ŽŪM atsisakyti savo dalies gali tik vienu keliu – parduodama ją viešajame aukcione per Turto banką.

„Tai bus jau anksčiau vykusios diskusijos tąsa. Į ją einame keldami klausimą, ar ŽŪM tikrai yra tvirtai apsisprendusi atsisakyti savo dalies LŽŪKT. Kam tokiu būdu atitektų LŽŪKT dalininko teisės, nežino niekas, tikriausiai tam, kas pasiūlys didžiausią kainą. Bet vargu ar tai būtų mokslo įstaigos. Todėl mūsų norai gali ir likti tik norais, nes jie neatitinka valstybėje nustatytos tvarkos“, – abejonių neviešai aptarinėjamu LŽŪKT dalininko pasikeitimo keliu neslėpė R. Juknevičius.

Įžvelgia politines užmačias

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis ŪP teigė, kad ŽŪM užmačios atsikratyti LŽŪKT dalininko dalies jį kiek stebina.

„Manau, kad šį klausimą aptarsime artimiausiame KRK posėdyje ir norėsime išgirsti ŽŪM vadovų paaiškinimus, kodėl jie nenori būti LŽŪKT dalininkais, nes žemdirbių informavimo ir konsultavimo funkcijų iš ministerijos niekas atimti neketina. Ji gali jas kažkam perleisti. Iki šiol šios funkcijos buvo patikėtos LŽŪKT, kuri ir buvo tam kuriama“, – ŪP tvirtino V. Pranckietis. Anot jo, dalininko teisių atsisakymas būtų visiškai neteisingas veiksmas, nes tuomet ŽŪM prarastų galimybę vykdyti savo funkcijas per savo sukurtą įstaigą. Gali būti, kad šias funkcijas norima patikėti kažkam kitam, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), bet tai, anot KRK pirmininko, jau būtų politinis trumparegiškas sprendimas – klaida, kurią vėliau tektų taisyti. „Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko bandymas politiškai remtis tik ŽŪR yra ministro klaida ir bėda“, – pastebėjo V. Pranckietis.

Susijusios temos - skaitykite: LŽŪKT, Jonas Sviderskis, Raimundas Juknevičius