Apie tulpmedžius, raganes, trąšas ir braškes

„Braškės gausiai žydi, bet pastebėjau, kad nemezga uogų, o jų lapai ne žali, bet violetiškai rausvi. Kodėl?“

Jei braškių lapai violetiškai rausvi, dirvoje trūksta fosforo, todėl uogos blogai mezgasi. Kad braškyną praturtintumėte fosforu, rekomenduojama anksti pavasarį arba vėlai rudenį tarp eilučių išberti granuliuoto superfosfato (apie 15-25 g išilginiam tarpueilio metrui) arba kompleksinių trąšų su didesniu fosforo kiekiu. Po to trąšas, nepažeidžiant augalų šaknų, kauptuku įterpti į dirvą. Be to, vegetacijos metu braškes galima tręšti per lapus 0,2-0,3 proc. fosforo trąšų tirpalu. Purškiama 3-4 kartus kas 7-10 dienų, sunaudojant maždaug 200 g/kv.m (po stiklinę) tirpalo. Tokiu tirpalu braškes reikėtų nupurkšti nors 1-2 kartus iki jų žydėjimo.

Rekomenduojama braškyną įveisti ten, kur braškės 4-5 metus neaugo. Žemę prieš tai reikia giliai įdirbti ir patęšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Daigus sodinti tik sveikus, stiprius, gerai įsišaknijusius.

Juozas Lanauskas

„Norėčiau sužinoti, kur sodinti ir kaip prižiūrėti tulpmedžius, o taip pat, ar verta įsigyti iš kitų Europos šalių atvežtų tulpmedžių sodinukų?“

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai (Liriodendron tulipifera L.) mėgsta saulėtas vietas, purų, derlingą priemolio ar priesmėlio dirvožemį. Iš pradžių augalų šaknys būna plačiai pasiskleidusios paviršiuje, vėliau skverbiasi gilyn. Jos panašios į krienų, gelsvos, specifinio kvapo. Sodinti medelius geriausia į nuolatinę vietą, nes vėliau persodinti medeliai sunkokai prigyja. Jaunus medelius labai mėgsta kiškiai, todėl žiemai reikia aprišti. Nuo 10 metų amžiaus auga sparčiai.

Medelyne renkame gelsvažiedžių tulpmedžių vaisius ir juos dauginame sėklomis, deja, sėklų daigumas siekia tik apie 2 proc., todėl juos padauginti nėra lengva. Jauni sėjinukai ir sodinukai auga labai greitai ir rudenėjant ne visuomet spėja sumedėti, todėl dažnai apšąla. Taigi, kaip mes sakome, „vaikystė“ sunki, bet vyresni augalai šalčiui atsparūs, ko negalima pasakyti apie jų veisles. Kartais Lietuvoje pasirodo glaustašakių, margalapių medelių, jie būna jautresni nei minėta tulpmedžio rūšis, todėl įsigyti atvežtinį sodinuką visada yra rizika. Gelsvažiedis tulpmedis turi stiprią atžalinę galią, todėl apšalęs arba nulaužtas ar nupjautas greitai atželia. Kiek auginame šiuos medžius, nepastebėjome, kad jie nukentėtų nuo kenkėjų arba ligų.

Rima Žebrauskaitė

„Ar galima balkonuose auginti stambiažiedes raganes?“

Raganes tikrai galima sėkmingai auginti ir balkonuose. Tik balkonas turėtų būti šiltas ir saulėtas, apsaugotas nuo vėjo. Be to, reikėtų iš karto pagalvoti apie atramą. Auginti galima mediniuose, plastikiniuose, moliniuose (keramikiniuose) kubiluose ar dėžėse bei konteineriuose, ne žemesniuose nei 65 cm ir ne siauresniuose kaip 30-40 cm. Jei dugne skylių nėra, išgręžiamos 1-1,5 cm skersmens 2-3 skylutės. Iš molinių vazono šukių ir rupaus smėlio padaromas drenažas. Ant drenažo pilamas 20-30 cm sluoksnis perpuvusios mėšlinės žemės, po to kompostinės ir lapinės žemės mišinys. Į taip paruoštą žemę gegužės mėnesį sodinami jauni raganių krūmeliai. Sodinama truputį giliau negu augo dirvoje ar vazone. Pasodinus paliejama, laikinai uždengiama agroplėvele ar kita medžiaga.

Vasarą augalus reikia nuolat laistyti. Drėgmės perteklius raganėms kenkia, todėl labai svarbu, kad vanduo inde neužsistovėtų. Tręšiama panašiai kaip ir lauke augančias raganes. Kad nekaistų raganių šaknys, kubilą reikia statyti taip, kad jis būtų pavėsyje, o augalas saulėje. Spalio mėnesį stiebai nuimami nuo atramų ir nugenimi. Paskui uždengiama lapais, durpėmis arba smėliu. Užėjus didesniems šalčiams uždengiamas ir kubilas. Pavasarį augalai pamažu nudengiami. Visiškai nudengiama lietingą ar ūkanotą dieną. Pažeisti ir nulūžinėję stiebai pašalinami, o likusieji nupjaunami iki gerai išsivysčiusio pumpuro. Balkone galima auginti įvairių veislių raganes, bet geriau pasirinkti ne tokias lepias ir kurių žiedai pražysta ant pirmamečių ūglių.

Gitana Štukėnienė

„Turguje pirkau neva violetinių bazilikų, bet dabar jų lapeliai tampa karpyti ir baziliku nedvelkia. Ką aš būsiu įgijusi? Siunčiu lapelį“.

Tai krūminė perilė (Perilla frutescens) – notrelinių šeimos vienmečiai žoliniai augalai. Dažniau auginamos kaip dekoratyvinis akcentas, nors pasižymi aromatinėmis ir vaistinėmis savybėmis. Natūraliai augančios perilės siekia apie 60–90 cm, formuoja vešlius krūmelius. Perilių lapai primena dilgėles, tačiau yra stambesni, raukšlėti, dantyti ir ypač spalvingi: žali, rausvi, raudoni, tamsiai violetiniai. Šluotelės formos žiedynai pražysta vasaros viduryje ir žydi iki šalčių. Sėklos subręsta ir mūsų klimato sąlygomis, išbyra ir dažnai sudygsta.

Periles nesunku auginti, nes jos atsparios sausroms, gali augti nedideliame pavėsyje įvairaus tipo dirvožemyje. Į lauką sėjamos balandžio pabaigoje, per tankiai sudygusios retinamos. Saulėtoje vietoje perilių lapai būna ryškesni, tačiau vasarą jas būtina laistyti.

Perilių lapai ir vaisiai vartojami kaip prieskonis. Aromatas švelnus, nelygu porūšis – vis kitoks. Perilių lapais gardinamos salotos, marinatai, sriubos, garnyrai. Sėklos populiarios Japonijoje, jomis gardinami sušiai ir sašimiai. Kinijoje į perilių lapus įvyniojami mėsos ir ryžių užkandžiai. Lietuvoje kaip aromatiniai augalai dar retokos.

Edita DAMBRAUSKIENĖ

„Sėklų pasirinkimas dabar didžiulis, bet lietuviškų neteko matyti. Kur galima įsigyti lietuviškos selekcijos daržovių sėklų?“

Lietuviškų daržovių SDI selekcijos sėklų: baltųjų gūžinių kopūstų ‘Bagočiai‘, valgomųjų svogūnų ‘Babtų didieji‘, raudonųjų burokėlių ‘Kamuoliai‘, vienmečių paprikų ‘Reda‘, morkų ‘Garduolės‘, valgomųjų pomidorų ‘Slapukai BS‘ galima įsigyti Sodininkystės ir daržininkystės instituto medelyno sodinukų pardavimo aikštelėje atidarytame naujame paviljone „Vaisiai ir daržovės“ (Babtuose prie pat automagistralės Kaunas–Klaipėda). Kitais metais pirkėjams galėsime pasiūlyti dar įvairesnių lietuviškų daržovių SDI selekcijos sėklų.

Rasa Karklelienė

„Mano veja dar visai jauna, bet sėkmingai ir gražiai sudygusi. Norėčiau, kad tokia ir liktų. Kada ją reikia tręšti ir kokiomis trąšomis?“

Kad veja džiugintų visą sezoną, ją būtina tinkamai ir laiku tręšti. Pavasarį tręšiama kompleksinėmis trąšomis – 3 kg arui. Geriausias pagrindinių maisto medžiagų santykis – N:P:K 1:2:3 (5:10:15). Trąšų kiekis priklauso nuo dirvožemio: priemoliui trąšų reikės mažiau, priesmėliui – daugiau. Paskui papildomai tręšiama kompleksinėmis trąšomis per Jonines – dar 2 kg arui. Iš viso vienam arui vejos reikia 5 kg kompleksinių trąšų.

Visą vegetaciją būtina nuolat tręšti azoto trąšomis. Gegužės antrąją pusę, maždaug po trijų pjovimų, tręšiama 1 kg amonio salietros (NH₄NO₃)/arui. Parterinę veją per sezoną, gegužės–rugpjūčio mėn., reikia tręšti keturis kartus 1 kg amonio salietros arui. Jei dirva prastesnė, dar galima kartą ar du papildomai tręšti azotu.

Rugsėjį būtina tręšti kalio magnezija – 2 kg arui, tada jau azoto nereikia. Magnezija būtina patręšti iki lapkričio, tuomet gerai veja peržiemos.

Evaldas Klimas

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.