Apie mulčią ir parduotas vasaras

„Mulčias teikia priedą prie derliaus“, – tvirtina eko­loginio daržininkystės ir uogininkystės ūkio šeimininkai Jurga ir Vaclovas Neverdauskai iš Gvaldų kaimo, Kvėdarnos seniūnijos, Šilalės rajono. Jie pataria, kaip ir kada mulčiuoti uogakrūmius, vaismedžius, daržoves bei kokiomis natūraliomis priemonėmis ginti juos nuo kenkėjų.

Vaclovas Neverdauskas rudenį užberia česnakus, kad žiemą nesušaltų.

Jei netrūksta laiko...

„Mulčiuokite viską, jei tik spėjate“, – ragina V. Neverdauskas. Pasak jo, pūdamas mulčias augina humusą, todėl gerėja dirvožemio sudėtis. To ir reikia augalams, kad duotų geresnį derlių. Be to, mulčias sulaiko drėgmę – ji neišgaruoja iš dirvožemio. Toks drėgmės taupymo būdas ypač aktualus per karščius, kai trūksta lietaus. Mulčias saugo augalus nuo šalnų, kai kuriais atvejais – ir nuo kenkėjų.

Sutuoktiniai ekologiškai augina avietes, serbentus, agrastus, braškes, bulves, kopūstus, česnakus, burokėlius, kitas daržoves, taip pat vaistažoles. Jų sodas nesertifikuotas kaip ekologinis, nors jame obuoliai, kriaušės, trešnės, slyvos auginami nenaudojant cheminių priemonių. J. ir V. Neverdauskų ūkio raudonieji ir juodieji serbentai auga 6 ha, agrastai – 40 a, avietės – 10 a, daržovės – 1,5 ha, sodo medžiai – 46 a plote. Jie nespėja mulčiuoti visų augalų, nes plotas nemažas, be to, laiko 10 melžiamų karvių, vištų.

Nupjauna iki žemės

„Mulčiuojame nupjauta žole arba pernykščiu šienu, pagrinde – avietes ir serbentus. Kai obelis mulčiuota, tuomet ir pati geriau jaučiasi, ir nuo jos nukritę vaisiai nesusidaužo. Mulčiuotos braškės nestokoja drėgmės, o jų uogos būna švarios“, – mulčiavimo pranašumus vardija Jurga ir su vyru paaiškina, kodėl, stokodami laiko mulčiuoti viską, ką augina, pirmenybę teikia avietėms ir serbentams. Pasak ūkininkų, norint gero serbentų derliaus, juos reikia kas 3–4 metus atnaujinti, nupjaunant visą krūmą iki pat žemės. Taisyklė negalioja senovinių veislių serbentams – jie sėkmingai dera 5 metus.

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovai avietes atnaujina kasmet, jų stiebus nupjaudami iki pat žemės, kaip ir serbentų krūmus. „Serbentus ir avietes nupjaunu pavasarį, kai nebėra sniego – kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, ir iškart mulčiuoju. Reikia mulčiuoti kuo anksčiau, kol jie nepradėjo dygti ir skleisti lapelių. Jei pradėjo, geriau nemulčiuoti“, – pataria V. Neverdauskas. Jis mulčiuoja ir maždaug 4 m pločio tarpus tarp serbentų eilių. Prieš tai juose patiesia agroplėvelę, tarp jos ir serbentų krūmo palikdamas 80–90 cm tarpą. „Bet serbentų eilių šone galima plėvelę tiesti ir iki pat krūmo“, – sako jis.

„Mulčio priedanga atželiančius aviečių ir serbentų krūmus apsaugo nuo gegužę užklupusių šalnų. Kodėl mulčiuoto aviečių ar serbentų krūmo uogytės yra didesnės nei nemulčiuoto? Paslaptis – mulčias, jis yra trąša“, – mulčio naudą uogakrūmiams apibendrina Jurga.

Neišsikapsto iš mulčio

Pasak V. Neverdausko, kai apie obelis yra mulčiuota, naktį nuo jos nukritę kai kurie obuolių kenkėjai ryte neišsikapsto iš mulčio. Kadangi jie neįropoja atgal į medį tęsti kenkėjiško darbo, obelys subrandina daugiau sveikų vaisių.  Kada mulčiuoti daržoves? „Pasėjus augaliukas truputį paaugo – ir mulčiuokite“, – aiškina ūkininkas ir įspėja, kad negalima mulčio dėti prie pat augalo. Būtina apie jį palikti 1–2 cm erdvės, mat mulčias, pūdamas nuo drėgmės, gali susargdinti augalą. V. Neverdauskas taip pat įspėja, kad mulčiuoti galima tik suaugusias obelis, vyšnias, kitus vaismedžius ir kaulavaisius. Mažų, jaunų negalima mulčiuoti, nes po mulčiumi įsiveisę sliekai, žiurkės gali pakenkti nesustiprėjusiam augalui. Dėl tos pačios priežasties negalima mulčiuoti ir vienmečių serbentų, agrastų.

Parduotos vasaros

„Daug eksperimentuojame, ieškodami veiksmingų natūralių auginimo būdų, priemonių. Tai darydami, telkiamės liaudiškus patarimus ir naujoves. Kartą vyras pabandė mulčiuoti bulves. Tačiau toks jų auginimo būdas tąkart nepasiteisino: bulvės vis tiek išdegė nuo karščio“, – mena J. Neverdauskienė.

Pasak jos, ekologiškų daržovių auginimas – tai parduotos vasaros. Mat reikia nuolat jas prižiūrėti negailint daug rankų darbo. Ne veltui šalyje mažai ekologiškų daržovių augintojų. Dauguma ekologinių ūkių – grūdininkystės ir galvijininkystės. „Dažniausiai renkame kirminus nuo kopūstų“, – šypsosi moteris, paklausta, kaip apginti šias daržoves nuo kopūstinio baltuko eibių. Pasak jos, galima ginti ir pelenais arba druska, soda ir paaiškina, kaip tai daryti.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  2022.08.31 Susijusios temos - skaitykite: Vaclovas Neverdauskas, Jurga Neverdauskienė, mulčias