Ant svarstyklių: saulės elektrinės ir duona

Vakar, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ėmėsi svarstyti parlamentinį klausimą dėl saulės elektrinių plėtros derlingoje žemėje. Prašydami pagalbos, į KRK kreipėsi Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos ūkininkai, tačiau ši problema jau tampa aktuali visoje Lietuvoje.

Derlingiausiose žemėse

    Žinia apie tai, kad Marijampolės savivaldybės kvietimu užsienio kapitalo bendrovė „Aura Power Developments“ planuoja Liudvinavo savivaldybėje įrengti daugiau nei 300 ha ploto saulės elektrinių parką, pasklido dar vasario mėnesio pradžioje. Pastaruoju metu vietos gyventojai yra sutrikę – pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovo Sigučio Jundulo, žmonės yra spaudžiami perleisti savo žemes projekto vystytojams. Jie gauna laiškus, iš kurių supranta, jog viskas jau nuspręsta, organizacijos atstovai važiuoja pas savininkus, garbingo amžiaus žmonės nesupranta, kas vyksta. „Negalima proteguoti vieno verslo kito verslo sąskaita“, – nesąžiningu žaidimu piktinosi S. Jundulas.

    Jam antrindamas, ūkininkas Žilvinas Bekampis teigė, jog žmonėms įmonės atstovas skleidžia melagingą informaciją, esą kaimynai jau pasirašė sutikimus dėl žemės perleidimo. „Tos žemės derlingiausios, pvz., mano aštuoni sklypai 60 našumo balų. Iš mūsų būtų atimama didžiausia pajamų dalis“, – ūkininkas baisėjosi tuo, kas vyksta.

    Dalyvauti KRK posėdyje buvo pakviesti ir Marijampolės savivaldybės vadovai, tačiau prie posėdžio prisijungti atsisakė, esą yra labai užimti. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius, be abejonės, pritaria ūkininkams – saulės elektrinės negali būti statomos derlingiausiose žemėse, tačiau kodėl tai vyksta, kaip buvo priimti savivaldybės Tarybos sprendimai, patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, jis komentuoti negalėjo – su Žemės ūkio skyriumi panašūs klausimai nebuvo derinti. Nebuvo galimybės išgirsti ir saulės elektrinių vystytojo atstovo komentaro. „Aura Power Developments“ ignoravo parlamentinio komiteto kvietimą.

Tai neteisėta

Energetikos ministerijos (EM) atstovė Jūratė Pravalackaitė nustebo – jos tvirtinimu, priverstiniai reikalavimai negalimi, atsinaujinančios energetikos plėtra ir žemės ūkis neturi konkuruoti, procesai turi vykti lygiagrečiai ir skatinti vienas kitą. Susidūrus su atvejais, kai žemės savininkai kaip nors verčiami nuomoti žemę ar ją parduoti, esą reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. KRK nariai tame pat posėdyje svarstė, ar nevertėtų Marijampolės atvejo perleisti svarstyti Seimo Antikorupcijos komisijai.

    Čia pat visi prakalbo, kad analogiškų atvejų Lietuvoje yra ir daugiau. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkė Danutė Karalevičienė pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kas ką tik vyko Varėnos rajone. Saulės elektrinių parkams norėta atiduoti 11 tūkst. Ha – plotą sulig trimis seniūnijomis, arba trečdalį rajono žemės ūkio paskirties žemių. Savivaldybės Tarybos sprendimą pavyko sustabdyti tik įsikišus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM).

    Svarstymo laukia EM parengtas vadinamasis atsinaujinančios energetikos proveržio paketas. Tikslui pasiekti (1 GW saulės elektrinių parkui) reikia 1,5 tūkst. ha žemės. Penktadalis to ploto šiam tikslui jau įdarbinta. Tačiau, kaip rodo patirtis, verslo apetitas didesnis.

Rengia saugiklius

    Diskusija apie tai, ar saulės elektrinių parkai turėtų būti vystomi žemės ūkio paskirties žemėje, prasidėjo vasario mėnesį. Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ŽŪM laikosi pozicijos, kad žemės ūkio paskirties žemė, ypač derlingiausia žemė, turi tarnauti pagrindinei funkcijai – žemės ūkio produkcijos gamybai.

    Poreikiai galėtų būti subalansuoti per tam tikrus saugiklius – ŽŪM baigia rengti atitinkamus projektus, kurie maždaug per mėnesį turėtų pasiekti Seimą. D. Dudutis šiek tiek atskleidė esmę: bus siūloma savivaldybės ribose riboti tam tikrus procesus – keisti žemės paskirtį, teritorijų planavimą, numatyti kompensacijas, kurios už derlingas žemes būtų gerokai didesnės nei už vidutinio derlingumo plotus, ir pan.

    „Preliminariais duomenimis, verslo poreikiai dešimtimis kartų viršija valstybės tikslus. Verslas turi gerokai platesnį poreikį ir polinkį, todėl tuos dalykus reikia subalansuoti“, – sakė viceministras, kartu ragindamas bendruomenes būti aktyvesnėmis – projektų derinimas su visuomene, visuomenės balsas yra svarbus. Saulės elektrinių derlingose žemėse tema KRK bus toliau nagrinėjama, kai jį pasieks EM parengti projektai, vėliau – ir ŽŪM projektai.

  Redakcijos nuotrauka 2022.04.07 ŪP korespondentė - Irma DUBOVIČIENĖ Susijusios temos - skaitykite: Seimo kaimo reikalų komitetas; saulės elektrinės; atsinaujinanti energetika;