Apie gyvatvores, diemedžius, lauramedžius ir vaistinius smidrus

„Auginu eglaičių gyvatvorę. Eglaitės viena nuo kitos auga metro atstumu. Noriu, kad gyvatvorė būtų 4 m aukščio ir kad greičiau užaugtų. Kada patartumėte nukirpti eglaitėms viršūnes: kai jos užaugs iki norimų 4 m ar paauginti dar aukštesnes?“

Norint, kad gyvatvorė greičiau užaugtų iki norimų 4 m, patartina eglutes pradėti genėti, kai jos užauga iki 2–3 m aukščio. Tuomet reikia trumpinti tik pačias viršūnes anksti pavasarį. O paskui kasmet toliau formuoti – trumpinti ir viršūnes, ir šonines šakas, kad gyvatvorė sutankėtų. Norint dar tankesnės, viršūnes galima pradėti trumpinti anksčiau – sulaukus 1–1,5 m aukščio. Toks formavimas užtruks kiek ilgiau, bet gyvatvorė bus ypač tanki ir puošni.

Kad eglučių gyvatvorė būtų apšviesta saulės, kad apačia nešustų, nepradėtų gelsti ir byrėti spygliai, ją būtina formuoti trapecijos formos – viršutinė dalis paliekama siauresnė, o apatinė – platesnė,kad ir apatinės šakelės gautų užtektinai šviesos.

Rima Žebrauskaitė

„Ką daryti su 5–6 metų diemedžiu, kurio apatinės šakos išpliko ir yra negražios. Ar sodinti naują, ar kažkaip galima atgaivinti ir šį? Rauti mano mama nenori, o grožio jokio. Kaip jį atnaujinti, kad taptų gražesnis, ar geriau įsigyti naują diemedį?“

Jau nedekoratyvų 5–6 metų diemedį patartina anksti pavasarį, dar neprasidėjus vegetacijai, atjauninti – visas šakas nukirpti žemai, 10–15 cm nuo žemės paviršiaus. Diemedis – gyvybingas ir sparčiai atželiantis augalas. Šių trumpesnio amžiaus puskrūmių šakos dažniau nudžiūsta ir visas krūmas tampa nepuošnus. Todėl jau atžėlusį kasmet reikia genėti kaip serbentą – išpjauti 3–4 metų senas šakas ir visą augalą būtinai patrumpinti, atsižvelgiant į tai, kokio aukščio krūmą norime auginti. Diemedį atjauninti galima ir dalijant krūmą. Vasarą verta dauginti žaliaisiais auginiais arba atlankomis. Žiemoja gerai, tad tik labai šaltomis žiemomis reikia pridengti eglišakėmis.

Rima Žebrauskaitė

„Mano lauramedį nusėjo rudi lyg lukštas kauburėliai – tokios rudos slidžios karputės. Be to, aplink jas yra lipnaus skysčio. Kaip išgelbėti lauramedį?“

Jūsų lauramedį apniko tikrieji skydamariai ir paliko lipnias išmatas. Kenkėjai labai atsparūs, gerai prisitvirtinę ir apsigaubę skydiškais šarveliais. Tik jauni būna paslankūs, šliaužia augalu, kol susiranda patogią mitybai vietą. Pirmiausia ūkinio ar žaliojo muilo tirpalu kruopščiai nuplaukite visus lapelius ir stiebus. Tą procedūrą galima pakartoti du kartus per savaitę. Paskui augalus po dušu nuskalaukite švariu vandeniu. Vietoj muilo tirpalo tiks ekologiško (nes lapelius skinate maistui) indų ploviklio mišinys su spiritu – viename litre vandens gerai išmaišykite po šaukštą ploviklio ir spirito. Arba galima pasigaminti nuovirą iš ūkinio muilo ir tabako dulkių. Kartu apžiūrėkite ir šalia esančias gėles, profilaktiškai nuprauskite ir jas, taip pat palangę ar kitą vietą, kur sustatyti augalai. Visa aplinka turi būti švari!

Po šių procedūrų lauramedį nupurškite augalinių insekticidinių ekstraktų tirpalu: į litrą vandens įpilkite po 1,5 ml „Oleorgan“ ir „Konflic“ arba purkškite vienu augaliniu preparatu pilant 3 ml į litrą vandens. Gydymą kartokite tris kartus kas 7 dienas. Augaliniai ekstraktai su organinėmis medžiagomis teigiamai veikia imuninę sistemą ir didina augalų atsparumą kenkėjams. Paskui lauramedį patręškite skystosiomis organinėmis trąšomis „Razormin“, skatinančiomis žaizdų gijimą ir spartinančiomis augimą. Kad lauramedis per žiemą būtų sveikas ir jo neapniktų skydamariai, augalą patartina laikyti šviesioje, dažnai vėdinamoje, vėsioje (2–7 ^oC) patalpoje. Laistyti dera retai, bet gausiai.

Dr. Antanina Stankevičienė

„Ar senas obelis galima genėti sausį?“ Tinkamai išgenėjus vaismedžius galima atgaivinti seną obelų sodą. Lietuvoje, ypač didesniuose ir senesniuose soduose, obelys pradedamos genėti būtent sausį. Genėjimo metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 ^oC šalčio, diena saulėta, medžių žievė sausa. Iš pradžių genimos žiemą ištvermingiausių veislių aukštaūgės (ant sėklinių poskiepių) obelys: ‘Paprastasis antaninis‘, ‘Beržininkų ananasinis‘, ‘Auksis‘, ‘Paprastasis alyvinis‘, ‘Popierinis‘, ‘Lietuvos pepinas‘, ‘Koštelė‘ ir kitos. Ne tokių ištvermingų veislių obelis, taip pat kriaušių vaismedžius, geriau genėti po didesnių šalčių, kovo–balandžio mėn.

Rokas Amšiejus

„Ar galima žiemą atželdinti vaistinius smidrus?“

Atželdinti žiemą skirti vaistinių smidrų šakniastiebiai auginami lauke, o rudenį, spalio pabaigoje, iškasami ir sunešami į rūsį. Kasami atsargiai, kad nepažeistume šaknų. Stiebai pjaunami paliekant 10–15 cm nuo šakniastiebio kaklelio, šaknys patrumpinamos, kad tilptų į plastmasinius ar kitokius indus. Kad nedžiūtų pumpurai, šakniastiebiai užpilami kompostinėmis durpėmis. Iki atželdinimo šakniastiebiai laikomi vėsiame (0–2 ºC) rūsyje. Smidrai atželdinami kasdien vėdinamoje, šiltoje (15–20 ºC) patalpoje. Smidrus laistykite kambario temperatūros vandeniu. Iš pradžių kas savaitę vienam augalui išliekite po litrą, o vėliau, kai nuimsite pusę derliaus, – po pusę litro vandens. Tręšti augalų nereikia, nes ūgliai auga iš šakniastiebiuose sukauptų maisto medžiagų. Smidrų ūglius pjaukite, kai jų ilgis siekia 20–22 cm, kas 3–4 dienas. Svarbiausia, kad imant derlių, nebūtų išsiskleidusi ūglio galvutė.

Audronė Žebrauskienė

„Kokiu mažiausiu atstumu patartina sodinti daržoves nuo rajoninės reikšmės kelių, kad teršalų į jas patektų kuo mažiau? Ar skiriasi tie atstumai, kai yra medžių ir krūmų užtvara, ir kai jos visai nėra? Taip pat būtų įdomu sužinoti ir apie atstumus tarp javų ir kelio. Dabar jie sėjami tiesiog iki pakelės griovio. Ar tai teisinga?“

Auginant ekologinę ir išskirtinę (IKP) žemės ūkio produkciją (daržoves, javus ir kitus), privaloma laikytis tam tikrų atstumų nuo kelių. T.y. ne arčiau kaip 50 m nuo magistralinių kelių ir 10 m nuo krašto kelių, jei nėra krūmų ir medžių, taip pat neauga ištisiniai želdiniai (matuojant atstumą nuo kelio briaunos). Intensyvios gamybos ūkiuose arčiau kelių leistini mažesni atstumai – minimalus 5 m (dažniausiai tai būna griovys).

Audronė Žebrauskienė

„Sodiname hektarą bulvių, tręšiame tik mėšlu, todėl želia daug piktžolių. Prašyčiau išvardyti preparatus, kuriais galėtume nupurkšti bulves nuo piktžolių, bet norėtųsi, kad jie kuo mažiau kenktų.“

Kad bulvių pasėlis būtų nepiktžolėtas, patartina naudoti herbicidus „Metric“ ir „Nuflon 450 SC“. „Metric“ naudojamas kuo greičiau po bulvių sodinimo, prieš dygstant piktžolėms ir jau joms sudygus. Purškimo norma – 1,5 l/ha. Labai svarbu, kad pasodintas bulves dengtų ne plonesnis kaip 20 mm dirvos sluoksnis. Siekiant geriausio efekto, turi būti gerai paruoštas sėklos guolis ir jokių grumstų. Prieš purškiant „Metric“ reikia galutinai suformuoti vagas. „Metric“ naikina šias vienmetes piktžoles: dviskiltes – šiurkščiuosius burnočius, baltąsias ir raudonstiebes balandas, plačiąsias balandūnes, trikertes žvagines, kibiuosius lipikus, daržines žliūges, garstukus, vijoklinius rūgčius, vienmečius laiškenius, vaistines žvirbliarūtes, raudonžiedes notreles, dirvines našlaites, gailiąsias dilgėles, rapsų pabiras, rugiagėles, juodąsias kiauliauoges, triskiaučius lakišius; vienskiltes – pelinius pašiaušėlius, paprastąsias rietmenes ir vienmetes migles, kai purškiama prieš piktžolių sudygimą drėgnoje, negrumstėtoje dirvoje.

„Nuflon 450 SC“ naudojamas piktžolėms sudygus, skilčialapių tarpsniu, bet prieš bulvių sudygimą. Herbicidas purškiamas santykiu 1,5–2 l/ha ant lygaus, negrumstuoto dirvos arba vagų paviršiaus. „Nuflon 450 SC“ papildomai naikina šias dviskiltes piktžoles: ramunes, bekvapius šunramunius, vijoklinius pelėvirkščius, dėmėtuosius ir trumpamakščius rūgčius, smulkiažiedes galinsogas, rūgčius takažoles, snapučius, dirvines akles, dirvines čiužutes, persines ir dirvines veronikas, dirvinius ridikus, dirvines usnis.

Dr. Marija Čižauskienė

„Kodėl kartais bitės, žiemodamos avilyje, smarkiai ūžia?“

Pasitaiko, kad žiemodamos bitės smarkiai ūžia, veržiasi laukan. Šio reiškinio priežastys gali būti kelios:

1) avilys prastai vėdinamas, jame tvanku, drėgna;

2) bitės apniktos varozės erkių;

3) bičių tiesiojoje žarnoje susikaupė daug išmatų, o gal dėl prasto maisto (lipčiaus) jos pradėjo viduriuoti (galima nozematozė);

4) į avilį įlindusi pelė erzina bites;

5) bitės neteko motinos („verkia“).

Pirmuoju atveju reikia pagerinti avilio vėdinimą: praplėsti lakas, pakeisti drėgnas pagalves sausomis ir atitraukti nuo lizdo galines kamšas į šonus. Antra, jei lizde yra daug erkių, vėlų rudenį bites reikėjo padūmyti leistinais insekticidų preparatais. Bičių kokybišku maistu reikėjo pasirūpinti rudenį, maitinant bites žiemai. Dabar jas papildomai derėtų pamaitinti kandi tešla arba cukraus „ledu“. Cukraus „ledą“ galima pasigaminti iš 3 dalių cukraus ir 1 dalies vandens. Mišinį reikia kaitinti garų vonelėje (indą įstačius į puodą su vandeniu) ir ilgai maišyti, kol susidaro kietos „ledo“ konsistencijos gaminys. Bitės laižo cukraus „ledą“. Ketvirta – išgaudyti graužikus, lauke po aviliu statyti spąstelius ar į vamzdelį dėti užnuodytą jauką. Penktuoju atveju – sulaukus pavasario galima sujungti su kita šeima.

Algirdas Amšiejus

Atsakymus užrašė Rūta ANTANAITIENĖ

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.