Kaunas +10,1 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026
Kaunas +10,1 °C Debesuota
Antradienis, 13 Spa 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Agentūros pinigus taškė kairėn ir dešinėn: ar bus išaiškinti kaltininkai?

2025/06/04


Padidink tekstą

Valstybės kontrolei (VK) pakedenus 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų panaudojimą, paaiškėjo, kad nemaža dalis nustatytų klaidų yra susijusios su įgyvendinančiųjų institucijų, t. y. VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūra“ (CPVA) ir VšĮ „Inovacijų agentūra“ (IA) netinkama veikla. Per šį laikotarpį ištaškyti 236 mln. Eur, iš jų – 221 mln. Eur sudaro valstybės biudžeto lėšos.

Auditorių išvados

Seimo Audito komitetas (AK), siekdamas gauti atsakymus, kas yra atsakingas už CPVA ir IA klaidas ir kaip bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšų praradimas, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 229 str. „Tarnybos pareigų neatlikimas“.

VK išvadoje konstatuojama, kad, įvertinus ES pinigais finansuotų 32 projektų išlaidas, buvo nustatyta, jog bendras klaidų lygis siekia 14,15 proc. ir tai daugiau nei septynis kartus viršija Europos Komisijos (EK) nustatytą toleruotiną 2 proc. ribą.

Nustatytas klaidų kiekis, kaip nurodoma dokumente, yra didžiausias per visą VK atliekamų ES struktūrinių fondų investicijų auditų laikotarpį. Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti finansinę korekciją už daugiau nei 200 mln. Eur, kuri yra dengiama valstybės biudžeto pinigais.

Auditorių teigimu, ne visa COVID-19 pagalba verslui panaudota tinkamai. Nebuvo tinkamos priemonės „E. komercijos modelis COVID-19“, kurios vertė – daugiau kaip 40 mln. Eur, rizikos valdymo kontrolės. Dėl šios priežasties daugumos projektų pinigais sukurtų elektroninių svetainių kokybė neatitiko joms išleistų pinigų. Audito metu nustatyta, kad vis dar pasitaiko, jog, vykdant statybos rangos projektus ypatingos kategorijos statiniuose, statybos darbai yra atliekami teisės juos vykdyti neturinčių subrangovų ar specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studijų miestelio statybos darbus vykdė reikiamo atestato neturintys subrangovai.

Kaip teigia parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, tai – tik dalis pažeidimų. „Liūto dalis pažeidimų padaryta konservatorių valdymo laikotarpiu. Aš suprantu, kad klysti – žmogiška, o atleisti – dieviška. Bet gal ne iki tokio lygio, kuomet ištaškomi 236 mln. Eur? Juk tai panaši suma, kurios dabar visi ieškome ir bandome surinkti. Netyčia? Nemanau. COVID-19 fone ne tik konservatoriai, bet ir Laisvės partija (LP) tiesiog skubėjo pasinaudoti nekontroliuojama situacija“, – neabejoja partijos „Nemuno aušra“ lyderis.

Negali suprasti

Parlamentaras, kalbėdamas apie priemonę „E. komercijos modelis COVID-19“, sakė negalintis suprasti, kaip įmanoma išleisti milijonus eurų tiesiog už orą – už tai, kad neva kažkaip buvo prisitaikoma dirbti nuotoliu.

R. Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad iš tiesų tuo metu nebuvo sukurtas joks produktas, nei į darbą nebuvo eita, nei dirbta. „Tuo metu, kai buvo ištaškyta didžioji dalis pinigų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje (EIM) dirbo Aušrinė Armonaitė. Pinigai neva buvo skirti internetinių portalų kūrimui ir pan. Gali būti, kad tie pinigai buvo panaudoti dirbtinai keliant kainas, kai tuo metu paties portalo kūrimas kainavo 10 kartų mažiau nei rinkos kaina. Principas toks – kai visi eina dirbti nuotoliu, už svetainės sukūrimą duodama 50 tūkst. Eur. Ir taip 1 096 kartus – už 41 mln. Eur. Juk tai – dar vienas nacionalinis stadionas! Ir kaip jums „E. komercijos modelis COVID-19“? Buvo prisidengta COVID-19 metu esamais dalykais, visi tai žinojo, matė. Pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūra žmonėms, kurie neįvykdė savo nustatytų reikalavimų, taiko sankcijas. O šitiems absoliučiai nieko nėra. Tai, ką mes sakėme rinkimų metu, akivaizdžiai parodo, kad Lietuvoje turi būti daromos kaštų ekonomikos analizės. Ir mūsų spėjimai pasitvirtino“, – atkreipė dėmesį R. Žemaitaitis. Jis pasidžiaugė, kad Seimo AK, kuriam vadovauja Artūras Skardžius, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai pažeistų visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų, padarytos žalos valstybės biudžetui ir dėl CPVA bei IA netinkamai vykdytų tiesioginių funkcijų.

Kreipėsi į prokuratūrą

Kaip ŪP teigė Seimo AK pirmininkas A. Skardžius, tokia situacija yra dviprasmė. „Viena vertus, mes turime užtikrinti, kad europinės paramos lėšos būtų panaudojamos teisėtai ir efektyviai, kita vertus – VK, turėdama pareigą ir atlikdama ES struktūrinių fondų investicijų auditus, rado nemažai klaidų. Kuo daugiau klaidų randama, tuo daugiau pinigų reikia grąžinti ES už netinkamai panaudotus struktūrinių fondų pinigus. Faktas yra tas, kad klaidų lygis išaugo iki 14,15 proc. Tai matyti, kad CPVA bei IA neatliko savo pareigos ir turėtų atsakyti už galimą savo neveikimą bei aplaidumą. Todėl ir kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – redakcijai dėstė A. Skardžius.

Jis teigė, kad būtina gauti aiškius atsakymus, kas yra atsakingas už šias klaidas ir kaip bus kompensuojami valstybės biudžeto lėšų praradimai. Seimo AK pirmininkas teigė manąs, kad, atliekant tyrimą, lėšų praradimus galima būtų išieškoti iš tų asmenų, kurie netinkamai panaudojo lėšas, t. y. rangovų, kurie vykdė projektus ir kurių nesužiūrėjo agentūros. „Svarbu būsimajam periodui sustiprinti CPVA atsakomybes ir kompetencijas, nes, žinia, įstaigos vadovės jau kurį laiką nėra. Ji, pamačiusi situaciją, atsistatydino, bet ir pasitraukusi atsakomybės turbūt neišvengs. Mes rekomenduojame paskirti vadovą ir peržiūrėti kompetencijas, kad nesikartotų praėjusio finansavimo laikotarpio klaidos. Būtina griežtinti ir atsakomybes. Išaiškėjo faktas, kad iki šiol CPVA neatliko savo pareigos, žiūrėjo į viską pro pirštus. O kai iškilo klausimas dėl atsakomybės, atsakė, kad tai užsakovų, kurie pirko paslaugas, atsakomybė. Taip iš tikrųjų nėra. Agentūros už įgyvendinamus projektus neatsiejamai yra atsakingos nuo pradžios iki galo. Ten dirba įspūdingi skaičiai žmonių ne tam, kad gautų atlyginimus, o tam, kad kurtų pridėtinę vertę. Reikalaujame atsakomybės, nes nieko nedaryti negalime. IA privalėjo kontroliuoti ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, nes politinė vadovybė tiesiogiai yra susieta su agentūros veikla“, – ŪP kalbėjo A. Skardžius.

Pareigūnų klaidos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 3 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.
2026/10/13

B grupės vitaminai – ne tik energijai: kokius organizmo signalus svarbu atpažinti

Nuolatinis nuovargis, suprastėjusi atmintis, silpni nagai ar burnos gleivinės žaizdelės – tai požymiai, kurie gali būti susiję su B grupės vitaminų trūkumu. Nors šie vitaminai dažniausiai siejami su energija, jų funkcijos organizme ge...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

Trys kailinių žvėrelių fermos ketina atleisti beveik visus darbuotojus – darbo neteks 100 žmonių

Seimui nuo kitų metų uždraudus kailinių žvėrelių auginimo veiklą, trys jų fermos – Radviliškio rajono „Fur Farm LT“, Jonavos rajono „Danmink“ ir Kauno rajone veikiantis Vilkijos ūkis ketina atleisti beveik visu...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...