Šnarantys smilgų peizažai

Nesudėtinga priežiūra

Dekoratyviniai varpiniai augalai greitai išpopuliarėjo Lietuvoje. Ir ne šiaip sau. Jų stiebai su varpomis dekoratyvūs ne tik vasarą ir rudenį, jie gražiai nugelsta nuo šalčių ir sodybą gali puošti iki pat pavasario ir tik tada jau reikia juos nukirpti.

Dekoratyvinius varpinius augalus galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį, tik šalčiui jautresnes rūšis reikėtų sodinti ne vėliau kaip rugsėjo pradžioje. Jei sausa, pasodinti augalai apie savaitę turi būti dažnai laistomi. Pasodintus augalus verta pamulčiuoti durpėmis, o šalčiui jautresnes rūšis – žiemai pridengti.

Varpiniai augalai gerai žiemos, jeigu žie­mą neužmirks, todėl sodinkite aukštesnėje vietoje, o drėgmei ir šalčiui jautresnius papildomai pridenkite medžių lapais ar eglišakėmis.

Jeigu žemė pakankamai humusinga, žolinių augalų papildomai tręšti nereikės. Prastesnėje žemėje augančius augalus pavasarį naudinga patręšti kompleksinėmis mine­ralinėmis trąšomis su mikroelementais.

smulkių žolynų teks kas trejus metus išskai­dyti ir persodinti naujai paruoštoje žemėje. Stambesnius augalus patartina perso­dinti rečiau, kas penkerius metus.

Nuo įvairovės raibsta akys

Selekcininkai siūlo begalę įvairių dekoratyvinių siauralapių varpinių auga­lų veislių, atmainų, skirtingų tiek augimo forma, tiek aukščiu, lapų dydžiu, pločiu ir spalvine gama. O kur dar varpinių auga­lų puošmena – šluotelės: plačios, siauros, purios, vertikalios, nusvirusios, taip pat jų spalvų įvairovė.

Žavi galimybė jas pasirinkti ir pritaikyti gėlynams vėjų glostomoje saulėkaitoje ar lengvame pavėsyje. Siauralapiai žolynai, priklausomai nuo rūšies, gėlynuose gali būti struktūriniai, papildantys ar dengiantys. Apgalvotai parin­kus gretimus augalus, ir papildantieji gali sužavėti, sukurtą kompoziciją papuošti tuo metu, kai gėlių žiedai nuvysta.

Architektūriškoji ašuotė

Tarsi šnarantis debesėlis gėlynuose ant ilgų stiebų iškyla lengvi Didžiosios ašuotės (Stipa gigantea) žiedynai. Tai daugia­metis žolinis, iki 60 cm aukščio išaugantis augalas. Jo lapai žali, siauri, svyrantis link žemės, gražiai banguoja vėjyje.

Tai pati stambiausia ašuočių rūšis, atrodanti architektūriškai tiek vasaros antroje pusėje, tiek rudenį ir po šalčių. Žydi birželį–rugpjūtį, 150–180 cm aukščio ir 50–100 cm kupstas tvarkingas, puošnus, virš jo linguoja lengvi žiedynai.

Gražiai atrodo augantys didelėmis gru­pėmis, tinka ir moderniam, ir natūralistiniam želdynui, kur reikia aukštesnių augalų. Itin dera su žemaūgėmis kiliminėmis dau­giametėmis gėlėmis, žemaūgiais spygliuočiais augalais. Iš jų galima formuoti vasaržales, vidines sodo gyvatvores.

Kaip ir kitos ašuotės, ši mėgsta lengvesnę, laidžią dirvą ir saulėtą vietą, pakenčia sausrą. Žiemą labai svarbu, kad augalai nenukentėtų nuo per didelės drėgmės, privalu pridengti eglišakėmis, kurios apsaugotų nuo gausių lietų ir speigo.

Gelsvalapė soruolė

Plaukuotoji soruolė (Pennisetum alope­curoides) ‘Hameln Gold’ iš kitų soruolių išsiskiria vaiskiai gelsvai žalios spalvos lapija. Kereliai 40–50 cm aukščio, su žiedynais siekia 80 cm. Į plotį ji plečiasi 50–70 cm. Šios veislės kupstai kompaktiškesni nei dažnai auginamos ‘Hameln’. Liepą ji viena pirmųjų pasipuošia stebinančiai gausiomis, gelsvai rausvomis, ilgomis (iki 15 cm) ir puriomis šluotelėmis. Žiedynai ir lapai rudenį patraukliai banguoja vėjyje, gražiai atrodo, kai juos papuošia rasos karoliukai.

Gerai auga saulėtoje vietoje, tinka ir šešėlis, tik tokiomis sąlygomis augalas formuos mažiau šluotelių. Tinkamiausia vidutiniškai derlin­ga, šiek tiek rūgšti arba neutralios reakcijos, normalaus drėgnumo dirva, nors puikiai toleruoja ir sausesnę, mėgsta užuovėją. Žiemai jaunus kerelius rekomenduojama uždengti medžių lapais, eglišakėmis.

Tinka auginti pavieniui arba grupėmis, kaip spalvingą elementą daugiamečių augalų gėlynuose. Natūralistinio stiliaus želdinius ji papuošia kaip dengiantis augalas, spalvų įvairovės suteikia vandens telkinių pakrantėse, o lauko vazonuose itin tinka apvadams. Galima skinti, džiovinti ir naudoti dekoratyvinėse kompozicijose.

Rausvi posmilgės šluotelių debesėliai

Posmilgė (Eragrostis spectabilis) – įdomus daugiametis varpinis augalas, išsiskiriantis puošniais rausvais žiedynais. Žali dekoratyvūs kerai palyginti neaukšti, apie 40 cm, su žiedynais siekia iki 60 cm. Žiedeliai susitelkia į purias šluoteles, iškylančias tik šiek tiek aukš­čiau lapijos. Gausiai žydi rugpjūtį–rugsėjį ir augalas atrodo lyg rausvas debesėlis.

Geriausiai auga saulėtoje sausoje vietoje, pakenčia sausras. Tinka sodinti gėlynų apvadams ir natūralistiniuose gėlynuose kaip papildančius ir dengiančius augalus.

Europos šiltesnio klimato šalyse įvairiuose gėlynuose dažniau auginamas į posmilgę panašus, bet dar puošnesnis varpinis augalas – rožinė miglonė (Muhlenbergia capillaris), kuri Lie­tuvoje, deja, nežiemoja. Mūsų gėlynuose geriau pasikliauti ilgalaikiu posmilgių grožiu.

Kupstinis barzdūnas

Labai įdomiu siluetu gėlynuose išsiskiria nauja kupstinio barzdūno (Schizachyrium scoparium) veislė ‘Chameleon’. Ji akį trau­kia besikeičiančių spalvų lapija, želdynams sutei­kianti linksmumo. Ryškiai baltos ir žalios juostelės lapus puošia ankstyvą pavasarį ir vasarą. Vasaros pabaigoje ir rudenį lapija nusidažo sodriai rausva ir tamsiai purpurine spalva, puošiasi mažučiais, pasišiaušusiais žiedynais, augalams suteikiančiais papildomo dekoraty­vumo. Nuo mažiausio vėjo jų stiebai lengvai linguoja į visas puses.

Šis ryškiaspalvis barzdūnas auga kompatišku, koloniškos formos keru. Su žiedynais siekia 100 cm aukštį ir 50 cm plotį. Dera įvairiuose gėlynuose, galima auginti ir dide­liuose vazonuose. Tinkamiausia saulėta vieta ir humusinga, laidi, pakankamai drėgna priemolio dirva.

Spalvingieji barzdočiai

Gėlynuose viso šiltojo sezono metu nuolat kintančia lapijos spalva akį traukia ir aukštojo barzdočio (Andropogon gerardii) veislės ‘Red October’, ‘Blackhawks’. Tai dekoratyvūs daugiamečiai, 120–180 cm aukščio ir 60–90 cm pločio prerijų siauralapiai žolynai. Visu grožiu gė­lynuose jie suspindi išsiskleidus žiedynams. Beje, dėl šluotelių formos dažnai vadinami kalakuto koja.

‘Red October’ grakštūs, vertikalūs, itin spalvingi kerai: pavasarį ir vasaros pradžioje puošiasi melsvai žalia lapija, antroje vasaros pusėje suspindi raudonais atspalviais, o rudenį iškėlę žiedų šluoteles, nusidažo rau­donu purpuru.

‘Blackhawks’ tamsiai žalia lapija pasirodo jau sezono pradžioje. Vasaros pabaigoje lapų galiukai įgauna purpuro spalvos, išsiskleidžia ir raudonai purpuriniai žiedynai. Naktims atvėsus, augalų stiebai, lapai ir žiedynai nusidažo iki beveik juoda, tamsiai vio­letine spalva.

Aukštieji barzdočiai nereiklūs, atsparūs šalčiams. Gali augti saulėtoje vietoje ir švelniame pavėsyje. Geriausia sodinti vidutiniškai derlingoje lengvo priemolio dirvoje, nes auginant pernelyg derlingame dirvožemyje ištįsta į aukštį, o lapija išsvyra. Dirva turi būti reguliariai drėkinama, bet laidi.

Šiuos aukštus, puošnius varpinius au­galus galima auginti daugelyje gėlynų kompozicijų. Jie puikiai dera su šviesių atspalvių augalais, įspūdingi deriniai sukuriami su švytinčiais sidabru – vilno­tąja notra, kiečiais, šalavijais, pajūrine lobuliarija.

Tamsioji sora

Rykštinė sora (Panicum virgatum) ‘Purple Breeze’ – daili, aukšta ir stipri sora, anksti rudenį išryškėjanti tamsiai purpurine lapija ir saulėje blizgančiomis šluotelėmis. Kerai ilgais siaurais lapais, formuojantys išraiškingas, 100–110 cm aukščio ir apie 50 cm pločio kolonas. Sezono pradžioje lapija žalia, o vasaros pabaigoje ir rudenį nusidažo raudonais ir tamsiai purpuriniais tonais, kaip ir nedidukės jų varpos. Spalva pirmiausia nudažo pačius lapų galiukus ir keliauja žemyn.

Tinkamiausia saulėta vieta ir humusin­ga, laidi, pakankamai drėgna priemolio dirva. Pakenčia trumpalaikes sausras. Augalai atsparūs, iš­tvermingi žiemą, pakenčia –30 °C šaltį, atželia vėlai pavasarį.

Tinka apželdinti vandens telkinių pakrantes, sodinti dau­giamečių gėlių grupėse, natūralistiniuose gėlynuose kaip papildančius augalus, didesniuose lauko vazonuose. Purpurinės spalvos soros rudenį efektingai dera su tuo metu žydinčiais rausvažie­džiais augalais: ežiuolėmis, šluoteliniais flioksais, astrancijomis, kraujalakėmis ar kontrastingais geltonžiedžiais augalais, tai puikus fonas ir vienmetėms gėlėms.

Viksvų linksmybės

Rusvai, bronzinei kompozicijai gėlynuose ir dekoratyviuose induose sukurti naudokite puošnias visžales plaukuotalapes viksvas (Carex comans) ‘Bronze Form’ ir ‘Bronze Perfection’.

‘Bronze Form’ – tankūs apie 30 cm aukščio ir 30 cm pločio kereliai, jų lapai ilgi, siauri, blizgūs, bronzinės spalvos, dailiai svyra. Augalų spalva nesikeičia ir žiemą, todėl jie dekoratyvūs ištisus metus. Išaugus žiedynkočiams ir pražydus žiedams, kereliai tampa aukštesni (apie 50 cm) ir platesni, nu­sidriekia apie 50 cm.

Auginama itin laidžioje ir lengvoje dirvoje, saulėtoje vietoje, tačiau toleruoja ir dalinį šešėlį. Kadangi plaukuota­lapės viksvos kilusios iš Naujosios Zelandijos ir lauke prastai žiemoja, jas reikia įnešti į vėsią šviesią patalpą arba lauke uždengti sausais medžių lapais, eglišakėmis – tai padės peržiemoti. Jų kirpti nereikia, pavasarį patrumpinami tik patys lapų galiukai.

Tinka sodinti dekoratyvinių augalų grupėse, alpina­riumuose, akmenų sodeliuose, vazonuose, prie vandens telkinių.

‘Bronze Perfection’ panaši į ‘Bronze Form’, tik lapai šviesesni ir dar ryškesni.

‘Frosted Curls’ – ši veislė panaši į aprašytas rudalapes, skiriasi tik šviesiai žaliais, siaurais, blizgančiais ir dar kiek ilgesniais, plaukus primenančiais lapais. Žydi gegužę–liepą, tuomet išauga iki 50 cm aukščio.

Ne sausoje, o drėgnesnėje derlingoje dirvoje puikiai augs viksvų veislės ‘Feather Falls’, ‘Ribbon Falls’, ‘Everillo’, ‘Fi White Everest’, ‘Everoro’.

‘Feather Falls’ – visžalė, 30–45 cm aukščio ir 45–60 cm pločio viksvutė. Puošnūs siauri, baltai žali lapai svyra žemyn. Pavasarį pasipuošia pūkuotais rudais žie­dynais. Tinka auginti tiek saulėtoje vietoje, tiek daliniame pavėsyje. Geriausiai auga vidutiniškai derlingoje ir drėgnoje, purioje, laidžioje priemolio dirvoje. Patartina sodinti sudėtiniuose gėlynuose, natūralistiniuose želdynuose, prie vandens telkinių ir pasta­tomuose induose.

‘Ribbon Falls’ – 20–30 cm (su žiedynais 40–45 cm) aukščio visžaliai kereliai. Žali siauri lapai susisukę, gražiai svyra žemyn. Žydi rudomis varputėmis rugsėjį–spalį. Turi augti drėgnesnėje, derlingoje, purioje priemolio dirvoje. Jų garbanos ypač gražiai nusvyra auginant vazonuose.

‘Everillo’ džiugina žaisminga žalsvai gel­tona lapija ir kompaktiškais, 40 cm aukščio su varputėmis kereliais, į plotį augančiais daugiau kaip 40 cm.

‘Fi White Everest’ – žaliai balta spalva nusidažę lapai suteikia linksmumo ir tinka naudoti augalų deriniuose kontrastin­giems atspalviams paryškinti. Užauga 30–40 cm aukščio.

‘Everoro’ lapai sodriai žali su siaura gel­tona juostele. Labai tinka auginti puodynėse su vasariniais augalais.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.