Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Ant krizės aukuro – paukštininkystės sektorius

2022/09/11


Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) skambina pavojaus varpais ir su paskutine viltimi kreipiasi į Vyriausybę. Nejau ši Vyriausybė pasiryžtų visą sektorių paaukoti ant energetinės krizės aukuro? Tiek paukščių, tiek kiaušinių ūkius paliekant už finansinės paramos borto, šiandien verslas savo ateities prognozuoti negali.

Nacionalinės svarbos sritis

Lietuvos paukštininkystės asociacija, Gytis Kauzonas, Darius Gudačiauskas, Kaišiadorių paukštynas LPA direktorius Gytis Kauzonas.

„Tai nacionalinės svarbos ir saugumo klausimas. Geopolitiniame kontekste Lietuva gali netekti galimybės savarankiškai apsirūpinti paukštiena. Be valstybės įsikišimo ir skubios paramos nacionalinės svarbos verslo sektorius gali nesulaukti kitų metų“, – tvirtina LPA direktorius Gytis Kauzonas.

Paukštininkystę priskirti nacionalinės svarbos sričiai nėra perdėta tiek ekonominiu, tiek kitais požiūriais. Metinė kiaušinių produkcija siekia 880 mln., paukštienos – per 120 tūkst. t. Kiekvienas šalies gyventojas per metus suvalgo apie 36 kg paukštienos – po kiaulienos jos suvartojama daugiausia (iš viso per metus kiekvienas suvartojame apie 90 kg mėsos ir jos produktų, per pandemiją – iki 94 kg).

Sektoriuje dirba apie 3 tūkst. darbuotojų, per metus jiems išmokama per 57 mln. Eur darbo užmokesčio, į valstybės biudžetą sumokama 20 mln. Eur mokesčių. LPA akcentuoja, kad paukštininkystėje sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia, o pėdsakas aplinkai žemės ūkyje – vienas mažiausių. Produkcijos kilogramui tenkantis anglies dioksido kiekis keletą kartų mažesnis, palyginti su mėsine ar pienine galvijininkyste, kiaulininkyste.

Įspeisti į kampą

paukstynas LPA tarybos narys Darius Gudačiauskas.

Paukštininkai šiandien įspeisti į kampą – susidūrę su iššūkiu, kokio istorijoje dar nėra buvę. Dešimt kartų pabrangusios dujos, triskart išaugusios sąskaitos už elektrą varo į neviltį. Šis sektorius imliausias energetikai. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius, LPA tarybos narys Darius Gudačiauskas pateikia konkrečius skaičius ir artimiausią prognozę. 2020 gruodį jo vadovaujami paukštynai už gamtines dujas sumokėjo 383 tūkst. Eur, o ateinantį gruodį pagal užfiksuotas kainas ši suma veikiausiai pasieks 4 mln. Eur. Elektros sąnaudos vasarą, liepos mėnesį, anksčiau atsieidavo 361tūkst. Eur, o praėjusią liepą – 855 tūkst. Eur.

„Tokio dydžio kaštų perkelti ant vartotojų neįmanoma, pačiam ūkiui rasti resursų nėra iš ko“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia D. Gudačiauskas, primindamas, kad sektorius finansiškai išsekintas per koronaviruso pandemijos krizę. Dėl to teko uždaryti Kaišiadorių paukštyno skerdyklą. Dabar gi, pasak paukštynų vadovo, nėra kur trauktis:. „Už mūsų nugaros – 50 mln. broilerių, nieko negalime uždaryti. Nupirkti tėvai, kai kurie tik auga. Kiekvieną savaitę inkubuojame po 900 tūkst. kiaušinių. Negalime sustoti. Negalėdami sustabdyti auginimo negalime sustabdyti ir perdirbimo. Esame tokiame kampe, kokiame nesame buvę.“

Grandinėje – pusšimtis ūkių

Individualios įmonės „Petkus“ vadovas Sigitas Petkevičius.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai sudaro uždarą gamybos grandinę su daugiau nei pusšimčiu ūkių. Į šią grandinę integruoti ūkiai iš paukštynų perka vienadienius viščiukus bei pašarus, o užaugintus broilerius parduoda tos pačios grandinės skerdyklai. Į šią grandinę integruotos Kaišiadorių rajone veikiančios individualios įmonės „Petkus“ vadovas Sigitas Petkevičius pastebi, kad toks glaudus bendradarbiavimas partneriams naudingas, abi pusės žino vieni kitų savikainą, prireikus netektys gali būti amortizuotos. Ūkininkas S. Petkevičius vienu metu augina apie 200 tūkst. broilerių, per metus užaugina jų apie 1,5 mln., svorio išraiška susidaro beveik 4 tūkst. t.

Matydama dešimteriopą gam-tinių dujų brangimą įmonė imasi veiksmų – investuoja į šildymą propano-butano dujomis. Investicijos nemažos: vienam objektui reikia apie 50 tūkst. Eur, o tokių objektų viso keturi. Įgyvendinus šį sumanymą ir perėjus prie vietos gamintojo dujų mišinio, išgyventi pavyktų. Tikisi valstybės paramos, dalinio investicijų kompensavimo, tačiau kol kas džiuginančio atsakymo nesulaukia. S. Petkevičius svarsto: jei valstybė paukštininkams neišties pagalbos rankos, rudenį teks stabdyti gamybą, 15–18 žmonių išleisti priverstinių atostogų. Per COVID-19 pandemiją įmonei už priverstines prastovas valstybė mokėjo kompensacijas, o kaip bus dabar – visiška nežinia.

Spąstuose ir kiaušinių gamintojai

LPA tarybos narys Dmitrijus Bušnevas.

Spąstuose atsidūrę ir kiaušinių gamintojai. LPA prognozuoja, kad dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai, prekybos tinklų spaudimo pereiti prie ant kraiko laikomų vištų auginimo gamyba per ateinančius 5 metus gali susitraukti iki 40 proc. Kiaušinių gavybos įmonės UAB „Lit Egg“ direktorius Dmitrijus Bušnevas siūlo pasvarstyti, kiek racionalu Lietuvoje sumažinti gamybą. Rinka nebus tuščia, ją užpildys kiaušiniai iš Lenkijos ar Ukrainos, tačiau kol jie atvežami ir pasiekia vartotoją, produktas būna dviejų savaičių senumo. O vietos įmonių kiaušiniai prekybos centruose atsiduria jau kitą dieną.

LPA tarybos narys Algirdas Valančius.

Tradicinės industrijos atstovams liepta pakeisti dedeklių laikymo tipą, tik nepasakyta, iš kokių pinigų tai padaryti. Pandeminiais metais kiaušinių gamintojai, kaip ir kiti, patyrė daug nuostolių – jie negali išjungti elektros ir, uždarę duris, laukti geresnių laikų. Dabar gi kiaušinių gamyba negali pretenduoti į investicinę paramą, mat negali parodyti gerų finansinės veiklos rodiklių. Pasak UAB „Groward Group“ vykdančiojo direktoriaus Algirdo Valančiaus, norint pereiti prie „laimingų vištų“ auginimo, vienai dedeklei reikia apie 25 Eur investicijų. Lietuvoje yra apie 3 mln. dedeklių, taigi, iš viso iki 2025 m., kai įsigalioja prekybos tinklų įsipareigojimas pardavinėti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušinius, reikalingas apie 60 mln. Eur paramos krepšelis. Diskusijos tuo klausimu Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) kol kas nesėkmingos.

Žemės ūkio strategijoje nemato savęs

LPA piktinasi: paukštininkystės sektorius žemės ūkyje remiamas mažiausiai, per paskutinius metus jam skirta tik apie 10 mln. Eur paramos.

O Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane paukštininkystės sektoriui išvis nenumatyta lėšų. ŽŪM priekaištaujama dėl sprendimo paukštininkystės neįtraukti į ekoschemas, kurios garantuotų pastovų ūkininkų rėmimą už aukščiausių gyvūnų gerovės ir paukštienos kokybės produktų kriterijų atitikimą.

Tiesa, asociacijos atstovai dar turi vilties žiburėlį, kad gali būti numatytos nuolatinės paramos priemonės už kokybišką produkciją, nacionalinės kokybės standartus atitinkančią produkciją. LPA įvardijo tokį poreikį: už broilerius – 9 ct/kg, už kiaušinį – 0,9 ct. Mėsinei paukštininkystei išsilaikyti sunkmečiu reikalingas valstybės mastu palyginti nedidelis paramos krepšelis – 3 mln. Eur per metus.

Anot D. Gudačiausko, Lietuva pakankamai turtinga valstybė, kad pati galėtų nuspręsti, kokių industrijų jai reikia, o ne dangstytis europiniais teisės aktais. „Kalbame ne apie ES, o apie Lietuvos žemės ūkio strategiją, tiksliau, jos subalansuotos nebuvimą“, – tvirtina jis, pridurdamas, kad dėl paramos būtinumo paukštininkystei ŽŪM specialistai tarpusavyje pritaria, o jei būtų politinės valios, atsirastų ir pinigų.

 

Autorės nuotraukos

2022.09.11

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: Lietuvos paukštininkystės asociacija, Gytis Kauzonas, Darius Gudačiauskas, Kaišiadorių paukštynas

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...