Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Apie meilę gėlynams, vasariškus gėrimus ir ypatingus pomėgius

2024/06/11


Iš Marijampolės kilusi, Kaune gyvenanti Laurita Šapalaitė šiandien sunkiai įvardintų, ko gyvenime nėra išmėginusi. Patinka ir sodininkystė, ir daržininkystė, neatsispiria norui išmėginti netradicinius receptus. Pražydus šeivamedžiams, ji kviečia pasigaminti ne tik nuostabaus jų žiedų sirupo. Jos užrašuose – net senovinio šeivamedžio žiedų „šampano“ receptas. Moters terasoje loveliuose auga gėlės, vazonuose – pomidorai, užtat mamos sklype kaime – visiška laisvė gėlėms.

Meilė gėlėms nuo vaikystės

Moters teigimu, nuo vaikystės įskiepyta sodininkystė ir daržininkystė, taip ir liko jos didžiuoju pomėgiu. „Labai patinka užsiimti su gėlėmis, jas sodinti. Kadangi gyvenu kotedže, daržo turiu ne tiek daug. Sausio pabaigoje prisisėju apie 10 rūšių pomidorų ir paprikų. Kai paauga ant palangės, išsipikuoju, po to išdalinu kaimynams, draugėms, pažįstamoms, nuvežu dar į Švediją pažįstamiems švedams. Močiutė mano vertėsi sodininkyste prieš 25-erius metus, aš dar maža buvau, bet viską labai gerai pamenu. Stovėdavo kalnai dėžių ir žemių, o aš jau nuo kokių devynerių metų sėdėdavau ir pikuodavau kopūsčiukus – jie buvo populiarios kapų gėlės. Turėjau kantrybės ir man patiko. Močiutė visad sakydavo, kad gerą ranką turiu, nes visos prigydavo. Tad vis svajojau apie savus gėlynus. Esu sukūrusi feisbuko grupę „Mano sodas, daržas ir gėlės“. Ateityje norėčiau formuoti skandinaviško stiliaus gėlynus“, – gyvenimo planais dalinosi L. Šapalaitė.

Ji pasakojo, kad, žydint šeivamedžiui visada su Švedijos močiute gamindavo jo žiedų sirupą. „Ją taip vadinu, nes važinėdavau devyniolika metų kiekvieną gegužę ir rugsėjį į šią šalį ir apsistodavau jos sodyboje prie ežero. Gyvenu Lietuvoje, bet labai traukia Švedija savo žmonėmis, gamta, požiūriu į aplinkos sutvarkymą“, – teigė ji.

šeivamedžio sirupas
Šeivamedžio žiedų sirupas itin populiarus Švedijoje.

Jau pradeda žydėti šeivamedžiai, tad Laurita kviečia pasigaminti nuostabaus sirupo iš šio augalo žiedų.

Šeivamedžio žiedų sirupas

Reikės:

  • 40 šeivamedžio žiedų kekių
  • 3 ekologiškų citrinų
  • 2 l verdančio vandens
  • 1,5 kg cukraus
  • 50 g citrinos rūgšties
  1. Šaltu vandeniu nuplaukite žiedus ir leiskite nuvarvėti ant virtuvinio rankšluosčio.
  2. Citrinas kruopščiai nuplaukite šiltu vandeniu ir supjaustykite plonais griežinėliais.
  3. Į 5 l plastikinį kibirėlį sluoksniai pakaitomis dėkite šeivamedžio žiedus ir citrinos griežinėlius.
  4. Keptuvėje užvirinkite vandenį ir cukrų, tada nukelkite nuo viryklės ir cukraus mišinyje ištirpinkite citrinos rūgštį. Pastaba – citrinos rūgšties virti negalima!
  5. Karštu skysčiu užpilkite gėles ir citrinas. Kibirėlį uždenkite dangčiu arba maistine plėvelę ir palikite vėsiai (geriausia šaltai) 3 dienoms.
  6. Sultis supilkite į sietelį ir leiskite nuvarvėti. Po to supilkite į gerai išvalytus butelius ir laikykite šaldytuve arba užšaldykite.
  7. „Skonis – nuostabus! Pati geriu šį gėrimą karštomis dienomis. Jį ypač mėgsta vaikai. Dar labai skanu šeivamedžio žiedų sirupo šiek tiek įpilti į baltojo vyno taurę“, – pasakojo Laurita, prisimindama dievišką gėrimo kvapą.

Švedijoje šis gėrimas itin populiarus – visos moterys jį gamina, be šio gėrimo vasara nepraeina. Kai kurios gamintojos nededa citrinų rūgšties.

aguonos
Aguonų žiedus Laurita pamėgo nuo vaikystės.

„Senovinis šampanas“ Mandelmanno stiliumi

Tai – Mandelmannų šeimos receptas. Nuostabus naminis, gaivus šeivamedžio žiedų šampanas.

Reikės:

  • 30 šeivamedžio žiedų kekių
  • 5 citrinų
  • 3 l vandens
  • 2 l granuliuoto cukraus
  • 25 g mielių
  1. Nuplaukite ir išdžiovinkite žiedus. Taip pat nuplaukite ir supjaustykite citrinas. Viską sudėkite į didelį puodą.
  2. Kitame puode užvirkite vandens su cukrumi, užpilkite juo žiedus ir citrinos griežinėlius. Leiskite atvėsti.
  3. Sudėkite mieles ir išmaišykite. Uždenkite puodą audinio skiaute ir pritvirtinkite ją gumine juostele, kad į vidų nepatektų vaisinės muselės ar vabzdžiai. Palikite stovėti kambario temperatūroje 4 dienas arba tol, kol prasidės fermentacija.
  4. Po to atvėsinkite šampaną ir leiskite jam fermentuotis dar keletą dienų.
  5. Gėrimą nukoškite ir supilstykite į butelius. Prieš ragaudami leiskite buteliams 3 savaites pailsėti šaldytuve. Jei šampaną supylėte į stiklinius butelius, reikia kartas nuo karto gerai atlaisvinti kamštelį ir išleisti šiek tiek angliarūgštės.

Ten, kur augalams – visiška laisvė

Lauritos namų Kaune terasoje auga žemaūgiai pomidorai ‘Aztek‘ ir ‘Vilma‘, o loveliuose gėlės. Užtat ten, kur gyvena mama, Marijampolės rajone, Bukonių kaime, – Lauritos gėlynams ir bet kokiems augalams visiška laisvė.

pomidorai
Žemaūgiai pomidorai ‘Aztek‘ ir ‘Vilma‘ įsitaisę terasoje drauge.

Pasak Lauritos, jai patinka kaimiškas gėlių chaosas – sinavadų pieva jau neliečiama. Raskila lipte lipa laukan. Leidžiama augti kas kur nori ir su kuo nori, visos gėlės gyvena draugiškai. Net piktžolės susidraugavo, jų nė nesimato ir puikiai dera – žalia ir gražu.

Sodo puošmena – delfinija, kurios aukštis siekia beveik 2 m, ji aukštesnė už pačią šeimininkę.

delfinija
Delfinija siekia beveik 2 metrus.

„Kai pražįsta aguonos, visada mintimis sugrįžtu į vaikystę. O ji pas močiutę buvo labai graži. Tai jos palikimas mums – aguonų laukas buvo jos darželis. Teko visada jas ravėti. Aguonoms nei daug nei mažai, bet tikrai per 33 metų. Atsparios, gyvybingos, tikiuosi ir mūsų vaikams, ir anūkams išliks“, – gėlėmis grožisi moteris.

Turi daug pomėgių ir veiklų

Ypač pavasarį ji sulaukia pasiūlymų pamokyti, kaip sodinti daržoves, gėles, bet tuo dar neužsiima, nes pati dar nori pasitobulinti. „Patarti galiu, bet nesu dar tiek pažengusi, kad viską žinočiau“, – šypteli Laurita.

Ji turi savo prekės ženklą „Sii bello“ – kuria aksesuarus moterims ir mergaitėms. Tai įvairūs plaukų papuošalai, galvos juostos, tiulio sijonai, keliaraiščiai, rankogaliai, tiulio kojines ir t. t.

Baigusi siuvimo, turizmo ir viešbučių vadybos mokslus, moteris mėgsta darbuotis ir su medžiu, restauruoja medines duris ir langus – tai jos mėgstamiausias darbas. Restauravimo meno išmoko Italijoje, kai, būdama 23-ejų, dirbo su restauratorių komanda pilyse.

Patirtis su restauratoriais padėjo Lauritai įgyti dar vieną, galbūt ne visai moteriškoms rankoms skirtą specialybę. Ji drąsiai imasi visų vidaus apdailos darbų: tapetuoja, glaisto, deda apdailinius kampus, tinkuoja arkas.

 

„Rasų“ informacija

Lauritos ŠAPALAITĖS nuotr.

Dalintis