Aplinkos ministerija išgirdo LMŽD balsą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rugpjūčio 8 d. įtvirtino reikšmingus medžioklės pasikeitimus Lietuvoje. Remiantis jo įsakymu, elektroninis medžioklės lapas nebus privalomas, o invazines rūšis, tokias kaip mangutus, kanadines audines, nutrijas, ondatras bus galima medžioti ištisus metus naudojant ne tik naktinio matymo įrangą bet ir prožektorius, pritvirtintus prie ginklo. Taip pat  išplėsti ir tauriųjų elnių medžiojimo terminai, atšaukiant jų limitus. Daugelis pakeitimų įsigalios nuo spalio 15 d.

Ilgų metų darbas – vainikuotas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), jos pirmininkas Virginijus Kantauskas ir direktorius Laimonas Daukša, keletą metų atkakliai dirbo siekiant aktualių pakeitimų Medžioklės Lietuvoje taisyklėse, kurie priartintų medžioklėtvarką prie europinių standartų, daugiau teisių suteiktų medžiotojų bendruomenei, išplėstų medžioklės instrumentų panaudojimo ribas, padėtų efektyviau reguliuoti žvėrių populiacijas. Vyko diskusijos, buvo rengiami susitikimai su specialistais ir politikais, buvo daromos analizės, organizuojama visuomenės švietėjiška veikla. Šia linkme darbavosi ir „Ūkininko patarėjas“, kuris savo istorijoje yra surengęs net 16 kasmetinių parodomųjų pavyzdinių žiemos medžioklių, nuolat rengdamas publikacijas medžioklės ūkio problemoms nušviesti bei plačiąją visuomenę informuoti apie LMŽD darbus.

Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, elnių populiacijos augimas tampa savotišku iššūkiu visai Lietuvos gamtai. Jų populiacija siekia apie 85 tūkst. žvėrių, tad tokia priemonė, kaip jų limitavimas, netenka prasmės, todėl minėtas ministro sprendimas – pagrįstas.

„Esminiai pakeitimai, lemti diskusijos, argumentų ir įsiklausymo, įneša medžioklėje tik dar daugiau tvarkos bei logikos, kuri veda prie vakarietiškos medžioklės tradicijų formavimo Lietuvoje kartu didinant pasitikėjimą mūsų bendruomene“, – ŪP redakcijai teigė L. Daukša.

Elektroninis medžioklės lapas neduotų naudos

Pasak LMŽD vadovo, tokia priemonė, kaip privalomas elektroninis medžioklės lapas, nesukurtų jokios naudos nei valstybei, nei medžiotojų bendruomenei. Tai taip pat apsunkintų pačią medžioklę ar padarytų ją neprieinama kai kurioms medžiotojų socialinėms arba amžiaus grupėms. 

„Visuomet tai laikėme perteklinės kontrolės priemone, kuri net negalėtų būti įgyvendinta dėl techninių aplinkybių, tokių kaip ryšio, informacinių technologijų žinių, informacinių įrenginių techninių savybių trūkumų ar net tinkamų išmaniųjų priemonių neturėjimo bei apribotų bendruomenės konstitucines teises į laisvę. Tad šis ministro įsakymas tik patvirtina, kad mūsų argumentai ir pozicija buvo išgirsta ir tinkamai įvertinta“, – neabejoja L. Daukša. Jis paaiškino, jog tam tikros technologinės ir žmogiškosios aplinkybės galėtų sudaryti problemines situacijas: „Ryšio trukdžiai miške, senesnio tipo telefonai ir vyresnių medžiotojų  įgūdžių stoka naudotis išmaniomis technologijomis gali sudaryti prielaidas įvykdyti netyčinį medžioklės reikalavimų pažeidimą, kurį vėliau būtų sunku pateisinti.“

Padidins smulkiosios faunos apsaugą

Prie viso to, naujuose medžioklės taisyklių pasikeitimuose, LMŽD direktoriaus teigimu, patvirtintos tam tikros medžioklės tvarkos medžiojant invazines rūšis, išplečiant medžioklės įrangos panaudojimą, automatiškai padidins smulkiosios faunos apsaugą bei sumažins įvairių parazitinių ligų plitimą.

„Invazinių plėšrūnų medžioklės pakeitimai tiesiogiai sąlygos geresnę paukščių, perinčių ant žemės, ar smulkiosios faunos  apsaugą, kas yra labai sveikintina“, – džiaugėsi jis.

Užtikrins elnių populiacijos balansą šalyje

Nuo dabar pakeisti tauriųjų elnių medžioklės terminai ir tvarka užtikrins dar geresnį šių žvėrių populiacijos balansą Lietuvoje.

„Deja, elnių populiacijos didėjimas tampa nauju iššūkiu šalies gamtai. Jų populiacija smarkiai išaugo, o tą patvirtina ne tik statistika, nelaimės keliuose, bet ir padaroma žala gamtai, ūkininkams bei miškininkams. Tad jų medžioklės tvarkos pakeitimai yra įgyvendinti laiku ir tinkamai bei padės spręsti šią opią problemą“, – taisyklių pakeitimų visuotinę naudą įvardijo  L. Daukša.

Lietuvos elnių populiacija pernai pasiekė 85 tūkst., o metinis minimalus jos prieaugis gali būti apie 15-20 tūkst. vienetų. Pagal naujus pakeitimus tauriųjų elnių pateles ir jauniklius nuo šiol bus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d., o patinų medžioklė pratęsta iki vasario 28 d.

Pagarba ūkininkams

Taigi, nuo šiol medžiojamieji gyvūnai, kuriems išliks limitai bus tik briedžiai ir vilkai. Patys būreliai ir klubai reguliuosis savo plotuose daugelio gyvūnų skaičių.

Taip pat atsirado patikslinimas, kad naudojant skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.

Nustatytas draudimas statyti ir eksploatuoti stacionarius medžioklės įrenginius, taikyti biotechnines priemones negavus raštiško žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Patikimas būdas yra sudaryti su ūkininkais ilgalaikes sutartis su abipusiais įsipareigojimais.

Šalies rajonuose, kuriuose 12 mėnesių nepasireiškė AKM ir kur sumedžiotų žvėrių mėsa bus naudojama asmeninėms reikmėms (neperdirbama įmonėse ar cechuose), supaprastinamas šernienos trichineliozės tyrimas. Jis galės būti atliekamas ne tik oficialiose laboratorijose, bet ir pas vietinius veterinarijos gydytojus.

Šiuo metu nustatyta 16 savivaldybių, kuriose nėra AKM židinių: Akmenės, Anykščių, Ignalinos, Joniškio, Kėdainių, Kupiškio, Neringos, Pagėgių, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Skuodo, Švenčionių, Tauragės, Utenos ir Visagino rajonų.

ŪP informacija

Vytenio NEVERDAUSKO nuotrauka