Antrieji eksperimento metai: neatsakytų klausimų neliko

Devynis kartus pamatuok ir tik tada spręsk, kas iš tiesų naudinga. Tokia logika besivadovaujantis UAB „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis šiomis dienomis skaičiuoja skystųjų trąšų įtaką žieminių rapsų ir kviečių derliui. Patyręs ūkininkas pripažįsta, kad jo bendrovės laukuose atliekamo UAB „Agrochema“ gamybinio eksperimento rezultatai jau baigia ištirpdyti paskutinius dvejonių likučius.

Bendrovėje – pakili nuotaika Eksperimentą, kuriuo siekiama įvertinti skys­tų­jų trą­šų nau­do­ji­mo ag­ro­no­mi­nį ir eko­no­mi­nį efek­ty­vu­mą konkretaus ūkio gamybinėmis ir technologinėmis sąlygomis, UAB „Agrochema“ ir UAB „Šaka“ pradėjo 2013 m. rugsėjį. Pirmųjų metų ekonominis efektas atrodė nerealus: tręšiant skystosiomis trąšomis iš 1 ha uždirbta 30–40 eurų daugiau nei panaudojus tą patį veikliosios medžiagos kiekį biria forma. Vienų metų rezultatai gali atrodyti atsitiktiniai, tačiau ir šiemet derliaus prieaugis pranoko visus lūkesčius. Šią savaitę su UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininku Vytautu Andziulevičiumi susitikęs bendrovės „Šaka“ direktorius J. Pukelis neslėpė džiaugsmo. Žemdirbiams šie metai buvo ypač geri, o bendrovėje užaugęs derlius – neabejotinai rekordinis. „Esame tikrai labai patenkinti – dar niekada iš 1 ha nekūlėme vidutiniškai po 4,5 t rapsų. Labai pasiteisino žemaūgė „Pioneer“ žieminių rapsų veislė. Dabar manome, kad galėjo užaugti ir dar daugiau, bet nemažą derliaus dalį atėmė sausra. Žieminiai rapsai gražiai atrodė ir pernai, bet prikūlėme visa tona mažiau“, – javapjūtės rezultatus vertino J. Pukelis. Nepriekaištingi orai šiemet javapjūtę pavertė švente, šiek tiek vėlavo pribręsti tik šlapiose dirvose pasėti vasariniai javai, tačiau ir tie šią savaitę jau atsidūrė aruoduose. Bendrovės vadovas pripažįsta, kad parduoti šiųmečių kviečių neskuba – laukia didesnių kainų, nes tikisi, kad pradėjus krauti grūdus į laivus jie brangs. Taip, pasak J. Pukelio, buvo ir pernai. O štai rapsai jau parduoti, todėl ir apie eksperimento rezultatus galima kalbėti skaičių kalba.

Derliaus prieaugis – akivaizdus Dviejuose 5 ha laukuose bendr­ovė augino KWS hibridinių veislių rapsus, panašaus derlingumo rapsų veislėms taikydami tas pačias auginimo technologijas ir naudodami skystąsias bei biriąsias trąšas. Plote, kur rapsai buvo tręšiami skystosiomis trąšomis, šakiečiai kūlė 210 kg/ha daugiau nei tręštame tuo pačiu kiekiu veikliosios medžiagos, bet birių trąšų forma. „Skystosiomis trąšomis tręš­tame lauke kūlėme po 4,81 t/ha, o biriosiomis trąšomis patręšti rapsai užaugino tik 4,6 t/ha. Kai viskas padaryta taip pat, o gauni daugiau tik dėl to, kad naudoji skystąsias trąšas, tai nemaža nauda. Nesunku ją suskaičiuoti ir pinigais – pagal šių metų kainas, eksperimentiniame lauke iš 1 ha uždirbome 83 eurais daugiau“, – tvirtino J. Pukelis. Nemažas turėtų būti ir skystųjų trąšų naudojimo auginant žieminius javus ekonominis efektas. Žieminiai kviečiai ‘Famulus‘, tręšti skystosiomis trąšomis, užaugino 8,79 t/ha grūdų, greta pasėtas tas pats ‘Famulus‘, bet tręštas biriosiomis trąšomis, bendrovei davė 8,45 t/ha derlių. Skirtumas – 340 kg. Pasak UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininko V. Andziulevičiaus, prieaugis galėjo būti dar didesnis, jei praėjusį rudenį bendrovė kviečius būtų pasėjusi po bulvių. „Bet pagrindinė gamybinio eksperimento sąlyga ir yra derliaus užauginimas natūraliomis sąlygomis, todėl sutarėme elgtis sąžiningai: kviečius sėjome po kviečių. Ir šį rudenį darysime tą patį, o rapsus po kviečių jau pasėjome“, – aiškino V. Andziulevičius. Gal kaip tik dėl to liepos 10-ąją UAB „Šaka“ surengtoje lauko dienoje dalyvavusiems ūkininkams nebuvo lengva prognozuoti, kokį derlių subrandins eksperimentiniuose laukuose pasėti kviečiai ir rapsai. Baimintasi, kad žieminiams kviečiams smarkiai pakenkė sausra, todėl lauką apžiūrėję ūkininkai spėliojo, kad derlius gali siekti 5,5–8,5 t/ha. Realybė pranoko prognozes, todėl totalizatorių laimėjo bendrovei 8,5 t/ha derlių prognozavęs lauko dienos dalyvis. Rapsų lauke sėkmė lydėjo spėjusįjį, kad išbirs 4,8 t/ha. Totalizatoriaus nugalėtojams – bendrovės „Šaka“ dovana – po maišą sėklinių bulvių.

„Lyderis 9-9-9“ – ne tik pavasariui Ir bendrovės vadovas, ir Vilkaviškio agrocentro vadybininkas įvairiais metodais bandė įvertinti skystųjų trąšų poveikį augalams. V. Andziulevičius tikino, kad patręšti skystosiomis trąšomis augalai iš karto pradeda šakotis ir išleidžia gerokai daugiau šakų, nei gavę maisto medžiagų biria forma. Užpernai bendrovės vadovas skaičiavo augalų lapus – sako, gavusieji skystųjų trąšų išaugino vidutiniškai 1,7 lapo daugiau. Tačiau J. Pukelis tokiu vertinimu nepasitiki. Jo manymu, įtaka geriausia matyti lyginant ankštaras arba varpas. „Ištrynėme iš skirtingų laukų po kelias ankštaras ir visi žiūrėjome – skystosiomis trąšomis tręšti rapsai išaugino akivaizdžiai didesnes sėklytes. Tas pats ir su grūdais. Manau, jog skystąsias trąšas augalai geriau pasisavino ir užaugino didesnes sėklas, dėl to toks ir derliaus prieaugis“, – svarstė J. Pukelis, apgailestaujantis tik dėl vieno, kad nespėjo palyginti, kokią įtaką skystosios trąšos turi javų kokybei. Tačiau tam, pasak jo, ir reikalingi tretieji gamybinio eksperimento metai. UAB „Agrochema“ skystąsias azoto trąšas rapsams, javams, šiek tiek net bulvėms tręšti „Šaka“ naudojo ir iki eksperimento. „Mes daug metų bendradarbiavome, bet pagal rekomenduotą technologiją nedirbome – žiūrėjau į tai šiek tiek skeptiškai. Pavyzdžiui, niekaip nesupratau, kaip skystąsias trąšas galima rudenį naudoti pagrindiniam tręšimui“, – aiškino J. Pukelis. Pavasarį laukus patręšę skystosiomis trąšomis „Lyderis 9-9-9“ ir pamatę, kokį efektą augalams augti šios trąšos duoda, tomis pačiomis skystosiomis azoto trąšomis tręšė ir kviečių lauką šį rudenį. Bendrovės vadovas neslepia, kad taip vienu šūviu norėjo nušauti du zuikius. „Šiemet ruduo labai sausas, dar sausesnis nei pernykštis. Vieną rapsų lauką, kur sunkus priemolis, patręšėme skystosiomis trąšomis „Lyderis 4-10-12“, gretimame išbėrėme granuliuotas. Patikėkite, skystąsias trąšas augalai iš karto pradėjo naudoti, o gretimame lauke granulės dar net neištirpo“, – sakė J. Pukelis, šiemet akivaizdžiai įsitikinęs, kad skystosios azoto, fosforo ir kalio trąšos tinka ne tik pavasarį tręšti. Šiemet skystosiomis trąšomis „Lyderis 4-10-12“ bendrovė patręšė ne tik eksperimentinius laukus, bet ir pusę visų žiemkenčių sėjai skirtų dirvų – daugiau, pasak J. Pukelio, nespėta patręšti tik dėl ribotų purkštuvo pajėgumų.

Suvalkiečiai moka taupyti Bendrovės „Šaka“ taikomos inovacijos kelia didžiulį aplinkinių ūkininkų susidomėjimą. „Labiausiai šį pavasarį jie manęs klausinėjo, ką darau, kad laukai jau žaliuoja, o jų valdose gyvybės dar nėra. Neslėpiau, kad labai anksti, gal kovo 12 d., ant žiemkenčių išlaisčiau skystąsias trąšas, ir netrukus visi puolė jų ieškoti“, – juokėsi J. Pukelis. UAB „Agrochema“ Vilkaviškio agrocentro vadybininkas V. Andziulevičius sako, kad būdamas ūkininku savo laukus tręštų tik skystosiomis trąšomis. Jau vien dėl to, kad jos paskleidžiamos tolygiau nei biriosios, nenukenčia galulaukės ir lauko pakraščiai, todėl ūkininkai nepraranda didelės dalies derliaus. Tačiau svarbiausia, kad skystosios trąšos greičiau ir geriau pasisavinamos, augalai iškart po tręšimo jas pasiima. „Sakau jums tai kaip agronomas, ne kaip vadybininkas. Priėjau prie išvados, kad pavasarį išpurškus „devintuką“ augalai įsisavina apie 70 proc. veikliosios medžiagos, o birių azoto – gal tik trečdalį. Blogai skaičiuoja tie, kurie tvirtina, kad skystosios trąšos brangu, nes jose mažiau veikliosios medžiagos. Reikia žiūrėti, ne kiek jos yra, o kiek augalas pajėgs įsisavinti“, – patirtimi dalijosi V. Andziulevičius. Vadybininkas pastebėjo, kad klysta manantieji, jog šlapią žiemą lietus išplauna iš dirvos azotą, todėl pavasarį vėl ieško NPK 16-16-16. „Nereikia stengtis padaryti sviestą sviestuotą. Skystosios trąšos augalui reikalingos iki vegetacijos pabaigos. Teisingai daro Juozas, pavasarį trešiantis laukus amonio salietros tirpalu KAS-32 ir „Lyderis 9-9-9“ – augalai greitai juos įsisavina ir anksti pradeda augti. Kai tik augalas atbunda ir išleidžia pirmą šaknelę, jis pradeda brandinti derlių. Neturėdamas kuo maitintis, ne kažką ir subrandina“, – įsitikinęs V. Andziulevičius. Vadybininkas pastebėjo, kad tie ūkininkai, kurie pradeda tręšti pasėlius skystosiomis azoto trąšomis KAS-32, amonio salietros atsisako. Tačiau taupūs zanavykai įmonės rekomendacijas prisitaiko pagal savo poreikius. Dauguma šio krašto ūkininkų vietoj rekomenduojamų 600 l/ha „Lyderis 4-10-12“ išlaisto apie pusę normos, kitą dalį skystų NPK trąšų palieka tręšti pavasarį. J. Pukelis ir V. Andziulevičius sutinka, kad turtingose fosforo ir kalio dirvose tokia praktika pasiteisina ir ekonomiškai taip elgtis apsimoka – nors taupiesiems į tą patį lauką reikia važiuoti kelis kartus. Nelaistydami rudenį viso rekomenduojamo maisto medžiagų kiekio skystosiomis NPK trąšomis ūkininkai iš dalies apsidraudžia dėl prasto žiemkenčių žiemojimo, o jeigu augalai peržiemoja gerai, išlaisto kitą dalį.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos