Apie (galimą) ministrą iš kitų lūpų ir pats I.Hofmanas apie laukiančius darbus

Kol kandidatas į ministrus ruošiasi svarbiam susitikimui, „Ūkininko patarėjas“ pakalbino Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininką, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininką Martyną PUIDOKĄ:

– Ką galėtumėte pasakyti apie šį kandidatą į ministrus? Ar Ignas Hofmanas tinkamas žmogus į šį postą?

– Pirmiausia, šis kandidatas yra pats iš žemdirbių tarpo, todėl visas ūkininkų problemas, jų džiaugsmus ir vargus žino ne iš nuogirdų – visa tai jis yra patyręs savo kailiu, todėl tikiu, jog sugebės rasti sprendimus, palengvinančius ūkininkų gyvenimą. Kartu mes esame nuveikę daug dalykų, daug kur dalyvavę, puikiai žinau jo mintis be jo darbo stilių, todėl apie šį žmogų galiu atsiliepti tik teigiamai. Manau, kad labiau susipažinusio su ūkininkų džiaugsmais bei vargais sunkiai berastume Lietuvoje...

– Tai apie džiaugsmus bei vargus: ką pirmiausia reikėtų keisti žemės ūkio politikoje naujajam ministrui?

– Bet kurią sritį galima tobulinti ir puoselėti, bet čia pirmiausia reikėtų paklausti eilinio ūkininko: ko jis nori? O visi nori paprastesnio ūkininkavimo, kad būtų kuo mažiau popierizmo, biurokratijos, administracinės naštos. Be to, ūkininkai nori, kad pagaliau ateitų kažkoks stabilumas bei nuoseklumas tiek valdžios sprendimuose, tiek įstatymuose. Nieko nėra baisiau, kai vienais metais galioja vienokia tvarka, kitais metais jau viskas keičiasi ir tas vyksta visose srityse, o kartais keičiasi dar dažniau... Nėra stabilumo ir nuoseklumo, o būtent tai tave skatina ir dirbti, ir tobulėti, ir auginti savo ūkį – kai esi tikras dėl ateities, tai ir darbai lengviau vyksta, tada ateina ir finansinis bei socialinis saugumas, ko daugelis tikrai norėtų. Taigi, ūkininkų bendruomenės pageidavimai nėra kažkokie neįmanomi...

– Užsiminėte apie popierizmą. Štai ūkininkai, ypač iš pieno sektoriaus, skundžiasi nesibaigiančiais patikrinimais ir biurokratine-administracine našta. Ar naujasis ministras pajėgtų tai sutvarkyti?

– Pirmiausia, Ignas būtų tas žmogus, kuris įsiklauso į asociacijų, sąjungų ir ūkininkų balsą. Nes žemės ūkis yra labai plati sąvoka bei veiklos sritis – negali vienodai gerai išmanyti ir grūdų auginimą, ir triušių veisimą... Tačiau Ignas turi išskirtinę savybę: jis puikiai sugeba kalbėtis su visų sričių ūkininkai ir į bet kurią temą jis tikrai puikiai įsigilina. Todėl ir atstovavimas žemės ūkio taryboje visada buvo efektyvus, todėl ir gimdavo palankesni ūkininkams sprendimai. Šioje vietoje esu ramus ir žinau, kad naujasis ministras, jeigu jį patvirtins, tikrai įsiklausys ir priims atitinkamus sprendimus.

– Taip pat svarbi ministro veikla ir tarptautinėje arenoje, juolab, kad niekada nesibaigia kalbos dėl išmokų suvienodinimo mūsų bei Vakarų ūkininkams. Ar pajėgtų I. Hofmanas tinkamai atstovauti mūsų ūkininkams Briuselio koridoriuose?

– Jis šioje srityje taip pat turi patirties – yra ne kartą vykęs į Briuselį ir bendravęs su aukščiausio lygio žemės ūkio politikos formuotojais, įskaitant ir patį komisarą. Todėl šioje vietoje taip pat nematau kažkokių problemų. Be to, juk jis ministerijoje bus ne vienas – dar yra komanda ir pats ministras turės nuspręsti, kurioje vietoje reikia pastiprinimo, kad mūsų ūkininkų interesams būtų atstovaujama kuo geriau ir plačiau, kokius specialistus reikėtų į šią veiklą įtraukti. Taigi, manau, kad Ignas ir čia išvadas pasidarys ir įvertins tiek savo, tiek ir komandos kompetencijas. Problemų čia nebus.

– Kokį pirmą, neatidėliotiną darbą reikėtų nuveikti šiame poste? Gal jau esate tarpusavyje apie tai kalbėję?

– Ne, nesame apie tai kalbėję. Dabar patarėjų jam netrūksta – kiek žinau, jis sulaukia daug skambučių, nes žemdirbių bendruomenė turi daug lūkesčių bei vilčių, kad viskas bus gerai. Antai, prieš pat šį pokalbį skaičiau, kad ir aplinkosaugininkai kažkodėl nerimauja...

– Ko jie nerimauja?

Yra įvairių įtarimų, o ir aplinkosaugininkų yra visokiausių... Galbūt kai kurie nerimauja nuoširdžiai, pergyvendami dėl gamtos, o kai kurie gal – dėl savo projektų tęstinumo. Mes galime tik spėlioti... Tačiau galiu juos nuraminti: ūkininkai gamtą myli ir ją tausoja, tai net nekvestionuojama. Aš drįsčiau dar daugiau pasakyti: iš visų visuomenės dalių bei veiklos sričių ūkininkai yra arčiausiai gamtos ir niekas tikrai nėra suinteresuotas ją kažkaip niokoti. O visus aplinkosauginius reikalavimus ūkininkai vykdo ir vykdys, kitaip negali būti, tad aplinkosaugininkų nerimui nėra jokio pagrindo.

Pastarąją temą papildė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas PRANAUSKAS:

„Dabartinėje situacijoje, kai pastebime visapusišką pagrindinių žemės ūkio šakų krizę, ypač pieno ir grūdų sektoriuje, reikalinga kieta žemdirbiška pozicija, be jokių ten lyrinių nukrypimų apie meldinukes ar pelkes, jų ypatingą saugojimą bei puoselėjimą... Štai per TV rodo: Lenkija visą pasienį betoniniais trikojais dėlioja, ginklams vis daugiau išleidžia. Tokioje situacijoje vadas turi būti griežtas ir bekompromisinis – žemės ūkis turi gaminti daugiau ir atnešti daugiau pajamų į biudžetą. TAŠKAS. O kai kurie aplinkosaugininkai vis mėgina kaišioti pagalius į ratus: štai girdžiu per radiją: Ignas esą skaldo bendruomenę (čia, tikriausiai, reikėtų suprasti, kad aplinkosaugininkus kažkas priėmė į žemdirbių bendruomenę), nes Ignas pasisako už intensyvų ūkininkavimą. Man toks jų pareiškimas yra kokybės ženklas Ignui...”.

Aplinkosaugininkų motyvai

Tokia ūkininkų lyderių reakcija į aplinkosaugininkų prašymą prezidentui, neskirti I. Hofmano ministru.

Nepritarimą išreiškusios organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“, Aplinkosaugos koalicija“ bei Lietuvos ornitologų draugija aiškina, esą I. Hofmanas neigia žemės ūkio poveikį klimatui ir gamtai, yra suinteresuotas tik intensyvia augalininkyste, skaldo bendruomenę.

„Lietuvai reikia tokio ministro, kuris savo dėmesį nukreiptų į smulkius ir vidutinius ūkius, į vis besitraukiančią gyvulininkystę, gebėtų telkti, tiek ūkininkus, tiek kitus ekspertus, gamtininkus, mokslininkus ir visuomenininkus. Sparčiai nykstant pievoms, mūsų kaimo kraštovaizdžio gyvūnams ir augalams, mes negalime sau leisti to nepripažįstančio ministro“ – antradienį išplatintame pranešime teigė „Baltijos aplinkos forumo“ vadovas Žymantas Morkvėnas.

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė sakė, kad žemės ūkio ministru neturėtų būti grūdų augintojų atstovas, kuris priešina aplinkosaugą ir ūkininkavimą.

„Žemės ūkis yra vienas labiausiai viešais visų mūsų pinigais remiamų sektorių. Ir jis turi rūpintis ne kuo daugiau grūdų užauginti iš vieno hektaro, o atliepti visuomenės interesus, tokius kaip sveikas ir įvairus maistas, švarus vanduo ar nenualintas dirvožemis“, – pranešime sakė L. Paškevičiūtė.

40-ies Radviliškio rajono ūkininkas I. Hofmanas yra Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, jis buvo vienas pagrindinių šių metų sausį vykusio ūkininkų protesto organizatorių. Premjeru paskirtas Gintautas Paluckas praėjusią savaitę sakė I. Hofmano patirtį organizuojant protestus laikantis privalumu.

Parengė Ričardas Čekutis

Kandidatas į žemės ūkio ministrus vardina pirmuosius darbus

ŪP pakalbino kandidatą į žemės ūkio ministrus Igną Hofmaną, vos tik jis išėjo iš Prezidentūros:

– Ar pozityviai Prezidentas vertina Jūsų kandidatūrą?

– Labai sunku šiuo klausimu kažką pasakyti... Pokalbis vyko pakankamai gerai, buvo tikrai geras klimatas, gera atmosfera, kalbėjomės konstruktyviai, dalykiškai... Tačiau tikrai nebuvo kalbos, kad jam mano kandidatūra tinka ir dabar jau tvirtins. Matysim, bet bendras pokalbio įspūdis tikrai geras.

– Kokių darbų pirmiausia ketinate imtis, jeigu vis dėlto Prezidentas patvirtins Jūsų kandidatūrą?

– Pirmiausia ketinu peržiūrėti, kad Pereinamojo laikotarpio lėšos tikrai pasiektų paramos gavėjus-žemdirbius, kad tos lėšos būtų įlietos į Lietuvos ekonomiką ir jų nereikėtų grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą. Tuomet laukia Strateginio plano peržiūra – reikia įvertinti, ties kokiais rodikliais mes stringame, kur yra negerai, kokie trūkumai, gal dar galima kažką pakeisti ir padaryti. Tada sieksiu, kad kuo anksčiau būtų parengtos aiškios [pasėlių ir plotų ]deklaravimo taisyklės, kad žemdirbiams būtų visiškas aiškumas...

– Dar žemdirbiai labai skundžiasi biurokratija...

– Na, čia savaime suprantama – ją mažinti, žinoma, reikia, kaip ir administracinę naštą, įvairiausią popierizmą. Be to, būtina sutvarkyti tos pačios paramos gavimo taisykles, kad būtų patobulintos. Žinoma, aktualu kurti gerą santykį su socialiniais partneriais, pagaliau, būtina atkurti ir pačios ministerijos įvaizdį, kuris per 3,5 metų buvo sugriautas.

– Jūsų pasirinkimu labai nepatenkinti aplinkosaugininkai, nes esą pasisakote už intensyvų žemės ūkį, gali smarkiai nukentėti meldinės nendrinukės... Ar labai niokosite gamtą?

– Aš esu už gaminantį ir pridėtinę vertę kuriantį žemės ūkį. Be abejo, pasisakau už tvarų žemės ūkį ir tvarią gamybą. Kalbant apie tuos nepatenkintus „aplinkosaugininkus“, tai čia pernelyg skambiai pavadinta: ar jie yra tikri aplinkosaugininkai? Ar jie tikrai mokslo žmonės, ar tik aplinkosauginių projektų vystytojai ir tų projektų verslininkai? Štai tokį klausimą ir kelčiau...

Kalbėjosi Ričardas Čekutis