Didelę įtaką šiam sektoriui, ypač augalininkystei, turi gamtos reiškiniai, nekontroliuojamos oro sąlygos, biologinio turto naudojimo ypatumai.
Gyvulininkystei didžiausią įtaką daro ligų protrūkiai. Dėl šių priežasčių, taip pat ir dažnų kainų svyravimų rinkoje, ūkių pajamų kitimai žemės ūkio sektoriuje gali būti labai dideli, neretai viršija 30 proc., tad sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais yra labai svarbus.
Maždaug pusė EBPO šalių žemės ūkiui taiko aplinkosaugos mokesčius ir su jais susijusias lengvatas, kad paskatintų tausiau valdyti gamtos išteklius arba taikyti aplinkai palankesnę ūkininkavimo praktiką.
Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje mokesčiai imami už vandens naudojimą. Vandens tarša apmokestinama Belgijoje, Čekijoje ir Ispanijoje.
Estijoje, Prancūzijoje ir Latvijoje ūkininkai apskritai apmokestinami už išteklių naudojimą.
Leidimai už išmetamą taršą gali priklausyti nuo gamybos sistemos, pavyzdžiui, Lenkijoje apmokestinami paukščių ir kiaulių augintojai. Flandrijos vyriausybė taiko mėšlo mokestį už ūkiuose susidarantį mėšlo kiekį.
Danija, Prancūzija, Norvegija ir Švedija taiko pesticidų mokesčius. Santykinis šių priemonių veiksmingumas mažinant pesticidų naudojimą yra ribotas, tačiau Norvegijos schema, pagal kurią pesticidų prekės ženklai apmokestinami atsižvelgiant į jų keliamą pavojų aplinkai, sumažino kenksmingesnių produktų naudojimą. Vėliau Danija pakeitė savo pesticidų apmokestinimo priemonę ir pritaikė panašų požiūrį kaip Norvegija, nustačiusi, kad, nepaisant to, jog pesticidų apmokestinimas buvo didžiausias pasaulyje, jų naudojimo rodikliai padvigubėjo.
Danijoje trąšų vartotojai moka už jas aplinkosaugos mokesčius. Nors trąšų mokesčiai gali būti naudinga priemonė taršai mažinti, optimalus mokesčių lygis turi būti nustatytas gana aukštas, o sėkmė priklauso nuo politikos priemonių derinio.
Vienas iš svarbiausių elementų yra politikos nuoseklumo užtikrinimas. Daugelyje šalių žemės ūkio gamybos priemonėms, įskaitant trąšas ir pesticidus, netaikomas PVM arba taikomas lengvatinis PVM (taikomi lengvatiniai PVM tarifai šiose šalyse: Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lenkija, Slovėnija ir Ispanija).
Daugelyje šalių žemės ūkio gamybos priemonėms, įskaitant trąšas ir pesticidus, netaikomas PVM arba taikomas lengvatinis PVM
Belgija ir Lietuva taiko mokesčius už žemės ūkyje naudojamas pakuotes. Prancūzijoje ekologiškų produktų gamintojams taikoma šių mokesčių lengvata.
Beveiks viso šalys taiko akcizų mokesčius. 2020 m. OECD ataskaitoje, kuri skirta žemės ūkio apmokestinimui, rekomenduojama žemės ūkiui pereiti prie biodyzelino ar kitų alternatyvių energijos šaltinių naudojimo žemės ūkyje, taip užtikrinant tvarų žemės ūkio vystymąsi, mažinant CO2 emisijas, tačiau reikia nepamiršti, kad biodegalų naudojimas didina bendrus kaštus ūkiuose. Todėl turi būti priimti sprendimai trumpalaikėje perspektyvoje dėl žemės ūkio produkcijai reikalingo dyzelino akcizo lengvatų ir ilgalaikėje perspektyvoje – numatant priemones perėjimui prie biodyzelino naudojimo žemės ūkyje skatinimo ir dėl to atsiradusių papildomų kaštų kompensavimo.
...biodegalų naudojimas didina bendrus kaštus ūkiuose. Todėl turi būti priimti sprendimai trumpalaikėje perspektyvoje dėl žemės ūkio produkcijai reikalingo dyzelino akcizo lengvatų ir ilgalaikėje perspektyvoje – numatant priemones perėjimui prie biodyzelino naudojimo žemės ūkyje skatinimo ir dėl to atsiradusių papildomų kaštų kompensavimo.
Noriu pabrėžti, kad iš visų Europos Sąjungos šalių tik Austrija ir Graikija šiuo metu netaiko dyzelino akcizo mokesčio lengvatų žemės ūkio produkcijos gamintojams. Kitos šalys kaip pagalbą žemės ūkio produkcijos kaštams mažinti taiko akcizų lengvatas dyzelinui.
Šalių pasirinkimai taikyti akcizus žemės ūkyje ir jų lengvatas yra gana įvairūs. Vienos šalys taiko akcizo mokesčio lengvatas perkant dyzeliną, kitos – suteikia galimybę susigrąžinti sumokėtą akcizo mokestį ar jo dalį.
Pavyzdžiui, Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio kurui, naudojamam žemės ūkyje (taip vadinamajam „mėlynajam dyzelinui“. Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje netgi nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo. Tai priklauso nuo gyvulių rūšies ir pan. Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc. Suomija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams, tačiau netaiko jokių papildomų kvotų. Taip elgiasi ir Prancūzija, Tik šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad didesnės akcizo nuolaidos taikomos, kai ūkiai atsižvelgia ir taiko įvairius aplinkosauginius standartus ir inovacijas. Ispanijoje sumažinti akcizo mokesčiai už dyzeliną, naudojamą traktoriams ir žemės ūkio mašinoms: taikomi 96,71 euro už 1 000 litrų, kai įprastas tarifas dyzelinui bendram naudojimui - 331 EUR už 1 000 litrų. Švedijoje ūkininkai gali susigrąžinti iki 99 proc. sumokėto akcizo, sunaudoto traktoriams ir kitai žemės ūkio technikai, taip pat 77 proc. produkcijos džiovinimui sunaudoto dyzelino akcizo.
Švedijoje ūkininkai gali susigrąžinti iki 99 proc. sumokėto akcizo, sunaudoto traktoriams ir kitai žemės ūkio technikai
Europos Sąjungos šalyse šios lengvatos sudaro gana dideles sumas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje 2018 m. akcizo, skirto žemės ūkiui, lengvatų apimtis buvo 216 mln. Eur, Italijos ūkininkai dėl šios lengvatos sutaupė 990 mln. Eur per metus.
Taigi, keičiant mokestines sąlygas verslui, o ypač gaminančiam pirmojo būtinumo produktus ir priklausomam nuo gamtinių sąlygų, reikia labai gerai apgalvoti ir įvertinti tokių pokyčių pasekmes: tiek ekonomines, tiek socialines, netgi psichologines.